Laiku neišgydytas cistitas gali komplikuotis į daug rimtesnę ligą – inkstų uždegimą. Taip pat gali varginti ir kiti simptomai – juosmens skausmas, aukšta temperatūra, kartais net pykinimas ar vėmimas.
Rizika išauga pavasarį
Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) dėl anatominių savybių žymiai dažniau nei vyrus vargina moteris – šis negalavimas bent kartą gyvenime yra užklupęs 40–50 procentų dailiosios lyties atstovių.
Rizika susirgti cistitu pavasarį išauga dėl kelių priežasčių.
„Šiuo metu mūsų imunitetas silpnesnis, organizmas stokoja vitaminų, kitų elementų. Be to, oras labai nepastovus. Merginos vos pašvietus saulutei skuba išsirengti, o apie pasekmes nepagalvoja“, – idealias sąlygas peršalti ir cistitui formuotis pabrėžė gydytojas urologas prof. Balys Dainys.
Jis pastebėjo, kad tuomet gydytojo kabinetus vienodai užplūsta tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys. Kartu urologas akcentavo ir dar vieną svarbų šlapimo takų infekcijos veiksnį – lytiškai plintančias ligas.
„Sušilęs oras nuteikia romantiškai, tad užsikrėtusiųjų veneros ligomis pavasarį irgi padaugėja. Neatsitiktinai dažni šlapimo pūslės sukėlėjai yra lytiniu keliu plintančios bakterijos – chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, gardnerelės“, – aiškino specialistas.
Koks gydymas efektyviausias?
Pagrindinis šlapimo pūslės simptomas – dažnas ir skausmingas šlapinimasis, gali net pasirodyti kraujo. Tačiau kartais ligos pradžioje aiškių simptomų ir nebūna, pacientas gali jausti visai nežymų perštėjimą, dažniausiai nekarščiuojama.
„Esant lengvesnei ligos formai ir stipresniam imunitetui, pirmoji pagalba – šiluma (vonia, garų vonelės, šildymai). Reikėtų vartoti daugiau skysčių, dezinfekuojamųjų arbatų. Tinka petražolės, meškauogės, bruknių, spanguolių lapai, įvairūs šių uogų morsai. Galima rinktis ir šių augalų sintetinius preparatus tablečių pavidalu. Kurį laiką reikėtų tiesiog pabūti ramiau, pagulėti. Kartais to gali ir pakakti“, – patarė B. Dainys.
Tačiau gydytojas įspėjo budrumo neprarasti – simptomams nepraeinant paskubėti kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą. „Tuomet norint paskirti efektyvų gydymą sukėlėjui identifikuoti prireikia atlikti kraujo, šlapimo, taip pat ir jo pasėlio tyrimą. Vertėtų atlikti ir echoskopiją. Gydant sunkesnės formos cistitą dažniausiai neapsieinama be antibiotikų“, – sakė B. Dainys.
Svarbu išgydyti iki galo
Specialistas pabrėžė, kad į šlapimo pūslės uždegimą reikia žiūrėti labai rimtai. Laiku neišgydytas cistitas gali komplikuotis į daug rimtesnę ligą – inkstų uždegimą. Taip pat gali varginti ir kiti simptomai – juosmens skausmas, aukšta temperatūra, kartais net pykinimas ar vėmimas.
Be to, kai uždegimas pasikartoja dažnai, stebimi 1–3 jo epizodai per pusmetį, tai trunka keletą metų, liga gali komplikuotis į lėtinį cistitą. Jis susiformuoja ir dėl netinkamai parinkto gydymo – nepakankamos trukmės ar netinkamai parinkto antibakterinio vaisto, per mažos dozės, pačiam pacientui per anksti nutraukus gydymą.
Cistito profilaktikai rekomenduojama stiprinti organizmą – stengtis gauti pakankamai vitamino D, C, vartoti žuvų taukus, vertingi ežiuolės preparatai.
„Profilaktiškai šlapimo sistemai sustiprinti galima vartoti antibakteriškai veikiančius specialius papildus, augalinės kilmės preparatus. Jie naudingi ir reabilitacijai po uždegimo“, – sakė B.Dainys.
Verta žinoti
Nesėkmingą cistito gydymą gali lemti anatominės organų patologijos ar kitos šlapimo sistemos ligos (inkstų, šlapimo pūslės akmenligė), turėtos operacijos, jei buvo įvestas kateteris. Dėl silpnesnio imuniteto šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis diabetu, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, patyrusiems transplantaciją.
