Kojų tinimo priežastys:

– didelis krūvis kojoms, antsvoris,

– didelis skysčių vartojimas, ypač prieš naktį,

– plokščiapėdystė,

– įprotis sėdėti sukryžiavus kojas,

– ilgalaikis sėdėjimas ant žemų ir minkštų krėslų,

– neteisingas avalynės parinkimas. Netinka dėvėti avalynę labai aukšta pakulne ar visai be jos. Batai turi nespausti, pirštai privalo likti išsidėstę patogioje padėtyje.

– spaudžiantys kojaraiščiai ar pėdkelnės.

Kojų tinimas gali varginti esant įvairiems organizmo negalavimams.

Pagrindinės šių negalavimų priežastys – tai sisteminę edemą sukeliančios ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, neurozinis sindromas, kepenų cirozė, ūmus ar lėtinis tromboflebitas, lėtinis venų nepakankamumas, celiulitas. Taip pat inkstų, žarnyno, skydliaukės ligos, dramblialigė bei kitos.

Kojų sunkumas, tinimas su skausmu, tempimo jausmas, mėšlungis rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus ir nesigydant, gresia venų išsiplėtimas (venų varikozė).

Esant varikoziniam venų išsiplėtimui, kojos tinsta palaipsniui, pradžioje nežymiai. Tinimas stiprėja žmogui esant vertikalioje padėtyje, ypač vakare. Po naktinio miego tinimas išnyksta ir atsiranda antroje dienos pusėje. Tinimas nesimetrinis, gali patinti tik viena koja. Ligos pradžioje išsiplečia paviršinės kojų, ypač blauzdų, odos venos. Progresuojant varikozei, vis labiau ima plėstis ir gilesnės, poodžio, venos. Varikozė plinta, pagal venų eigą susidaro gausūs dideli mazgai.

Kojų tinimo reiškiniai dažnai signalizuoja ligą ir yra būtina pasikonsultuoti su specialistu. Tirdami patinimų priežastį, medikai vizualiai apžiūrės pacientą, pasidomės anamneze, atliks bendrą bei biocheminį kraujo tyrimą, bendrą šlapimo tyrimą, hormoninį tyrimą, elektrokardiografiją, echoskopinį kojų kraujotakos tyrimą. Iš tyrimų duomenų spręs apie tolesnę diagnostikos bei gydymo eigą.

Kaip sau padėti?

Kojų tinimą galima mažinti mankštele. Pabandykite:

1. Sėdint ar stovint kelioms minutėms prispauskite pėdą prie grindų. Kelkite pirštus į viršų. Po to kelkite kulną į viršų.

2. Keletą minučių pavaikščiokite ant pirštų galų.

3. Skėskite ir spauskite kojų pirštus. Sugniaužkite ir atpalaiduokite.

4. Kojų pirštais sugriebkite nuo žemės pieštuką ar kamuolėlį. Ridenkite kojų pirštais kamuoliuką grindimis.

5. Sukite pėdas laikrodžio rodyklės kryptimi. Po to – į priešingą pusę.

Išbandykite voneles:

1. Į šaltą vandenį įberkite jūros druskos. Merkite sutinusias kojas 4–6 sekundėms, po to lengvais grybšniais masažuokite, pradedant nuo didžiojo piršto, aukštyn, spusteldami nago plokštelę ir piršto pagalvėlę. Kartokite 3 kartus.

2. Atlikite kontrastines voneles. Į voneles įpilkite jūros druskos ar žolelių nuoviro. Šiltoje vonelėje palaikykite 5 minutes, šaltoje – 5 sekundes (esant išsiplėtusioms venoms, karštos vonelės netinka).

Pasinaudokite liaudies išmintimi:

1. Vienos dalies terpentino ir dviejų dalių ricinos aliejaus mišiniu masažuokite kojas iš apačios į viršų. Po to apsimaukite vilnones ar medvilnines kojines.

2. Iš šalavijo, kalnų arnikos, ramunėlių, kraujažolių ar pipirmėtės nuoviro užsišaldykite ledo gabalėlius. Ledo gabalėliais masažuokite sutinusias ir pavargusias kojas.

3. Ant varikozinių mazgų dėkite apvirtų ir atvėsintų šeivamedžio lapų kompresus.

4. Gerkite šlapimą varančias arbatas iš beržo pumpurų ir dirvinio asiūklio. Po 19 valandos stenkitės mažiau gerti skysčių.