Pagal gyvenimo trukmę Lietuva – penkta nuo galo, prancūzai - pirmieji

Valdemaras Kavaliauskas
Į renginį atkreipė dėmesį aukščiausio rango Briuselio pareigūnai. Tai Despina Spangu ES Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato vyriausioji patarėja, kuruojanti mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos klausimus. Pareigūnės teigimu, šiai dienai 64% Europos gyventojų miršta nuo ŠKS lėtinių ligų.

Iš pateiktų statistinių skaičių, Lietuva pagal gyvenimo trukmę Europoje yra penkta nuo galo, kartu su Turkija, Bulgarija, Rumunija, Latvija. Vadinasi, mirtingumas dėl minėtų lėtinių ŠKS susirgimų yra vienas didžiausių Europoje. Geriausias pozicijas užima prancūzai.

Šiuo metu 27 šalys yra partnerės planuojamuose fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikos mitybos propagavimo strategijos programose. Bendromis šalių pastangomis buvo sėkmingai realizuotas projektas www.exsmoker.eu, kur visos Europos rūkaliai pasakojo savo istorijas, kaip jie metė rūkyti. Privačių sveikatingumo entuziastų pastangomis Lietuvoje 2010 m. buvo surengtas tarptautinis projektas www.judinkis.lt, kurį įkvėpė Latvijos pavyzdys.

Latviai aktyvesni

Kaimyninėje šalyje jau kelerius metus sveikatingumo ir fizinio aktyvumo klubai atveria duris visuomenei, propaguodami ir skelbdami fizinį aktyvumą ir sveikatingumą, nemokamai konsultuodami žmones visais jiems rūpimais klausimais. Į sveikos gyvensenos programą tiek Europoje, tiek Latvijoje buvo pasitelkti politikai, aktoriai, sportininkai, žinomi visuomenės veikėjai ir verslininkai.

Šis projektas Latvijoje vadinosi „Numesk ratą“. Tokių iniciatyvų esmė - atkreipti visuomenės dėmesį į jau epidemija tapusį nutukimą dėl fizinio nejudrumo ir blogos mitybos. Olandų mokslininkas prof. Willem van Mechelen (VU universitetas, Amsterdamas), pateikė stulbinančių skaičių, susijusių su ekonominiais rodikliais ir nejudrumu bei nutukimu. Pasirodo, 1 kg viršsvorio Europai kainuoja 145 eurus per metus. O vienas piniginis vienetas, investuotas į prevenciją, sugrįžta 26 kartus.

Nutukimas kainuoja

Anglijai nutukimas per metus kainuoja 479,4 mln. svarų. Tiesioginės išlaidos susijusios su nutukimu sudaro 0,5 mlrd. svarų, o netiesioginės – 2 mlrd. svarų (ankstyvas mirtingumas ir ligų gydymas).

Skausmas apatinėje nugaros dalyje, susijęs su nejudrumu, žmonijai kainuoja 3,5 mlrd. JAV dolerių per metus. Pagal olandų mokslininko, 2020 – 2065 metais pasaulyje bus nutukę nuo 35 iki 57% populiacijos. Vien tiktai dabar dirbantiems ofisuose ir gyvenantiems pasyvų gyvenimo būdą gresia bent 25 lėtiniai susirgimai.

Šiuo metu mokslininkų pasaulyje atsirado naujas terminas ,,Attack of the Killer Chair“ (kėdės žudikės ataka). Kas už tai moka? Visuomenė, draudimo kompanijos, gydymo įstaigos ir pats žmogus.

Taip pat pateikti paskaičiavimai, kad suteikus 7 konsultacijas po 20 min. sveikatingumo klausimais, per metus yra taupoma apie 600 svarų nuo žmogaus. Į fizinį aktyvumą investavus 500 eurų, grąžos valstybiniu mastu gaunama 20 000 eurų. Įvertinus lėtines chroniškas ligas bei ankstyvas mirtis, 400 eurų investicija metams visiškai kompensuoja ateities netektis.

Būtina skatinti fizinį aktyvumą valstybiniu lygiu

Mokslininkai klausia, kodėl niekas vyriausybėse neskaičiuoja šitų pinigų? Juk čia giliausia duobė, tuščiai siurbianti valstybinius biudžetus. Italų mokslininko dr.Marco Baccanti teigimu, šiuo metu 2 mlrd. Žemės gyventojų turi viršsvorį. Prognozės šiurpinančios: kas 8 metus šis skaičius augs 25%. M.Baccanti įsitikinimu, gydytojai visų pirma patys turi būti fizinio aktyvumo rinkos vartotojais, o tik po to - gydytojais, ligonius gydyti turi pradėti išrašydami receptus fiziniam aktyvumui, o tik po to vaistams.

Mokslininko manymu, kalbėti apie fizinio aktyvumo naudą reikėtų mokyklose, kariuomenėje, įvesti studijų programą universitetuose, remti senjorų aktyvumą. Šie fizinio aktyvumo populiarinimo būdai visų pirma turi būti diegiami per suvokimą, o ne per aklas investicijas.

Gaila, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, kol kas yra šalia viso to, kas vyksta jau seniai. Netgi tokių forumų dalyviais esame tiktai savo fanatiškumo, atsidavimo ir entuziazmo dėka - vykstame į renginius sava iniciatyva už savus pinigus, tuo metu, kai kitas šalis atstovauja rimtos valstybinės organizacijos ir mokslo institucijos.

EHFA kongresas

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją