Taip pat nedideliais kiekiais ore randama įvairių kitų dujų, tokių kaip anglies dvideginis, vandenilis, neonas, kriptonas, helis ir ozonas. Jei į organizmą įkvėptos dujos chemiškai nesusijungia su kraujo baltymais, jos yra nekenksmingos.
Tačiau aktyvi žmogaus veikla, technikos vystymasis ir pramonės progresas leido ore atsirasti įvairiausios kilmės dalelėms, kurias dabar vadiname teršalais. Tai svetimkūniai, patekę į mūsų kvėpavimo sistemą, jie gali sukelti ryškių ar vos juntamų negalavimų.
Mano namai – mano tvirtovė?
Paskaičiuota, kad mes apie 90 proc. viso laiko praleidžiame patalpose. Mūsų patalpų ore viename litre būna vidutiniškai 100 milijonų įvairiausių dalelių. Būdami kambaryje per valandą mes įkvepiame apie 50 milijardų dalelių. Kiekvieną naktį mes miegame su 10000 patalinių erkučių.
Kad taptų aiškiau, ką reiškia šie skaičiai, pasitelkime į pagalbą kitus:
Viena trečioji visų Europos gyventojų kenčia nuo alergijos arba turi padidintą jautrumą nenustatytam alergenui.
6 proc. visų suaugusiųjų serga bronchine astma.
22 proc. visų suaugusiųjų serga šienlige.
Vis daugiau vaikų suserga bronchine astma ir susirgimų skaičius grėsmingai auga.
Nematomi mūsų sveikatos priešai
Nors daugumos mūsų įkvepiamų dalelių neįmanoma nei pamatyti plika akimi, nei užuosti, tačiau būtent tos, pačios mažiausios, ir yra kenksmingiausios sveikatai. Šios „nykštukės” lengvai prasiskverbia pro natūralius žmogaus apsauginius barjerus.
Kas dieną mus tyliai nuodija tabako dūmai, bakterijos, medžių ir gėlių žiedadulkės, cemento dulkės, kačių, šunų, parazitų alergenai, virusai, mikrosporos ir net mūsų pačių plaukai. Atviri ugnies židiniai, įvairios dekoratyvinės-statybinės medžiagos, valymo priemonės ir net dulkių valymas ar maisto ruošimas taip pat teršia mūsų aplinkos orą.
Tabako dūmai gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, svaigulį. Nuo jų gali perštėti ir parausti akys, paburkti gleivinės, atsirasti kvėpavimo sutrikimų, kosulys, dusulys ir vystytis plaučių vėžys. Tabako dūmai yra žymiai pavojingesni vadinamiesiems pasyviems rūkoriams, esantiems šalia rūkančiųjų. 20-30 proc. vaikų bronchinės astmos priežasčių sudaro pasyvus rūkymas.
Patalynės erkės gyvena aplinkoje, turinčioje tiesioginį sąlytį su žmogaus kūnu. Erkės maitinasi žmogaus odos epitelio pleiskanomis. Jų išskiriamas alergenas – tai jų išmatos, išdžiūvusios ir pasklidusios ore. Pagrindiniai erkių alergijos simptomai yra astma, egzema, sloga, akių perštėjimas.
Visi naminiai gyvūnai iš odos, plunksnų, kailio, gleivinių ir šlapimo išskiria alergiją sukeliančias medžiagas.
Ore sklandantys mikroorganizmai (įvairios pelėsio ir grybelio rūšių sporos, virusai ir bakterijos) tarpsta patalpų viduje. Ypač jų daug būna ant drėgnų sienų, lubų, kilimų, baldų, blogai prižiūrimuose drėkintuvuose ir oro kondicionavimo sistemose.
Mikroorganizmai, be alergijos, nuovargio, galvos skausmo ir svaigimo, silpnumo, gali sukelti sukelti ir kitų pavojingų ligų.
Kaip tos kenksmingos dalelės atsiduria mūsų namuose?
Be miesto transporto išmetamų dujų, įvairių gamybos ir pramonės rūšių teršalų, mūsų namų orą „gadina” ir nesureguliuotos, neišvalytos ar neveikiančios ventiliacinės filtracijos sistemos. Gerai izoliuotuose ir šiltuose butuose labai palanki terpė sėkmingai veistis ir daugintis visokiausių rūšių bakterijoms ir pelėsiams, kurie teršia orą. 80 proc. viso purvo mes parsinešame iš lauko ant savo batų.
Regis, pasislėpti nebėra kur, o su dujokauke gyventi niekas nenori. Tad ką daryti?
Orą galima valyti!
Jei norite kvėpuoti švariu oru, pasirūpinkite, kad Jūsų namuose nebūtų rūkoma, reguliariai valykite kambarius su dulkių siurbliu, pasistenkite nustatyti alergeną ir venkite tiesioginio kontakto su juo.
Kasdien vėdinkite patalpas – svetainę, miegamąjį nuolatos aprūpinkite šviežiu laiko oru, iš virtuvės ir vonios pašalinkite drėgną ir užterštą orą.
Įprasti dulkių siurbliai kelia dulkes mūsų patalpose. Išeinančios dulkės, tiksliau mikrodulkės, valandų valandas sklando mūsų namų ore. Šios dulkės prasiskverbia giliai į žmogaus organizmą ir iššaukia vieną iš dažniausiai susergamų ligų – alergiją.
