Priežasčių daug
Iš 100 tūkstančių žmonių apie 10 vargina klausos sutrikimai. Lietuvoje yra 26 tūkst. klausos negalią turinčių gyventojų. Pastarųjų metų Europos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, tarp neprigirdinčiųjų suaugusiųjų apie 17 proc. turi silpną klausos sutrikimą, maždaug 5 proc. – vidutinį, apie 1 proc. – žymų.
Klausos sutrikimais skundžiasi apie 800 mln. žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad ateityje šių sutrikimų daugės – iki 2015 m. tokią negalią gali turėti apie 1,1 mlrd. planetos gyventojų.
Klausos silpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug: stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, kai kurios infekcinės, genetinės ligos. Klausa gali sutrikti, kai persirgus bet kuria virusine liga, pavyzdžiui, gripu, išsivysto komplikacija – ausų uždegimas. Dėl to gali būti pažeistas klausos nervas. Taip pat jį gali paveikti cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dažni ausų uždegimai.
Kurtumas gali būti ir įgimtas. Pagal statistiką, iš tūkstančio vaikų vienas gimsta kurčias arba labai neprigirdintis, trys turi nuolatinį klausos sutrikimą, dar 3–4 mažyliams dėl kokios nors patologijos klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai gali gimti kurti dėl motinų nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų.
Pasak medikų, vyresniame amžiuje klausa silpnėja vystantis kraujagyslių ateroskleroziniams pakitimams. Klausos sutrikimas dėl senėjimo procesų, manoma, prasideda apie 25-uosius ir vis labiau stiprėja sulaukus 45 metų.
Triukšmo aukos
Šiais laikais gana dažna klausos sutrikimų priežastis – stiprus triukšmas ar traumos. Daugelis renginių neapsieina be fejerverkų, tačiau jei fejerverkas sprogtų šalia, šventė gali baigtis labai liūdnai. Viena pavojingiausių ausies traumų yra būgnelio sužalojimas, sukeliamas stiprios garso bangos, staigaus slėgio pasikeitimo tarp išorinės ir vidinės ausies, smūgio per ausį.
Klausos praradimas dėl triukšmo yra dažniausia Europoje profesinė liga – sudaro beveik trečdalį visų su darbu susijusių ligų. Pirmasis jos simptomas – nebegirdima aukšto tono garsų. Jei žmogų ir toliau nuolat veikia stiprus triukšmas, klausa vis labiau prastėja, jis nebegirdi ir žemesnio tono garsų. Šis procesas paprastai apima abi ausis ir yra negrįžtamas.
Klausą galima prarasti ir dėl vienkartinio smūginio triukšmo poveikio. Vienintelis stiprus garsas, pavyzdžiui, šautuvo šūvio, gali sukelti negrįžtamus pokyčius – klausos praradimą ir nuolatinį ūžimą ausyse.
Apkursti galima ir apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, vartojant kai kuriuos cheminius vaistus. Anksčiau ligoninėse infekcijas gydydavo kelis kartus per dieną leisdami antibiotiką gentamiciną. Paaiškėjo, kad šis vaistas toksiškai veikia klausos nervą, dėl to ligoniai neretai skųsdavosi susilpnėjusia klausa.
Palaipsniui klausa gali blogėti ir ilgą laiką klausantis labai garsios muzikos. Tai itin mėgsta vaikai, paaugliai, jauni žmonės. Daugelis jų su ausinukais nesiskiria visą dieną, o 85 decibelų garsumo muzikos nerekomenduojama klausytis ilgiau kaip 2 valandas per dieną.
Pastebi artimieji
Klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti. Šis procesas vystosi lėtai, be skausmo. Neretai žmogui net ir įtarimų nekyla, nors tenka kartais paprašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba atsukti į kalbantįjį tą ausį, kuria geriau girdi.
Problemą dažniausiai pastebi ne pats žmogus, o artimieji. Jie atkreipia dėmesį, kad šis pradėjo garsiau ir žiūrėti televiziją, ir kalbėti. Tai požymiai, kad žmogus savęs negirdi.
Tokie žmonės neretai vengia bendrauti nenorėdami pakliūti į nemalonias situacijas, praranda pasitikėjimą savimi, patiria nerimą, baimę, juos užvaldo emocinis nestabilumas, netgi gali išsivystyti depresija ar paranoja.
Reikia nelaukti, kol klausos sutrikimas progresuos, ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti klausą, nes klausos silpnėjimas gali baigtis visišku kurtumu.
Klausos sutrikimams gydyti taikomi įvairūs metodai. Sergant klausos nervo pažeidimu skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo, kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija (deguonies kamera), ji pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, aktyvina kraujotaką vidinėje ausyje. Skiriama ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų kraujotaką.
Klausos aparatai
Sutrikusios klausos problemą padeda spręsti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą.
Medikai apgailestauja, kad daugelis žmonių, turinčių susilpnėjusią klausą, nesikreipia pagalbos ir nenešioja klausos aparatų. Pasak statistikos, daugelis neprigirdinčiųjų pirmą klausos aparatą įsigijo praėjus daugiau nei 10 metų nuo tada, kai sužinojo, jog turi šią problemą.
Klausos aparatai, stimuliuojantys garsus, kurių žmogus paprastai negirdi, gali būti naudojami, jeigu dar yra išlikusi bent menkiausia klausa. Visiškai kurčiam jie jau nepadės. Šiuolaikiniai modernūs klausos aparatai gerina garso kokybę, padeda suprasti kalbą. Jie maži, patogūs, paprastai valdomi.
Visiškai apkurtus, ypač jei tai atsitiko neseniai, efektyviausia ir moderniausia klausos susigrąžinimo priemonė yra kochlearinė implantacija: į vidinėje ausyje esančią sraigę su pažeistomis klausos receptoriaus ląstelėmis įstatomas elektroninis klausos implantas. Jis perima klausos receptorių funkciją priimti garsą iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Ši operacija naujam gyvenimui prikelia negyvą klausos organą ir sugrąžina klausos funkciją.
Kochlearinė implantacija atliekama kurtiems ir stipriai neprigirdintiems vaikams, kuriems nepadeda klausos aparatai, įprastos klausos gerinimo priemonės. Po šių operacijų ir reabilitacijos vaikai girdi, kalba, mokosi. Tai, kas daugumai mūsų yra įprasti, net nepastebimi dalykai, šiems vaikams ir jų tėveliams tampa tikru stebuklu. Tėvai džiaugiasi, kad jų mažyliai po kelerių metų tylos išgirdo pirmuosius garsus, ėmė kalbėti. Vaikai po sėkmingų kochlearinių implantacijų mėgina mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikais vaikais ir integruotis į visuomenę.
Tačiau problemos nesibaigia vien sėkmingai atlikta operacija. Po implantacijos vaikų ir jų tėvelių laukia ilgas ir sunkus reabilitacijos laikotarpis – nuo girdėjimo iki suvokimo. Turi būti lavinama vaiko klausa, turtinamas ir tikslinamas žodynas, formuojamas balso aukštumas ir tembras.
Reguliariai tikrintis
Klausą reikia saugoti. Rekomenduojama laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti triukšmingos aplinkos, ilgalaikio streso. Labai naudingas pečių ir kaklo masažas, kuris pagerina ne tik galvos smegenų, bet ir klausos aparato kraujotaką. Pasitarus su gydytoju reikėtų pavartoti vitaminų, maisto papildų.
Jokiu būdu negalima kūdikių vežimėliais vežioti šalia judrių gatvių – jų klausos aparatas dar galutinai nesusiformavęs, yra labai jautrus, todėl bet koks stipresnis garsas gali sukelti klausos traumą.
Vyresnių vaikų nepatartina vestis į triukšmingus renginius, koncertus, sporto varžybas, nes ten yra didelės grėsmės pakenkti vaiko klausai. Suaugusieji, jei priversti būti triukšmingoje aplinkoje, turėtų naudoti ausų kamštelius.
Labai svarbu anksti nustatyti vaikų klausos pažeidimus ir laiku skirti gydymą bei pagalbines priemones. Suaugusieji taip pat turėtų reguliariai tikrintis klausą. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms bei dirbantiems didelio triukšmo sąlygomis: gamyklų, oro uostų darbuotojams, lakūnams, profesionaliems muzikantams, garso inžinieriams, diskotekų vedėjams, kariškiams ir kt., priklausantiems rizikos grupei.
Ar nenusilpusi klausa
1. Ar sunku girdėti pašnekovą kalbant telefonu?
2. Ar aplinkiniai skundžiasi, kad per garsiai klausote televizijos ar radijo?
3. Ar sunku girdėti pokalbyje dalyvaujančius asmenis, kai esate triukšmingoje vietoje?
4. Ar privalote įtempti savo klausą, kad suprastumėte, apie ką kalbama?
5. Ar dažnai prašote žmonių pakartoti, ką jie sakė?
6. Ar kai kurie aplinkos garsai erzina, atrodo įkyrūs?
7. Ar vengiate pokalbių su aplinkiniais, nes jaučiatės nejaukiai?
Ar žinote, kad...
Per dažnai vartojant aspirino ar ibuprofeno gali atsirasti „atsakomasis galvos skausmas“, kilsiantis, kai tik vaistų dozė ims mažėti.
Senstant ašarų gaminasi mažiau, todėl vyresniojo amžiaus žmonių akys greičiau sudirgsta.
Pėdose yra daugiau kaip 250 tūkst. prakaito liaukų. Cukriniu diabetu, širdies ligomis sergančius ir vyresniojo amžiaus žmones dėl nepakankamos kraujo apytakos dažniau vargina pėdų infekcijos ir blogas kvapas.
Dirbtiniai nagai – dažna nagų grybelio atsiradimo priežastis. Tarpelis tarp natūralių ir prilipintų nagų yra palanki dirva jam veistis, be to, šioje vietoje gali kilti skausminga bakterinė infekcija.
Pagalvė su džiovintų apynių užpildu gali padėti sumažinti nemigą. Apynio spurgai ore paskleidžia nestiprius migdomuosius.
Nosį reikia šnypšti švelniai, antraip bus atvirkštinis spaudimas, kuris nusiųs virusus ar bakterijas į sinusus. Kad spaudimas būtų kuo mažesnis, kiekvieną nosies landą pūskite atskirai.
Diabetikams pavojingas ne tik alinantis karštis, bet ir gana gerai sveiko žmogaus pakeliama 26–29 °C temperatūra. Sergantieji diabetu gausiau prakaituoja, organizmas labai greitai netenka skysčių net ir esant nedideliam fiziniam krūviui. Tai gali sukelti staigų cukraus padidėjimą kraujyje. Be to, diabetikų oda yra jautresnė saulės spinduliams.
Galvos smegenis sudaro 100 mlrd. nervinių ląstelių. Atliktų tyrimų rezultatai rodo: smegenų svoris didėja, kai žmogus sportuoja, o mažėja dėl fizinio aktyvumo stygiaus ar skausmų.
Kefyras ne tik gerina virškinimą, turi naudingųjų bakterijų, bet ir pasižymi kitomis vertingomis savybėmis. Kefyro grybeliuose yra polisacharido, užkertančio kelią onkologinėms ligoms, neleidžiančio formuotis augliams. Jeigu kefyro vartojama reguliariai, pagerėja leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) darbas. Pastarieji yra atsakingi už stiprų imunitetą.
Akys gali pastebėti 600 tūkst. įvairių spalvų tonų. 127 mln. regos ląstelių leidžia žmogui atskirti šviesą nuo tamsos ir matyti spalvas.
Kai žmogus čiaudo, nosis slogos virusus išsklaido 150 km per valandą greičiu.
Kvapai turi ir gydomojo poveikio. Pipirmėčių – įveikia galvos skausmą, eukalipto – sumažina peršalimą, apelsino – pakelia nuotaiką, vanilės – slopina apetitą.
Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“. Gydytojai nerekomenduoja valgyti grybų žmonėms, sergantiems egzema, virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis.
Kas minutę nuo kūno pasišalina 30–40 tūkst. negyvų odos ląstelių.
Bėgant pėdoms tenkantis krūvis gali siekti net keturis kartus didesnį svorį negu sveria pats žmogus.
Lietuvoje daugiau kaip 30 proc. gyventojų organizme trūksta laktozę (pieno cukrų) skaidančio fermento. Išgėrę pieno, suvalgę pieno ar kitų produktų, kurių sudėtyje yra laktozės, jiems gali pūsti pilvą, varginti viduriavimas. Ne visuose pieno produktuose laktozės kiekis vienodas.
Daug jos yra šviežiame piene, pieno milteliuose, leduose, lydytame sūryje. Laktozės netoleruojantiems žmonėms geriau tinka rūgštūs pieno produktai: nesaldūs varškė ir sūris, kefyras, jogurtas, grietinė.
Kaulai yra organizmo kraujo gamykla. Kas sekundę kaulų čiulpai pagamina 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių.
Teigiamas žalios spalvos poveikis žmogui žinomas jau seniai. Kad aplinka būtų rami, tačiau darbinga, reikėtų pasirūpinti, kad suptų kuo daugiau žalių daiktų. Žalia spalva kelia asociacijų su gamta, tuo, kas šviežia, gaivu. Žaliai dažytos sienos miegamajame normalizuoja miegą ir pagerina savijautą. Reikėtų vengti juodos, raudonos spalvų. Nelabai gerai veikia rudi ir violetiniai atspalviai. Psichologų teigimu, būtent šios spalvos labiausiai slegia žmogų ir netgi gali sukelti depresiją.
Klausos tyrimas namuose
Sveiką ausį užkiškite pirštu, blogiau girdinčia ausimi atsisukite į pašnekovą, o jis 5–6 metrų atstumu tegul pašnibždomis ištaria kokį nors žodį, kurį jūs turėtumėte pakartoti. Jei neprigirdite, pašnekovas turėtų prieiti arčiau, kad išsiaiškintumėte, kokiu atstumu girdite. Jei klausa sutrikusi, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Tai įdomu
Garsusis kompozitorius Liudvigas van Bethovenas maždaug nuo 28 metų ėmė kursti, o sulaukęs 50 visai apkurto. Tiesiog stebuklas, kad galėjo kurti muziką ir groti būdamas visiškai kurčias. Jis stengėsi įveikti savo negalią ir tapo vienu nuostabiausių visų laikų kompozitorių. Vienas sunkiausių uždavinių L. van Bethovenui buvo susidoroti su verdančiais jausmais, kai turėdavo atsisukti į auditoriją, kad pamatytų aplodismentus, kurių girdėti negalėjo.
Olandų kilmės amerikietis išradėjas ir verslininkas Tomas Alva Edisonas išrado daug prietaisų, pakeitusių pasaulio žmonių gyvenimus – tarp jų ir gramofoną bei elektros lemputę. Mokykloje jam itin blogai sekėsi matematika, negalėdavo susikaupti, turėjo sunkumų dėl žodžių ir kalbos. T. A. Edisonas apkurto vaikystėje dėl skarlatinos ir negydytos pasikartojančios vidurinės ausies infekcijos.
Orkestro muzikantų klausa silpnėja lėčiau, nes jie dažnai sutelkia dėmesį į atskirus garsus, kaip antai, styginių arba pučiamųjų instrumentų.
