Pleistras nuo rūkymo

Dažniausiai naudojama priemonė, stengiantis atsisakyti priklausomybės nuo rūkymo, yra pleistras. Jis buvo išrastas 1986-aisiais Amerikoje. Ši priemonė padeda atsisakyti rūkalų maždaug pusei iš ją bandžiusiųjų. Tiesa, jų būtų gerokai daugiau, jei laikytųsi pleistro naudojimo instrukcijų.

Nustatyta, kad staigiai metus rūkyti, organizmą ištinka šokas – nikotino badas. Tuomet pasireiškia dirglumas, nuotaikų svyravimas, negalėjimas susikaupti ir pan. Kitaip sakant, žmogui pasireiškia abstinencijos sindromas. Tam, kad būtų galima jo išvengti ar kiek įmanoma labiau sušvelninti, ir yra naudojami pleistrai nuo rūkymo.

Iš šių pleistrų į organizmą pamažu skverbiasi nikotinas. Jie būna skirtingo stiprumo – 7, 14 ir 21 mg. Dažniausiai pradedama nuo stipriausio. Pleistrą reikėtų naudoti apie 6 savaites. Po to keisti į 14 mg, o dar po dviejų savaičių – į 7 mg.

Negalima pleistro perkirpti arba klijuoti du vietoj vieno. Taip pat negalima kartu vartoti kitų nikotino turinčių produktų: cigarečių, suktinių, kramtomojo ar uostomojo tabako, nikotino gumos ir t. t.

Kodavimas vaistais

Kodavimo nuo rūkymo esmė – sukelti žmogui pasišlykštėjimą tuo, ko jis labai nori. Šiuo atveju – rūkymu. Tai galima daryti keliais būdais: medikamentais ir psichoterapija.

Pagrindiniai medikamentai – tai tabletės ir specialus skystis. Čiulpiant tabletes, į organizmą patenka medžiagos, kurios sukelia nikotino perdozavimo būseną – darosi bloga. Paskalavus specialiu skysčiu burną, 10 min. po to rūkyti irgi tampa labai nemalonu.

Burnoje juntamas bjaurus skonis. Dėl šių nemalonių prisiminimų, po truputį sąmonėje formuojasi suvokimas, kad rūkyti yra šlykštu. Taip save žmogus gali „užsikoduoti“ ir visam gyvenimui.

Deja, dažnas po kelių mėnesių ar metų pabando iš naujo užtraukti dūmą. Įsitikinus, kad pojūčiai nėra nemalonūs, priklausomybė atsinaujina. Be to, vaistai turi nemažai šalutinių poveikių.

Poveikis pasąmonei

Psichoterapijos seanso metu mintį, kad rūkyti yra šlykštu ar net mirtina, įteigia gydytojas. Kurį laiką žmogus tuo besąlygiškai tiki. Tačiau jei tik vėl pabandys užsirūkyti – viskas gali prasidėti iš naujo.

Hipnozės metodas labai panašus į psichoterapijos seansą. Tik čia rūkančiojo sąmonė visiškai „atjungiama“. Tuomet jam įteigiama atgrasanti nuo rūkymo mintis. Pavyzdžiui, jei rūkys, jis mirs. Pabudęs iš hipnozės, žmogus tuo šventai tiki. Kiek ilgai – priklauso nuo aplinkybių.

Tiesa, ne visi žmonės pasiduoda hipnozei. Apie pusę bandžiusiųjų ji niekaip nepaveikė, nors kitiems padėjo atsikratyti priklausomybės.

Skaitymo nauda

Pasąmonę veikia ir dar vienas kodavimo metodas, vadinamas NLP – neurolingvistiniu programavimu. Pagal šį principą yra parašyta ir Aleno Karo knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Nors amerikietis ją parašė dar 1985-aisiais, bet labiausiai ji išpopuliarėjo visai neseniai.

Knyga išversta į 25 kalbas (taip pat ir lietuvių) ir parduota 8 milijonų tiražu. Teigiama, kad perskaitę knygą, rūkyti meta 90 % žmonių. Greičiausiai statistika pagražinta. Vis dėlto atsiliepimai tikrai neblogi.

Lazerio terapija

Vienas naujesnių metodų – tai lazerio terapija. Ji sukurta, remiantis akupunktūra, derinant ją su šiuolaikinėmis technologijomis. Terapijos metu lazeriu ausyse veikiami tie biologiškai aktyvūs taškai, kurie tiesiogiai susiję su priklausomybe nuo nikotino.

Dėl stimuliacijos lazeriu organizmas pradeda išskirti medžiagas, padedančias įveikti pačius nemaloniausius pirmuosius atsisakymo rūkyti simptomus. Lazerio terapijos šalininkai sako, kad šis metodas yra tarsi pirmoji pagalba metus rūkyti. Tačiau vėliau vis tiek prireikia didelės valios.

Padės tik valia?

Kai kurie rūkaliai įsitikinę, kad pripratimą prie nikotino jie gali įveikti vien savo valia, po truputį mažindami surūkomų cigarečių skaičių. Tačiau toks metodas padeda nedaugeliui. Pleistrai nuo rūkymo duoda geresnių rezultatų todėl, kad kartu atsisakoma ne tik nikotino, bet ir įpročio laikyti cigaretę, dėti ją į burną. Taip pat lengviau pavyksta išvengti situacijų, kurios skatina rūkyti.

Kita vertus, be valios ir pasiryžimo gerų rezultatų irgi nebus. Klaidinga manyti, kad pleistras panaikins priklausomybę, visai neįdėjus pastangų. Vidinė motyvacija ir apsisprendimas mesti rūkyti yra ne ką mažiau svarbūs, nei įvairios pagalbinės priemonės.

Įdomūs faktai

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad daugiausiai rūkalių yra Australijoje. Čia rūko 54 % žmonių, kuriems yra daugiau nei 15 metų. Toliau seka Naujoji Gvinėja – 52 %, Zambija – 50 %, Bulgarija – 48 %.

Lietuvoje, skirtingais duomenimis, kasdien rūko apie 25–33 % gyventojų. Vyrai dažniau, nei moterys. Tarp vyrų rūkančiųjų yra apie 42 %, o tarp moterų – apie 10 %.

Daugiausiai vyrų cigaretėmis nuodijasi Rusijoje, Kinijoje, Kazachstane, Rumunijoje ir Turkijoje. Čia nuolat rūko daugiau nei pusė visų vyrų – 60 %.

Pastebėta, kad kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo labiau kiekvienais metais ten mažėja rūkančiųjų (išskyrus Australiją). Nustoti rūkyti dažniau pasiryžta labiau išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys vyrai ir moterys.

Rūkymo žala

Nikotinas žmogaus smegenis pasiekia per 10 sekundžių ir jas veikia 20–40 min. Smegenys dėl šios pavojingos medžiagos jaučia nuolatinį deguonies stygių. O tai sukelia dirglumą, nerimą. Be to, silpnėja atmintis, mažėja intelektas.

Nikotinas taip pat tirština kraują, tekantį į smegenis. Dėl to rūkaliams yra didelė trombų susidarymo rizika. Ištikus trombozei (insultui), mesti rūkyti gali būti per vėlu...

Rūkymas daro žalą vyrų ir moterų vaisingumui. Rūkanti nėščioji nuodija būsimą vaikutį: jo smegenys vystosi lėčiau, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Tokie vaikai dažniausiai gimsta per anksti, mažesnio svorio ir ūgio.

Nikotinas neigiamai veikia vyro spermą, o per ją – vaiko sveikatą. Gydytojai teigia, kad rūkymo poveikį ateityje gali pajusti ne tik pats vyriškis, bet ir jo sūnus, susidūręs su vaisingumo, erekcijos problemomis.

Nikotinas visame pasaulyje nužudo po vieną žmogų kas 8 sekundes. Cigaretėse taip pat yra kitų pavojingų medžiagų: acetono (nagų valikliai), amoniako (tualeto valikliai), kadmio (automobilių akumuliatorių skystis), formalino (organų konservavimas) ir t. t. Beje, įvairias vėžio formas labiau sukelia ne nikotinas, o būtent šios cheminės medžiagos.

Šaltinis
Temos
Savaitraštis „Prie kavos“