Tyrime mokslininkai 811 suaugusių dalyvių, turinčių viršsvorį, skyrė vieną iš keturių svorio mažinimo planų. Teigiama, kad šiuose mitybos planuose buvo numatyti skirtingi riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekiai. Didelė tyrimo dalis buvo skirta aptarti Atkinso tipo dietas su dideliu baltymų kiekiu bei Ornisho tipo vegetariškas dietas su mažu riebalų kiekiu.

Nustatyta, kad beveik visi tiriamieji, atsisakę po 750 įprasto maitinimosi kilokalorijų per dieną, atsikratė daugmaž vienodai svorio, tad iš pirmo žvilgsnio išvada aiški: jokia populiari dieta nėra geresnė už bet kurią kitą dietą, jei tik sugebama atsisakyti kalorijų.

Tačiau ištyrus detaliau, buvo pateikta visai kitokia išvada, rašo „Huffington Post“.

Visų pirma, visos tirtosios dietos buvo sukurtos taip, kad būtų „sveikos širdžiai“, o tai reiškia, kad jose buvo mažai prisotintųjų riebalų, ribotas kiekis cholesterolio ir buvo bent po 20 gramų skaidulinių medžiagų (nesmulkintų grūdų, vaisių ir daržovių).

Kiekvienas žmogus, bent šiek tiek susipažinęs su Atkinso dieta, žino, kad visi šie trys reikalavimai iš esmės neįmanomi, nes joje numatytas didelis mėsos kiekis.

Antra, nors kalorijų ribojimas buvo veiksmingas visiems tiriamiesiems, kurie sugebėjo šio ribojimo neperžengti (o tai akivaizdus įrodymas, kad kalorijų ribojimas yra būdas mažinti svorį), praėjus dvejiems metams po tyrimo visi tiriamieji jau vartojo daugiau kalorijų nei buvo leidžiama ir susigrąžino prarastus kilogramus.

Iš tiesų, po tyrimo prasidedant tretiems metams, visi tiriamieji svorio požiūriu grįžo į pradinę svorio būseną. Kitaip tariant, jokia dieta nesumažino svorio ilgam laikui.

Visų dietų nesėkmės priežastis, atrodo, yra akivaizdi: visose keturiose dietose buvo taikomi panašūs produktai ir visos jos reikalavo tikslaus kalorijų skaičiavimo, taigi visos jos buvo sudėtingos ir jų laikytis buvo sunku.

Iš esmės tiriamųjų buvo prašoma absurdiškai tiksliai skaičiuoti kalorijas (atsisakant tiksliai 750 kilokalorijų per dieną, lyginant su ankstesne mityba) bei mitybinių medžiagų proporcijas, tačiau jiems buvo nurodyta valgyti identiškus produktus (tik skirtingais kiekiais). Visi ankstesni tyrimai, kuomet dietos laikymuisi reikėjo daug tiriamojo pastangų ir tikslaus maisto dienoraščio vedimo, įrodė, jog visų tų dietų galiausiai liaujamasi laikytis, taigi ir šio tyrimo baigtis per daug stebinti neturėtų.

Reikia paminėti, kad yra dieta, kuri veikia ilgą laiką ir jos besilaikantiems padeda mažinti svorį bei jo nebepriaugti, bei kurios ilgalaikio laikymosi tikimybė yra didelė: labai mažo riebalų kiekio vegetariška dieta, rekomenduota daktaro Deano Ornisho, daktaro Johno McDougallo, daktaro Nealo Barnardo ir daugelio kitų.

Labai mažo riebalų kiekio vegetariškos dietos yra veiksmingos ilgą laiką dėl to, kad jų pagrindas yra didelio kiekio ląstelienos ir sudėtingų angliavandenių vartojimas – dėl to žmogus jaučia sotumą, nesuvartodamas didelio kiekio tuščių kalorijų iš riebalų, ir nereikia sudarinėti maisto dienoraščio, riboti maisto kiekio ar skaičiuoti kalorijų – kitaip tariant, dietos pagrindas yra maisto prigimtis, o ne kiekis.

Harvardo visuomenės sveikatos centro mokslininkai visoms keturioms grupėms paskyrė po 20 gramų skaidulinių medžiagų per dieną, ribodami riebalus bei cholesterolį, tačiau priežastis, dėl kurios visos keturios grupės galų gale nebesilaikė nurodymų, buvo mėsa, kurioje visiškai nėra skaidulinių medžiagų. Ir kurioje, lyginant su nesmulkintais grūdais, ankštinėmis kultūromis, vaisiais ir daržovėmis, gausu riebalų.

Kaip 2001 m. Dr. D.Ornishas rašė knygos „Eat More, Weigh Less“ (kuri yra norinčių valgyti daugiau ir sverti mažiau biblija) įžangoje, „pereinant nuo didelio riebalų kiekio dietos prie mažo riebalų kiekio, net jei ir suvartosite tą patį maisto tūrį, gausite mažiau kalorijų ir nesijausite alkani ar save apriboję. Be to, kuomet maiste yra daug skaidulinių medžiagų, pasisotinsite greičiau nei spėsite suvartoti kalorijų perteklių. Galite valgyti visada, kai tik juntate alkį ir vis tiek jūsų svoris mažės“.

Įdomu tai, kad Harvardo mokslininkai, aptarinėdami ankstesnius tyrimus, susijusius su dietomis bei svorio metimu, pažymėjo, jog „labai didelio angliavandenių ir labai mažo riebalų kiekio vegetariškos dietos (svorio metimo požiūriu) buvo pranašesnės už įprastines didelio angliavandenių ir mažo riebalų kiekio nevegetariškomis dietomis“.

Tačiau kažkodėl vegetariška dieta, kurią mokslininkai pavadino efektyvia, nebuvo įtraukta į jų tyrimą.

Ornisho vegetariškos dietos laikytis lengva ir ji veikia natūraliai ne tik dėl to, kad nėra poreikio skaičiuoti kalorijas ir rašyti maisto dienoraščio – ji taip pat pradeda veikti greitai ir akivaizdžiai, o poveikis matomas ne tik svarstyklių rodomuose skaičiuose: pagerėja žmonių seksualinė funkcija, jie būna energingesni, pagerėja arterijų praeinamumas ir sumažėja miego poreikis.

Ir nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti sudėtinga, iš tiesų viskas yra paprasta: valgote iš grūdų, pupų, vaisių ir daržovių pagamintą maistą, kuris jums patinka – nuo juodųjų pupelių burito ir trijų pupų salotų iki makaronų su sojos mėsos kukuliukais ir lapinių daržovių patiekalų, nevengiant deserto – obuolių ar mėlynių (o jei tai yra nesmulkinti grūdai, pupos, vaisiai ar daržovės, tuomet jų valgyti galite tiek, kiek tik širdis geidžia).

Ir tokia stebuklinga dieta mums buvo žinoma jau daugiau nei dešimtmetį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)