Dažniausiai žmonės reaguoja ne į gėles, o į stiprų kvapą – jis sudirgina gleivinę, sukeldamas nevaldomą čiaudulį, ašaras ir slogą. Tačiau yra gėlių, sukeliančių tikrą alergiją. Kaip nesuklysti, aiškina žurnalas "Zdorovje".
Trys puokštės taisyklės
• Rečiausiai alergiją sukelia stambūs ryškūs oranžiniai žiedai – jie praktiškai nekvepia.
• Dažniausiai reaguojama į smulkias gėlytes, papartinius, varpinius. Įdėmiai stebėkite, kuo jūsų puokštė dekoruojama gėlių salone.
• Neverta alergiškiems dovanoti gėlių vazonuose. Daugelis jų – geranija, oleandras, fikusas, chrizantema – jau savaime alergenai. Be to, dirvoje auga grybelių, kurių sporos taip pat sukelia alergiją.
Nežadinkite miegančios alergijos
Mes geriame sultis ir gardžiuojamės jūros gėrybėmis, važinėjame į įvairias šalis ir drąsiai uostome egzotiškas gėles. Tačiau apie dvidešimt procentų išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia nuo paslėptos alergijos. Jos negalima išgydyti, bet galima nežadinti.
Iš vaikystės
Buvusių alergikų nebūna. Kai kurių vaikiška diatezė su amžiumi pereina į kitus giminingus susirgimus – pavyzdžiui, astmą arba alerginį rinitą. Daugumoje atvejų alergija tiesiog slepiasi, užmiega, nepasireiškia kliniškai. Iki tam tikro laiko.
Šnipų aistros
Kuo skiriasi slapta alergija nuo kitų? Net jei šiandien nėra nei kosulio, nei išbėrimo, organizme vis tiek sėdi šnipas. Jis gali niekad ir nepakelti galvos, o gali ir įvykdyti diversiją – priklausomai nuo aplinkybių.
Išprovokuoti paslėptos alergijos pasirodymą gali:
• Dėl infekcijos ar ligos nusilpęs imunitetas;
• Stiprūs cheminiai kvapai, užterštas oras gatvėje arba remonto metu – nemalonumai, kurie patys savaime nėra alergenai;
• Rūkymas;
• Susidūrimas su alergenais ir ilgesnis kontaktas su jais.
Nieko neišleisti!
Susidūręs su alergija nors kartą, žmogus visiems laikams patenka į Visuotinę alergikų palatą. Čia noriai įleidžiami visi megapolių gyventojai. Neišleidžiamas niekas. Ką daryti, prisivalgyti antihistamininių vaistų ir gyventi po stiklo gaubtu?
Vaikiškas klausimas
Net „nealergišką“ iš pirmo žvilgsnio vaiką reiktų parodyti gydytojams, jei:
• Kiekvieną pavasarį jis dažniau nei įprastai serga ūminiais respiratoriniais susirgimais;
• Bent du kartus sirgo otitu;
• Jam diagnozavo adenoidus (daugiau nei penkiasdešimt procentų atvejų adenoidai auga dėl alergijos).
Ne. Reikia tiesiog pažinoti priešą ir nusistatyti taisykles, pagal kurias gyvename. O tai reiškia, kad būtina:
Pasikapstyti praeityje – savo ir artimųjų – ir nustatyti kiekvienam rizikos grupę (paveldimumas, alergijos pasireiškimas praeityje);
Pasidaryti alergijos testus – odos arba kraujo analizes – ir su gydytojo pagalba interpretuoti rezultatus;
Jei rezultatai kelia nerimą, pakartoti tyrimą kartą į metus;
Saugotis kontakto su išreikštais alergenais;
Rimtai užsiimti bendru organizmo stiprinimu.
Rizikos grupė
Vaikystėje mes alergenus daugiausiai valgome. Suaugę – įkvepiame.
Maistiniai alergenai padės mums nustatyti giminingus kvapų alergenus ir atvirkščiai.
Produktai alergenai
Riešutai, obuoliai, kriaušės, kiviai, slyvos, persikai, abrikosai, vyšnios, trešnės, alyvuogės.
Alus, gira, kukurūzai, pupos, soja, žemės riešutai, kruopos, duona, makaronai, morkos, žalumynai ir prieskoniai.
Saulėgrąžos, saulėgrąžų aliejus, chalva, majonezas, garstyčios, cikorijos, vermutai ir balzamai, kuriuose yra kiečio, arbūzinės kultūros.
Burokėliai, špinatai
Giminingi jiems augalai
Beržas, alksnis, lazdynas
Javiniai pievų augalai
Graižažiedžiai (kiečiai, ambrozija)
Balandiniai (balandūnė)
