Tiesa, daltonizmas neužkrečiamas.
Žmogaus akis skiria didžiulį spalvų ir atspalvių spektrą. Ir viskas dėl specialių akių tinklainės receptorių. Jų yra apie septynis milijonus. Įdomu tai, kad akies mechanizme yra tik trys pigmentų tipai, jautrūs trims spalvoms – raudonai, žaliai ir mėlynai. Tai, kad matome pasaulį spalvotai – jų susimaišymo rezultatas.
Tai normalu. Tačiau būna žmonių, neturinčių pakankamo kurio nors pigmento kiekio. Nuo pat gimimo jie mato pasaulį kitomis spalvomis. Jie vadinami daltonikais. Daltonizmas (visiškas arba dalinis aklumas spalvoms) – paveldimas regėjimo defektas, kurio perdavimas susijęs su X chromosoma, dažniausiai perduodamas motinos sūnui. Nuo šios patologijos kenčia apie 8 procentai vyrų ir tik 0,5 procento moterų.
Kodėl dar gali atsirasti daltonizmas?
1. Esant akių ir centrinės nervų sistemos susirgimams. Pažeidžiama viena arba abi akys, neretai – jautrumas visoms trims spalvoms.
2. Jei užsupo lėktuve, automobilyje, atrakcionuose.
3. Dažnai jautrumo spalvoms sumažėjimas susijęs su bendru nuovargiu ir regėjimo nusilpimu.
4. Jautrumą spalvoms gali pakoreguoti kai kurie vaistai (ibuprofenas, ofloksancinas, digoksinas ir kiti). Šie pakitimai paprastai išnyksta baigus vartoti vaistus.
Iš Džono Daltono gyvenimo
Žmonės su pažeistu jautrumu spalvoms dažnai nepastebi, kad skiriasi nuo kitų. Taip nutinka dėl to, kad mes pripratome įprastų dalykų spalvas įvardinti visuotinai susitartais būdvardžiais. Žolė – žalia, dangus – mėlynas, kraujas – raudonas. Tačiau juk daltonikai šį būdvardį suvokia skirtingai!
Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia: didysis daltonikas Džonas Daltonas – anglų mokslininkas, pirmą kartą aprašęs spalvinį aklumą, neskyrė raudonos spalvos. Ir sužinojo apie šį savo trūkumą tik būdamas 26 metų, kai atsitiktinai paaiškėjo, jog jo pilka liemenė visai ne pilka, o raudono vyno spalvos.
Daugelio manymu, daltonikai visai neskiria spalvų. Iš tikro tik 0,1 % mato pasaulį kaip juodai baltą kiną. Daugeliu atvejų susilpnėja spalvos pojūtis: protanomalija (raudonos spalvos suvokimo susilpnėjimas) arba deiteranomalija (žalios spalvos suvokimo susilpnėjimas). Visiškas spalvinis aklumas raudonai (protanopija) arba žaliai spalvai (deiteranopija) susilpnėja kur kas rečiau, o mėlynai ir violetinei (tritanopija) – kone neįmanomas.
Protanopai painioja raudoną spalvą su juoda, tamsiai pilka, ruda ir kai kuriais atvejais žalia. Esant deiteranopijai, žalia spalva painiojama su šviesiai oranžine, o šviesiai žalia - su raudona. Esant tritanopijai, visos spektro spalvos atrodo lyg raudonos ar žalios spalvos atspalviai.
Žmonės – katės
Daltonikams pasisekė kur kas mažiau nei, pavyzdžiui, kairiarankiams. Į juos visuomenė žvelgia kiek ironiškai. Visos istorijos apie daltonikus – arba su jais nutikę kuriozai, arba, atvirkščiai, tragedijos, susijusios su spalvų neskyrimu. Ar mes žinome daug žymių daltonikų? Gal todėl, kad dauguma spalvų neskiriančių žmonių vengia apie tai kalbėti?
Beje, palaipsniui požiūris į daltonikus keičiasi. Ypač internete. Dizaineriai ėmė atsakingiau parinkinėti spalvas interneto puslapiams, operacinėms sistemoms ir programoms. Pavyzdžiui, „Windows“ mėlyna spalva dominuoja ne atsitiktinai, o dėl to, kad ją mato praktiškai visi žmonės. O geri dizaineriai būtinai patikrina savo darbo rezultatus su daltonikais.
Esti gan paplitęs įsitikinimas, kad daltonikai skiria kur kas daugiau pilkos spalvos atspalvių (kaip katės) nei žmonės, turintys normalų regėjimą, ir todėl jie geba tapti itin gerais fotografais. Taip ar ne – nežinia. Tačiau bent jau fotografija (juodai balta) – nors viena sritis, kur pripažintas žmonių su sutrikusia rega indėlis. Tačiau apskritai dėl daltonizmo kelias į daugelį profesijų žmonėms su tokia diagnoze – užkirstas.
Nei jūreiviai, nei lakūnai
Vairuotojų, jūreivių ir lakūnų regėjimas kruopščiai tikrinamas, nes nuo jo priklauso daugybės žmonių gyvenimas. Spalvų suvokimo defektas pirmą kartą atkreipė į save dėmesį 1875 metais, kai Švedijoje įvyko traukinio avarija ir žuvo daugybė žmonių. Pasirodė, kad mašinistas neskyrė raudonos spalvos, o būtent tada imta plačiai naudoti spalvinė signalizacija. Dėl šios katastrofos priimant į darbą imta tikrinti spalvų suvokimą.
Daltonizmas – tai diagnozė
Ir pabaigai – apie daltonizmo diagnostiką. Kadangi yra nemažai profesijų, kurioms būtinas normalus spalvų suvokimas, tūkstančiai žmonių turi būti patikrinti siekiant įsitikinti, kad jų regėjimas normalus.
Spalvų suvokimui patikrinti paprastai naudojamos specialios lentelės: daugelis jas veikiausiai prisimena nuo mokyklos laikų. Daltonikui tokia lentelė pasirodys vienos spalvos, o normalaus regėjimo žmogus atskirs skaičių ar geometrinę figūrą.
Būna, kad lentelės sako netiesą. Skiriama diagnozė „protanopija“ (aklumas raudonai spalvai), tačiau žmogus skiria šviesoforo signalus. Tokiu atveju tikslesnius duomenis gali patekti prietaisas, vadinamas anomaloskopu, kuris paprastai būna specializuotose akių klinikose.
Tačiau, deja, daltonizmas yra neišgydomas.
