Kaip kovoti su lėtiniu vidurių užkietėjimu

 (38)
Gauname skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama, kaip išspręsti lėtinio vidurių užkietėjimo problemą. Apie tai pasakoja gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
Problemos
© Shutterstock nuotr.

Lėtinis vidurių užkietėjimas – itin paplitusi ir aktuali problema visuomenėje, kuri dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Įvairių šaltinių duomenimis, iki 20 proc. gyventojų patiria lėtinį vidurių užkietėjimą. Ši problema tampa dar aktualesnė vyresniame amžiuje – tai patiria net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių. Apie 80 % asmenų, vartojančių vaistus gretimoms ligoms gydyti, vidurių užkietėjimą patiria dažniau.

Dažniausiai vartojami vaistai, sukeliantys vidurių užkietėjimą:

• geležies preparatai;
• nuolat vartojami analgetikai (morfinas, kodeinas, metadonas);
• virškinamąją sistemą veikiantys vaistai (mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą – antacidiniai, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido ar kalcio karbonato);
• antidepresantai (amitriptilinas, citalopramas, fluoksetinas, imipraminas);
• nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas);
• antihipertenziniai vaistai (AKF inhibitoriai);
• vaistai nuo Parkinsono ligos (biperidinas, bromokriptinas);
• vaistai nuo epilepsijos (topiramatas, etosuksimidas) ir kt.

Vidurių užkietėjimas – patologinė būklė, kuriai gali būti būdingi bent du kriterijai (Rome III) trunkantys ilgiau nei 3 mėn. per pastaruosius 6 mėn:

• stanginimasis*;
• kietos ar sausos išmatos*;
• nevisiško išsituštinimo jausmas*;
• anorektalinės obstrukcijos/blokados jutimas*;
• pagalba rankomis palengvinant tuštinimąsi*;
• tuštinimasis < 3 kartai per savaitę.
* ≥ 25% tuštinimųsi.

Galimos priežastys

Lėtinis vidurių užkietėjimas atsiranda dėl daugelio priežasčių, kai sutrinka virškinamojo trakto motorika, ir diagnozuojamas pirmiausia atmetus galimas organines vidurių užkietėjimo priežastis:

• endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, hiperparatiroidizmas, hipotiroidizmas, hiperkalcemija, uremija);
• virškinimo trakto ligos (skrandžio ir dvylikapirštės opaligė, lėtinis pankreatitas, disbakteriozė, dirgliosios žarnos sindromas, storosios žarnos navikai);
• neurologinės ligos (insultas, Parkinsono liga, nugaros smegenų navikai, išsėtinė sklerozė);
• depresija;
• išeinamosios angos ligos (išangės įtrūkimai, hemorojus, paraproktitas), lydimos išreikšto skausmo ir trukdančios žarnyno ištuštinimui.

Apie 90 proc. visų vidurių užkietėjimo atvejų organinė priežastis nenustatoma.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei staiga atsiranda nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas (toliau išvardinti požymiai), tuštinimosi įpročių pasikeitimas, nes tai gali būti rimtos ligos signalas:

• tuštinimasis vyksta daugiau nei 3 dienas (nepaisant gyvenimo būdo, mitybos korekcijos);
• intensyvūs pilvo skausmai;
• kraujas išmatose;
• vidurių užkietėjimo epizodai kaitaliojasi su viduriavimu;
• tiesiosios žarnos skausmas;
• plonos, į pieštuką panašios išmatos;
• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Laimei, vidurių užkietėjimas daugeliu atvejų yra laikina problema. Paprasti kasdieniniai gyvenimo būdo pokyčiai tokie kaip didesnis fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir mityba, praturtinta ląsteliena, padeda ilgainiui išvengti vidurių užkietėjimo.

Rekomendacijos

Padidinkite maistinių skaidulų kiekį iki 25–30 g per dieną (didinkite palaipsniui, nes per staigiai padidintas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje gali sukelti pilvo pūtimą). Pagrindiniai maisto šaltiniai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos, yra vaisiai, daržovės, grūdai ir jų produktai.

• Įtraukite į savo racioną avižų sėlenų, linų sėklų, kuriomis galite pagardinti sausus pusryčius, duonos gaminius, jogurtus.

• Valgykite daug šviežių/troškintų daržovių ir vaisių su odele (jei nevargina pilvo pūtimas). Tinka morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanai, cukinijos, pastarnokai, pomidorai, agurkai – 400–500 g per dieną (2/3 šio kiekio turėtų būti šviežios daržovės).

Suvalgykite apie 300 g per dieną įvairių šviežių vaisių (pvz.: obuolių, persikų, apelsinų).

• Kasdien valgykite džiovintų vaisių (pvz.: slyvų, razinų), tai padės sureguliuoti žarnyno veiklą. Rinkitės rupaus malimo miltų juoda duoną vakarykščio kepimo (praturtintą sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įvairias košes (pvz.: avižų dribsnių, avižų dribsnių su sėlenomis, grikių, kviečių, rudųjų ryžių), įvairius makaronų patiekalus, javainius.

Valgykite reguliariai 4–5 kartus per dieną. Patiekalus virkite, troškinkite.

Užtikrinkite pakankamą skysčių balansą. Negazuoto vandens išgerkite ne mažiau kaip 1,5–2 l per parą (juoda, žalia arbata bei kava neįtraukiama į skysčių balansą). Ribokite kofeino turinčius gėrimus, kurie mažina skysčių kiekį organizme.

Reguliariai mankštinkitės. Fizinė veikla (priimtinausia jos forma) atliekama reguliariai, pvz., vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stimuliuoja žarnyno veiklą, stiprina pilvo preso raumenis. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas per savaitę bent 150 min. trukmės.

Formuokite teisingus tuštinimosi įpročius. Atkreipkite dėmesį į gamtos raginimą ir neatidėliokite noro tuštintis. Kuo ilgiau jūs atidėliosite, tuo daugiau vandens bus absorbuojama iš žarnų turinio ir taip skatinamas vidurių užkietėjimas.

Pasitelkite į pagalbą vidurius laisvinančius preparatus. Kartais būna atvejų, kai turime į pagalbą pasitelkti papildomų priemonių ypač, jei anksčiau minėti patarimai nėra pakankamai veiksmingi, tada vertėtų paskirti laisvinamuosius preparatus. Kadangi minėtų preparatų pasiūla ypač didelė, todėl juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydančiu gydytoju.

Venkite mažai skaidulų turinčio, per daug riebaus ir saldaus, kepto, rūkyto, sūdyto maisto: sausainių, biskvitų, bandelių, pyragų, gazuotų produktų, cukraus, saldumynų, riebių pieno bei mėsos produktų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Mokslininkė patarė, kokias vaistažoles geriausia rinkti

VDU Botanikos sodo kolekcijose gausiai žydi vaistažolės ir prieskoniniai augalai. Mokslininkai sako, kad jų gausu ir pievose, o vidurvasarį augalai sukaupia daugybę biologiškai veiklių medžiagų, todėl pataria šiuo metu žydinčių vaistažolių susirinkti žiemai.

Lietuvos vanojimo čempionato akimirkos: pirties meistrų varžytuvės (10)

Šalia Palangos įsikūrusiuose Žibininkuose šiandien vyko septintasis Lietuvos vanojimo čempionatas. Šiemet jį po savo stogu priėmė poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“. Čempionate varžėsi penki geriausi Lietuvos vanojimo meistrai iš skirtingų regionų: Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, juos vertino tarptautinė komisija.

Kaip išvengti nugaros skausmo? Padės trys taisyklės (38)

Nugaros skausmas – tokia plačiai paplitusi daugelio bėda, kad jau imama laikyti norma, neišvengiama senstant organizmui. Ar tikrai tai neišvengiama? Kaip išlaikyti sveiką stuburą?

Plaukų dažai – dar vienas galimas krūties vėžio sukėlėjas (27)

Kiekviena moteris nori būti graži – faktas senas kaip žmonija. Plati šypsena, dailūs figūrą ryškinantys drabužiai, aksesuarai, o kur dar graži šukuosena... Tačiau kaip reaguotumėte sužinoję, kad už jūsų dailius plaukus sukuriančių priemonių slypi krūties vėžiu grasinančios medžiagos?

Braškės: kokias pirkti, kaip laikyti ir originaliai paruošti (4)

Mėgstamiausia vasaros uoga sugrįžo. Vasarą galima vadinti „braškių sezonu“, mat šios uogos džiugina mus iki pat rugpjūčio. Viskas, ką turime žinoti apie braškes, aprašyta womenshealthmag.com.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.