Manoma, kad žmonės su greita medžiagų apykaita nestorėja. Jiems net nereikia riboti jokių skanumynų. Išgirdę tokį dalyką, visi lieknėjantieji susimąsto: „O gal galėčiau paspartinti savo medžiagų apykaitą?“
Dieta
© Corbis/Scanpix
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas ką reiškia. Mūsų medžiagų apykaita – du labai susiję procesai: irimo ir kūrimo. Tai, ką suvalgome, perdirbama ir sukuriamos būtinos gyvybinei veiklai medžiagos. Tai anabolinė apykaita. Atvirkštinė arba katabolinė apykaita, savo ruožtu suardo šias medžiagas, paversdama jas energija ir atliekomis.

Žinoma, žvelgiant iš specialisto požiūrio taško, šie procesai yra kur kas sudėtingesni, bet mums reikia išsiaiškinti tik esmę. O esmė tokia: jei procesai vyksta lėčiau, energija nespėja išsiskirti. Vis dėlto neskubėkite iškart sieti savo pilnumo su pažeista medžiagų apykaita. Viskas ne taip paprasta, o kaip yra iš tikrųjų, aiškina žurnalas "Zdorovje".

Ramybė mums nė nesisapnuoja

Mūsų organizmas – didis darbininkas. Jis dirba net tada, kai ilsimės, ir jam reikia „kuro“ trims pagrindiniams tikslams: gyvybės palaikymui, maisto perdirbimui ir fiziniam aktyvumui.

Kad dirbtų širdis ir kraujagyslių sistema, funkcionuotų vidiniai organai, o raumenys būtų tinkamo tonuso, vyras vidutiniškai sudegina 59 kcal per valandą, moteris – 54 kcal. Per parą tai yra apie 1200-1500 kcal.

Jei žmogus gyvena nelabai aktyvų gyvenimą, tai atitinka 75% viso jo paros energijos poreikio. Bet kai tik imame judėti, jos poreikis labai padidėja.

Ideali būtų tokia situacija, jei sudegintume tiek kuro, kiek gavome. Vis dėlto idealas tam ir yra idealas, kad būtų nepasiekiamas. Dabar turime automobilius, liftus, servisą ir stresus. O mamutai išmirė, eiti į medžioklę nebereikia, lygiai kaip ir vargintis, renkant gėrybes. Artimiausiame prekybos centre yra visko: daržovių, vaisių, šaknelių, o greitai gal pasirodys ir mamuto mėsa, atkurta pagal genetinį kodą.

Štai taip ir gaunasi, kad eikvojame niekingai mažai energijos, o perteklius pavirsta riebalais, atidėtais atsargai. Suprantama, medžiagų apykaita čia niekuo dėta, kaltas gyvenimo būdas. „Bet vis dėlto“, - spiriatės jūs, - „gal galima paveikti energijos eikvojimą paspartinus medžiagų apykaitą?“ Malonus siurprizas: atsakymas – „taip“, bet su kai kuriais patikslinimais.

„Lėta ugnis“

Pagrindinė lieknos figūros paslaptis žinoma visiems: mažiau valgyti ir daugiau judėti. O jei maksimaliai sumažinus porcijas? Tuomet visa gauta energija eitų į darbą ir ant klubų atsargos nebesikauptų?

Deja, ne visai taip. Jei nuolat mažintume maisto paros kalorijas, kažkuriuo metu organizmas sutriktų ir nuspręstų, kad atėjo sunkūs laikai, o tai reiškia – reikia nedelsiant pasirūpinti atsargomis. Tokį reiškinį dietologai vadina perėjimu į „lėtą ugnį“. Jis kilo evoliucijos proceso metu kaip apsauginė reakcija į artėjantį alkį. Jei energijos gaunama nedaug, eikvoti reikia labai atsargiai, taip pat ir virškinant maistą.

Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet lieknėjimo procesas pats savaime sumažina medžiagų apykaitą dešimt-dvidešimt procentų.

Kad to neatsitiktų, reikia... daugiau valgyti. Tik dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Toks režimas padės palaikyti gan greitą medžiagų apykaitą visos dienos metu.

Maisto virškinimui skiriama maždaug 5-10% „kuro“. Taip pat turi reikšmės, kokį maistą valgome. Daugiausia energijos pareikalauja baltymai, paskui – angliavandeniai ir riebalai. Riebalų atsargų papildymas reikalauja labai mažai energijos, jie labiausiai kenkia lieknėjimui.

Kas veikia medžiagų apykaitą?

Amžius. Vaikų ir paauglių medžiagų apykaita intensyvesnė. Suaugusiųjų sulėtėja dešimt procentų kas dešimt metų.

Kūno sudėjimas. Kuo daugiau raumenų audinio, tuo daugiau energijos eikvoja organizmas.

Kūno temperatūra. Jei ji pakyla laipsniu, energija deginama dešimt procentų greičiau.

Klimatas. Tiksliau, staigi jo permaina – tarkime, kelionė į šiltuosius kraštus žiemą. Tai šiek tiek paspartina medžiagų apykaitą, bet palaipsniui ji grįžta į senas vėžes.

Hormonai. Apykaitą lėtina tireoidinių hormonų trūkumas.

Vaistiniai ir kitokie preparatai. Dalis psichotropinių vaistų ir antidepresantų sulėtina energijos eikvojimą, o kai kurios medžiagos – pavyzdžiui, kofeinas – padidina.

Paveldimumas. Vienodo svorio žmonių energijos eikvojimas per dieną gali skirtis šimtu kalorijų dėl paprastos priežasties – paveldimumo.

Vietoje sporto – „krutėjimas“

Kiekvienas esame girdėję, kad padidinus fizinį aktyvumą lieknėjama. Beje, ar žinote, kad kuo didesnė kūno masė, tuo greičiau deginamos kalorijos? Intensyvaus ėjimo metu sveriantis šešiasdešimt kilogramų sudegins maždaug 210 kcal per valandą, sveriantis septyniasdešimt penkis – 270 kcal, o sveriantis šimtą – jau 350 kcal.

Ar sportas veikia medžiagų apykaitą? Taip, jei fizinė apkrova maloni ir tonizuojanti.

Lieknėjančio užduotis – padidinti bendrą energijos išsiskyrimą. O tam reikia pagalvoti apie bendrą aktyvumo padidinimą kasdieniame gyvenime. Juk vienam žmogui „sėdėti vietoje“ reiškia visiškai nejudėti, o kitas stuksena koja, barškina pirštais per stalą ir visaip kitaip kruta.

Manote, tai niekis? Nieko panašaus. Toks „krutėjimas“ – geras energijos eikvojimo ir raumenų masės kūrimo būdas. O raumenų masėje ir deginamos kalorijos. Todėl krutėkite, judėkite, raskite priežasčių kuo daugiau vaikščioti. Taip greičiau lieknėsite net tada, jei gamta padovanojo jums ne tokią greitą medžiagų apykaitą.

Mitai ir legendos

„Mano lėta medžiagų apykaita, todėl esu stora“.

Ne todėl. Antsvorio priežastys – gyvenimo būdas.

„Mano skrandis dirba lėtai – vadinasi, mano medžiagų apykaita lėta ir todėl nelieknėju“.

Jei turite vadinamąjį „tingų skrandį“, tai virškinimo problema. Nieko bendra su medžiagų apykaita tai neturi.

„Svorio padidėjimas po dietos (jo-jo efektas) sulėtino mano medžiagų apykaitą...“

Tai įmanoma, bet tik jei metėte kilogramus labai greitai, daugiau nei vieną kilogramą per savaitę. Galbūt lieknėjote netekdami raumenų masės, ir galiausiai jūsų medžiagų apykaita tikrai pakito.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (14)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (2)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (3)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (234)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...