Klastingos kraujo siurbikės

Šiuo metu yra apie 800 erkių rūšių. Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė, kuri savo auką gali užkrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga.

Mokslininkų teigimu, kraujasiurbės veisiasi drėgnose, lapuotose vietose, kur auga aukšta žolė ir krūmai. Savo grobio jos tyko ant žolės stiebo maždaug 20 cm aukštyje. 1990–2009 m. Europoje užregistruota net 169 937 erkinio encefalito atvejai, o kasmet – apie 8 497 susirgimai šia liga. Erkės siurbia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų kraują. Joms jo reikia kur kas daugiau nei kitiems parazitams.

Jeigu asmuo nepastebi įkibusios erkės, ši kraują gali siurbti net kelias savaites. Anot specialistų, pasisotinusios siurbikės be maisto galėtų išgyventi 7–8 m. Patelės yra šviesesnės nei patinėliai. Pastarieji išsiskiria tamsiai ruda spalva. Prasidėjus šaltymečiui, šių parazitų aktyvumas sumažėja, nes jie šiuo laikotarpiu slepiasi po sniegu arba nespėjusiais rudenį supūti lapais.

Pavojaus ženklai

Pavojingiausios ligos, kuriomis galima užsikrėsti, – tai Laimo ir erkinis encefalitas. Įsisiurbus užsikrėtusiai erkei, Laimo ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1–4 savaičių, erkinis encefalitas – po 2–28 dienų.

Laimo ligos simptomai primena gripo požymius, pavyzdžiui, jaučiami galvos, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas, nuovargis, padidėja limfmazgiai. Be to, raudona dėmė, atsiradusi įsisiurbus erkei, pradeda plėstis. Jos skersmuo gali padidėti net iki 70 cm, nors iš pradžių ji būna vos 5 cm.

Nepaisant to, kad dėmė išnyksta savaime, vis tiek būtina apsilankyti pas gydytoją. Juk tai dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Kitos stadijos simptomai gali pasirodyti tik po 3 mėn. arba visiškai nepasireikšti. Taigi jie gali tiesiog tyliai tūnoti organizme. Laiku nepasirūpinus sveikata ir nesikreipus pagalbos į medikus, gali kilti kur kas rimtesnių sutrikimų, pavyzdžiui, meningitas, neuritas, sąnarių uždegimas ir kt.

Norint nustatyti vieną šių ligų, atliekami specialūs kraujo tyrimai. Geriausia juos daryti praėjus 3 savaitėms po susirgimo. Antraip tikėtina, kad kraujyje dar nebus galima aptikti antikūnų. Anot specialistų, susirgus erkiniu encefalitu įkandimo vieta nebūtinai gali parausti.

Asmuo, sergantis šia liga, dažniausiai jaučia galvos, raumenų, sąnarių skausmus, silpnumą, jį pykina, kūno temperatūra pakyla iki 38–38,5 °C. Net 80 % ligos simptomų sutampa su peršalimo požymiais. Jie dažniausiai praeina po savaitės. Tačiau antra ligos simptomų stadija pasireiškia maždaug 30 % užsikrėtusiųjų, kurie jaučia gana stiprų galvos skausmą, vemia, atsiranda kūno traukuliai, sutrinka mąstymas, pusiausvyra, pasireiškia kalbos sutrikimai, pradeda drebėti rankos ir liežuvis.

Trečdalis žmonių pasveiksta po 3 mėn., tokia pat dalis – po metų, tačiau yra ir tokių, kurie šiuos simptomus jaučia visą gyvenimą. Pavyzdžiui, juos kamuoja miego sutrikimai, galvos skausmas, pablogėja atmintis, negali susikoncentruoti ir pan. Norint nustatyti šią ligą, pacientams reikia atliekti kraujo ir nugaros smegenų skysčio tyrimus.

Kaip apsisaugoti?

Visų pirma patariama skiepytis. Anot specialistų, tai veiksmingiausia apsisaugojimo priemonė. Pavyzdžiui, vakcinos net 98 % apsaugo nuo erkinio encefalito. Tačiau skiepytis reikia tris kartus, t. y. antra vakcina suleidžiama praėjus 1–3 mėn. po pirmosios, o trečia – 5–12 mėn. po antrosios. Šie skiepai Lietuvoje mokami. Viena vakcina kainuoja apie 100 Lt.

Iškylaujant patariama nuolatos apsižiūrėti ar ant drabužių nėra ropojančių erkių. Be to, derėtų vilkėti šviesią aprangą, ant kurios galima lengviau pastebėti kraujasiurbes. Būtina dėvėti palaidinę ilgomis rankovėmis, priglundančiomis prie riešų, ir aptemptas kelnes.

Taip pat galvą reikėtų aprišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Anot specialistų, būtina naudoti baidiklius, kurie saugo nuo erkių. Jų galima įsigyti visose vaistinėse.

Apsaugines priemones galima purkšti tik ant neuždengtų kūno vietų, pavyzdžiui, veido, kaklo, rankų. Jos nėra ilgalaikės, todėl jomis reikėtų purkštis kas 3 val. Baidiklių aromatas maskuoja žmogaus kūno kvapą, todėl erkėms nepavyksta atpažinti grobio.

Paiškylavus ar pasivaikščiojus parke būtina kruopščiai apsižiūrėti visą kūną. Mat erkės iš karto neįsisiurbia. Jos gana ilgai ropoja ant kūno, kol randa tinkamą vietą pasisotinti. Pavyzdžiui, tai gali būti pakinkliai, rankos, kojos, kaklas. Beje, po išvykos patariama drabužius pakabinti ten, kur juos pasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.

Mat erkės bijo karščio. Beje, dar viena apsisaugojimo būdas – namų pievelės priežiūra. Ją patariama pjauti itin dažnai ir neleisti užaugti iki 10 cm. Parkai ir poilsio zonos turėtų būti nuolatos prižiūrimi ir tvarkomi.

Kenčia ir gyvūnai

Viena pavojingiausių gyvūnų ligų, kurią platina erkės, – babeziozė. Pirmieji jos simptomai dažniausiai pasireiškia po 5–20 dienų. Todėl reikėtų sunerimti tuomet, kai augintinio snukio gleivinė parausta, pasikeičia šlapimo spalva, jis tampa vangus, praranda apetitą, svirduliuoja, sunkiai kvėpuoja.

Susirgus babezioze pradeda irti eritrocitai, gali sutrikti organų veikla. Todėl kuo greičiau pastebima liga, tuo lengviau ją galima išgydyti. Beje, ja persirgusių augintinių imuninė sistema nusilpsta, todėl jie gali kur kas lengviau ir greičiau susirgti babezioze. Todėl būtina po kiekvieno pasivaikščiojimo augintinį atidžiai apžiūrėti. Radus erkę – ją pašalinti.

Kaip pašalinti?

Pastebėjus erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti. Ant siurbikės, kad ši lengviau pasišalintų, negalima tepti aliejaus. Įsisiurbusi erkė nuo riebalų pradeda dusti, todėl išskiria beveik dvigubai daugiau nuodų. Specialistai pataria siurbikės kūnelį suimti steriliu pincetu kiek įmanoma arčiau galvutės, tačiau nedera jos stipriai suspausti.

Tuomet staigiai patraukti savęs link. Nereiktų erkės bandyti pašalinti sukiojant pincetą į visas puses. Kai ištraukiama kraujasiurbė, pažeistą vietą reikia nuplauti vandeniu ir dezinfekuoti. Anot medikų, jei nepavyko ištraukti visos erkės, negalima įkandimo vietos kasyti ar bandyti išimti likusią kūnelio dalį. Organizmas pats šį svetimkūnį pašalina.

ĮDOMU

Lietuvoje paplitusios Europinės miško erkės neturi akių. Jos auką atpažįsta iš kūno skleidžiamos šilumos ir kvapo.

Lietuvoje užfiksuojami apie 44 % meninginio erkinio encefalito atvejų.

Apvaisintos patelės padeda nuo 500 iki 5 000 kiaušinėlių.

Erkių yra ne tik miškuose, bet ir miesto parkuose.

Jos būna aktyvesnės tuomet, kai pavasaris prasideda itin anksti.
0,5–4 % žmonių miršta nuo erkinio encefalito.

Kraujo prisisiurbusi erkė sveria beveik 200 kartų daugiau nei būdama alkana.

Anot specialistų, kraujasiurbės itin aktyvios būna po lietingos dienos.

Jos negali įveikti didelių atstumų. Erkėms pavyksta nuropoti tik apie metrą.