Pagreitėjęs senėjimas

Visi mes bijome senėjimo požymių - nenorime nuplikti, baidomės raukšlių ar krentančių dantų. Tačiau kartais visa tai ateina per anksti. Vaikai, sergantys itin reta liga, vadinama progerija, ima atrodyti seni dar nesulaukę dvejų metų, o jų protas išlieka vaikiškas. Deja, daugelis jų pradeda sirgti senų žmonių ligomis, tokiomis kaip artritas ir širdies bei kraujagyslių sutrikimai, ir retai gyvena ilgiau nei trylika metų.

Suakmenėję kūnai

Kai kurių žmonių kūnai „persistengia“ gydydamiesi sužalojimus. Nueinama taip toli, kad sąnarys pavirsta akmeniu. Šis itin retas sutrikimas vadinamas „fibrodysplasia ossificans progressiva“. Jo metu dėl kūno atsikūrimo mechanizmo mutacijos pažeisti raumenys, sausgyslės ar raiščiai sukaulėja. Pažeidimų operacijos šia liga sergantiems žmonėms gali sukelti tik dar didesnį kaulų augimą. Ekstremaliausiais atvejais pacientai galiausiai visiškai nebegali pasikelti iš patalo.

Alisos Stebuklų Šalyje sindromas

Kai objektai aplink mus atrodo daug mažesni arba daug didesni nei turėtų būti - kaip kad pelės dydžio šunys ar namo didumo boružės - jūs arba ką tik pavartojote narkotikų, arba turite Alisos Stebuklų Šalyje sindromą. Tai laikinas sutrikimas, paveikiantis tai, kaip matome aplinkinį pasaulį. Kartais susijęs su migrena, dažnai ištinkantis beužmiegant. Sutrikimas paveikia dydžio, gylio, net laiko pojūčius. Gydytojų manymu, sutrikimas susijęs su smegenų pakaušio zona, kontroliuojančia vizualinę informaciją.

Sprogstančios galvos sindromas

Jei vidury nakties jus pažadina sprogimo garsas, gali būti, kad tiesiog jūsų katė numetė ant grindų arbatos servizą. Tačiau kai kurie žmonės tokį garsą girdi kasdien - ir tai vyksta tik jų galvoje. Dėl sprogstančios galvos sindromo kenčiantys žmonės naktimis girdi visokiausių raketų garsus, pažadinančius juos iš miego. Manoma, kad tai sukelia nerimas ar itin didžiulis nuovargis, ir šis sutrikimas nesiejamas su jokiu fiziniu negalavimu.

Svetimos kalbos akcento sindromas

Įsivaizduokite, kad atsibudę vieną rytą imate kalbėti su keistu svetimos kalbos akcentu, ir to visiškai negalite kontroliuoti. Kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų, bet Svetimos kalbos akcento sindromas yra ne pasipūtusių žmonių liga. Tai nevalingas kalbos pasikeitimas, kuris paprastai ištinka po smegenų pažeidimo, tokio kaip infarktas ar galvos trauma, nors bent vienu atveju jį yra sukėlusi stipri migrena.

Nejautrumas skausmui

Skamba šauniai, tiesa? Tačiau iš tikro tai yra katastrofa. Paklauskite bet ko, kas serga įgimtu nejautrumu skausmui. Žinoma, jie niekuomet nesiskųstų dėl danties skausmo ar išsisuktos kojos, tačiau, ypač vaikų atveju, šis sindromas gali baigtis pragaištingais susižalojimais. Pernelyg lengva pažeisti akį, nusideginti, nusikąsti liežuvio galiuką ar vaikščioti aplink su lūžusiu kaulu bei net nepamatyti, kad kažkas ne taip. Šį sutrikimą sukelia arba didžiuliai endorfinų kiekiai smegenyse, arba įgimtos mutacijos, kurios nuslopina skausmą fiksuojančius neuronus.

Mėlynos odos sutrikimas

Oda būna visokių spalvų - net mėlyna ar violetinė. Kentukyje gyvenančiai Fugate šeimai mėlyna odos spalva buvo įgimta savybė, keliaujanti iš kartos į kartą 162 metus dėl reto kraujo sutrikimo. Trumpai tariant, kadangi kraujas mažiau prisotinamas deguonimi, pro odą jis atrodo ne raudonas, o mėlynas. Kada šeimos ligos priežastis buvo atrasta, visi šeimos nariai, nešiojantys šį geną, buvo gydomi ir jų išvaizda „sunormalėjo“.

Alergija vandeniui

Alergija pienui ar žemės riešutams ir taip yra pakankamai sudėtinga - tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jei kiekvieną kartą, kai jūsų odą sudrėkintų vanduo, atsirastų skausmingų, deginančių randų. Tai kasdienis žmonių, alergiškų bet kokioms vandens formoms, net ašaroms, gyvenimas. Viena britė net negali apkabinti savo sūnaus, nes jei jis prakaituoja, ją išberia pūslėmis.

„Esu savo kūno kalinė, - sako Michaela Dutton „The Metro“. - Nebematau draugų, nes jie klaidingai mano, jog tai užkrečiama“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)