Kaip kovoti su lėtiniu vidurių užkietėjimu

 (38)
Gauname skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama, kaip išspręsti lėtinio vidurių užkietėjimo problemą. Apie tai pasakoja gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
Problemos
Problemos
© Shutterstock nuotr.

Lėtinis vidurių užkietėjimas – itin paplitusi ir aktuali problema visuomenėje, kuri dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Įvairių šaltinių duomenimis, iki 20 proc. gyventojų patiria lėtinį vidurių užkietėjimą. Ši problema tampa dar aktualesnė vyresniame amžiuje – tai patiria net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių. Apie 80 % asmenų, vartojančių vaistus gretimoms ligoms gydyti, vidurių užkietėjimą patiria dažniau.

Dažniausiai vartojami vaistai, sukeliantys vidurių užkietėjimą:

• geležies preparatai;
• nuolat vartojami analgetikai (morfinas, kodeinas, metadonas);
• virškinamąją sistemą veikiantys vaistai (mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą – antacidiniai, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido ar kalcio karbonato);
• antidepresantai (amitriptilinas, citalopramas, fluoksetinas, imipraminas);
• nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas);
• antihipertenziniai vaistai (AKF inhibitoriai);
• vaistai nuo Parkinsono ligos (biperidinas, bromokriptinas);
• vaistai nuo epilepsijos (topiramatas, etosuksimidas) ir kt.

Vidurių užkietėjimas – patologinė būklė, kuriai gali būti būdingi bent du kriterijai (Rome III) trunkantys ilgiau nei 3 mėn. per pastaruosius 6 mėn:

• stanginimasis*;
• kietos ar sausos išmatos*;
• nevisiško išsituštinimo jausmas*;
• anorektalinės obstrukcijos/blokados jutimas*;
• pagalba rankomis palengvinant tuštinimąsi*;
• tuštinimasis < 3 kartai per savaitę.
* ≥ 25% tuštinimųsi.

Galimos priežastys

Lėtinis vidurių užkietėjimas atsiranda dėl daugelio priežasčių, kai sutrinka virškinamojo trakto motorika, ir diagnozuojamas pirmiausia atmetus galimas organines vidurių užkietėjimo priežastis:

• endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, hiperparatiroidizmas, hipotiroidizmas, hiperkalcemija, uremija);
• virškinimo trakto ligos (skrandžio ir dvylikapirštės opaligė, lėtinis pankreatitas, disbakteriozė, dirgliosios žarnos sindromas, storosios žarnos navikai);
• neurologinės ligos (insultas, Parkinsono liga, nugaros smegenų navikai, išsėtinė sklerozė);
• depresija;
• išeinamosios angos ligos (išangės įtrūkimai, hemorojus, paraproktitas), lydimos išreikšto skausmo ir trukdančios žarnyno ištuštinimui.

Apie 90 proc. visų vidurių užkietėjimo atvejų organinė priežastis nenustatoma.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei staiga atsiranda nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas (toliau išvardinti požymiai), tuštinimosi įpročių pasikeitimas, nes tai gali būti rimtos ligos signalas:

• tuštinimasis vyksta daugiau nei 3 dienas (nepaisant gyvenimo būdo, mitybos korekcijos);
• intensyvūs pilvo skausmai;
• kraujas išmatose;
• vidurių užkietėjimo epizodai kaitaliojasi su viduriavimu;
• tiesiosios žarnos skausmas;
• plonos, į pieštuką panašios išmatos;
• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Laimei, vidurių užkietėjimas daugeliu atvejų yra laikina problema. Paprasti kasdieniniai gyvenimo būdo pokyčiai tokie kaip didesnis fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir mityba, praturtinta ląsteliena, padeda ilgainiui išvengti vidurių užkietėjimo.

Rekomendacijos

Padidinkite maistinių skaidulų kiekį iki 25–30 g per dieną (didinkite palaipsniui, nes per staigiai padidintas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje gali sukelti pilvo pūtimą). Pagrindiniai maisto šaltiniai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos, yra vaisiai, daržovės, grūdai ir jų produktai.

• Įtraukite į savo racioną avižų sėlenų, linų sėklų, kuriomis galite pagardinti sausus pusryčius, duonos gaminius, jogurtus.

• Valgykite daug šviežių/troškintų daržovių ir vaisių su odele (jei nevargina pilvo pūtimas). Tinka morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanai, cukinijos, pastarnokai, pomidorai, agurkai – 400–500 g per dieną (2/3 šio kiekio turėtų būti šviežios daržovės).

Suvalgykite apie 300 g per dieną įvairių šviežių vaisių (pvz.: obuolių, persikų, apelsinų).

• Kasdien valgykite džiovintų vaisių (pvz.: slyvų, razinų), tai padės sureguliuoti žarnyno veiklą. Rinkitės rupaus malimo miltų juoda duoną vakarykščio kepimo (praturtintą sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įvairias košes (pvz.: avižų dribsnių, avižų dribsnių su sėlenomis, grikių, kviečių, rudųjų ryžių), įvairius makaronų patiekalus, javainius.

Valgykite reguliariai 4–5 kartus per dieną. Patiekalus virkite, troškinkite.

Užtikrinkite pakankamą skysčių balansą. Negazuoto vandens išgerkite ne mažiau kaip 1,5–2 l per parą (juoda, žalia arbata bei kava neįtraukiama į skysčių balansą). Ribokite kofeino turinčius gėrimus, kurie mažina skysčių kiekį organizme.

Reguliariai mankštinkitės. Fizinė veikla (priimtinausia jos forma) atliekama reguliariai, pvz., vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stimuliuoja žarnyno veiklą, stiprina pilvo preso raumenis. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas per savaitę bent 150 min. trukmės.

Formuokite teisingus tuštinimosi įpročius. Atkreipkite dėmesį į gamtos raginimą ir neatidėliokite noro tuštintis. Kuo ilgiau jūs atidėliosite, tuo daugiau vandens bus absorbuojama iš žarnų turinio ir taip skatinamas vidurių užkietėjimas.

Pasitelkite į pagalbą vidurius laisvinančius preparatus. Kartais būna atvejų, kai turime į pagalbą pasitelkti papildomų priemonių ypač, jei anksčiau minėti patarimai nėra pakankamai veiksmingi, tada vertėtų paskirti laisvinamuosius preparatus. Kadangi minėtų preparatų pasiūla ypač didelė, todėl juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydančiu gydytoju.

Venkite mažai skaidulų turinčio, per daug riebaus ir saldaus, kepto, rūkyto, sūdyto maisto: sausainių, biskvitų, bandelių, pyragų, gazuotų produktų, cukraus, saldumynų, riebių pieno bei mėsos produktų.

Žurnalas „Sveikatos langas“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Grožis ir sveikata

Šaldyti, konservuoti ar džiovinti: kaip išsaugomos vertingiausios medžiagos? (2)

Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis.

„Joga for Fitness“ treniruotė kūnui ir jausmams

„Judam kartu“ pristato „Joga for Fitness“ treniruotę skirtą aktyviai gyvenantiems ir sportuojantiems žmonėms. Joje didelis dėmesys skiriamas tempimo pratimams.

Mityba pagal kraujo grupę: kam tinka mėsa, o kam kruopos (88)

Mityba pagal kraujo grupę - dar vienas maitinimosi būdas, turintis nemažą būrį pasekėjų, kurie tikina pasiekę rezultatų. Galite tikėti tuo ar ne, tačiau išmėginti visuomet verta.

Dažnas žvilgčiojimas į telefono ekraną gresia rimta liga (1)

Technologijų progresas ir skverbimasis į mūsų kasdienybę ne visada turi džiugių padarinių: pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, nenuostabu, kad sausos, perštinčios akys vargina bene kas antrą pacientą, apsilankantį pas akių gydytoją, tačiau kai kuriems išmaniųjų technologijų akims padaryta žala būna kur kas rimtesnė – išsivysto sausų akių liga.

Dviguba nauda: mankšta mamoms su kūdikiais (1)

Studijos „Enso“ mitybos ir sveikatingumo trenerė Diana Černevskienė šiandien pademonstruos kelis nesunkius pratimus pagrindinėms raumenų grupėms.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.