Vis dėlto nepamirškime, kad moterys gražindavosi visais laikais, o kokias priemones ir būdus rinkdavosi, priklausydavo ne tik nuo pasiūlos ir piniginės storio, bet ir nuo išmonės.
Skaisčiai odai
Nuo seno tikima, kad geriausias švytinčios odos eliksyras – tyras vanduo ir kuo šaltesnis, tuo geriau. Šiuo patarimu naudojasi ir kai kurios šių laikų moterys, savo odą jos žadina ir specialiai su įvairiomis žolelėmis užšaldytais ledukais.
Odą moterys šviesindavo ir kaukėmis iš šviežių agurkų, braškių, o kovoje su pigmentinėmis dėmėmis kaip geriausią ginklą naudodavo citrinas.
Šiaulių rajone gyvenanti aštuoniasdešimtmetė Jadvyga iki šiol prisimena, kaip veidą prausdavo... išrūgomis. „Tikrai taip, – juokiasi moteris ir aiškina šios priemonės „galią“: Kadangi išrūgos „sutraukia“ odą, mes tikėdavom, kad dėl to turėsim mažiau raukšlių.“
Vietoj prausiklio veido odai naudota net juoda duonos riekė, o su nelauktai išdygusiais spuogais kovota košele, padaryta iš druskos ir vandens.
Nuo seno druska naudota ir kaip šveičiamoji odos priemonė nuo celiulito – įtrindamos ją moterys stengdavosi pašalinti negyvas odos ląsteles, pagerinti kraujo cirkuliaciją ir minkštinti odą. Kaip puikus šveitiklis naudota ir kava.
Puoselėdavo plaukus
Nemažai patarimų močiutės galėtų duoti norinčioms gražių plaukų. Tikėta, kad juos stiprina įvairūs žolelių nuovirai. Beje, iki šiol sakoma, kad nuovirais galima net paryškinti natūralią savo plaukų spalvą: norinčioms šviesesnių plaukų geriausia juos skalauti su ramunėlių, o tamsiaplaukėms – dilgėlių nuoviru.
Gražiausius jaunystės metus kaime prisimenanti dabar Vilniuje gyvenanti 73 m. Virginija pasakoja, kad būdavo įpratusi maudytis prie namų iškastame tvenkinyje. „Kai maudydavomės prūde, mes, merginos, stengdavomės turkštis kuo arčiau ten augusių ajerų – jie stiprina plaukus. Būtumėte matę, kokios storos būdavo mūsų kasos!“ – linksmai pasakoja pašnekovė.
Jadvyga pasakoja, kad retsykiais plaukus trinkdavo su pelenais. „Nuo jų mano plaukai labai žvilgėdavo. Pelenus plaukams naudojo dar mano mamytė. Išsitrindavom, o paskui nuplaudavom vandeniu“, – prisimena moteris.
Tikriausiai ne kiekviena šiuolaikinė moteris dėl grožio galėtų ištverti kadaise viena veiksmingiausių plaukų kaukių laikytą svogūnų ir žibalo košelę. Ko gero, nelengva būtų džiaugtis net ir išties stulbinančiu efektu, jei nosį riestų tikrai ne pats maloniausias kvapas. Išrankesnės kvapams gali išbandyti nuo seno mėgtą kaukę iš alavijo lapo sulčių.
Galvai trinkti naudotas ir paprasčiausias ūkinis muilas, tiesa, dažna po tokio trinkimo plaukus dar perskalaudavo su actu – kad šie taptų minkšti ir žvilgantys.
Tikėta, kad puikiai plaukus maitina, minkština ir blizgesio suteikia kiaušinio trynys. Beje, kiaušinių galima rasti iš šiuolaikinių šampūnų sudėtyje.
