Paprastai sakydami „aš visiškai nemiegu“ gerokai sutirštiname spalvas. Visiška nemiga – itin retas reiškinys. Šiuo metu yra vienas žinomas chroniško kolestito (taip vadinama visiška nemiga) atvejis – Baltarusijoje gyvenantis Jakovas Ceperovičius po sunkaus apsinuodijimo ir patirtos klinikinės mirties visiškai prarado gebėjimą miegoti.
Laimei, dauguma žmonių miegoti gali, tik gal ne taip, kaip jiems norėtųsi. Vieni vartosi pataluose ilgas valandas ir užsnūsta tik paryčiais. Kiti gi vakare užmiega greitai, tačiau vėliau kas valandą prabunda. Būna ir tokių žmonių, kurie nubunda dar prieš patekant saulei ir nebegali užmigti.
Miego sutrikimas gali pasireikšti įvairiai, tačiau nemiegančiųjų nusiskundimai labai panašūs: „nuo pat ryto jaučiu nuovargį“, „visą dieną knapsiu, svajoju apie lovą, tačiau vakare lovoje vėl negaliu užmigti“, „persekioja sunkumas ir galvos skausmas“.
Todėl nenuostabu, kad nemigos kankinami žmonės dažnai yra nedarbingi ir nejaučia gyvenimo džiaugsmo. Sumažėja jų atsparumas peršalimo bei infekcinėms ligoms, o laikui bėgant, jeigu nemiga nepraeina, gali išsivystyti ir lėtinės ligos. Juk miegas apsaugo mus nuo pervargimo ir persitempimo, atstato jėgas.
Nemigos priežastys
Įprasta manyti, kad nemigą lemia nuolatinė įtampa bei pergyvenimai ir dažniausiai tai yra tiesa. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad miegą sutrikdyti gali bet kokie organizmo negalavimai.
Pavyzdžiui, neramiai miega sergantys tulžies pūslės ligomis bei tie, kuriuos kankina osteochondrozė. Ankstyvas nubudimas gali būti vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų simptomų.
Jeigu kalbėsime apie emocijas, tai nėra viskas taip paprasta. Būna, kad net stiprūs emociniai sukrėtimai netrukdo žmogui ramiai miegoti. Bet užtenka jam pasidžiaugti savo stipria nervų sistema ir prasideda nemiga. Iš kur? Kodėl? Juk visos problemos jau praeityje. Tiesiog tokia organizmo reakcija. Sunkumų laikotarpiu organizmas mobilizavosi, o jam praėjus – atsipalaidavo ir pasidavė jausmams. Štai tokiu metu vakarop gali pradėti kankinti mintis „o jeigu problemos vėl pasikartos“, kuri ir neleis užmigti.
Kartais būna netgi taip, kad nemigą paskatina malonūs gyvenimo įvykiai: persikraustymas į svajonių namus, puikias perspektyvas žadantis darbas, žinia apie netikėtą palikimą. Atrodytų, kad po tokių įvykių galima būtų miegoti it kūdikiui, tačiau neretai nutinka atvirkščiai, mat ir didelis džiaugsmas organizmui yra stresas.
Tai ką jau kalbėti apie nemalonų stresą. Jis neabejotinai yra pagrindinė nemigos priežastis ir dauguma nemigos aukų netgi žino, po kokio konkretaus įvykio tai prasidėjo. Vis dėlto netgi žinant tikslią priežastį normalų miegą sugrąžinti nėra taip paprasta.
Kaip susigrąžinti miegą
Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo geriau
Ši taisyklė galioja visiems sveikatos sutrikimams, bet ne nemigai. Jeigu negalėsite užmigti vieną vakarą ar nemiegosite vos kelias naktis, nereikia dėl to išsigąsti ir manyti, kad tai yra rimtas negalavimas. Priešingu atveju situacinė arba atsitiktinė (nulemta konkrečios situacijos) nemiga gali virsti chroniška.
Vieną naktį nemiegojęs žmogus išsigąsta ir sunerimęs laukia, kas bus toliau. Taip jis tarsi iš anksto užprogramuoja save tolimesnei nemigai. Jeigu atsigulęs į lovą galvoja, kad vėl iki ryto neužmigs, jis tikrai kiaurą naktį nesumerks akių, nes miegas aplanko atsipalaidavus.
Nusiteikite nemiegojimui
Visiškai sąmoningai nusiteikite nemiegoti, susigalvokite visai nakčiai kokios nors veiklos. Seniai ruošiatės parašyti laiškus draugams ar giminaičiams? Niekaip nerandate laiko norimai knygai perskaityti? Tad pagaliau padarykite tai, jeigu jau negalite užmigti.
Tokius paradoksalius patarimus pirmasis savo pacientams davė austrų psichiatras, psichologas ir neurologas, logoterapijos pradininkas Viktoras Franklas. Jo siūlomo metodo esmė – nustoti kontroliuoti užmigimo procesą.
Prisiminkite, kada labiausiai norisi miego? Kai aiškiai žinote, kad miegoti negalėsite dėl laukiančių skubių darbų ar kelionės. O jeigu laukia krūva nuobodžių dokumentų, neužmigti padeda nebent stipri kava. Tad jeigu kankina nemiga, pasirūpinkite naudinga, tačiau ne itin įdomia literatūra – ji tikrai padės užmigti.
Stenkitės vengti vaistų
Geriau nevartoti net tų raminantį poveikį turinčių vaistų, kurie parduodami be receptų. Bet koks medicininis preparatas, netgi natūralus, turi šalutinį poveikį. Nuo raminamųjų vaistų pamažu atsiranda psichologinė priklausomybė. Jeigu žmogus užmiega tik išgėręs tokių medikamentų, kitą kartą negalėdamas sudėti bluosto jis vėl jų stversis.
Laikykitės miego higienos reikalavimų
Reikiama temperatūra, drėgnumas, vyraujančios raminančios spalvos – dar Hipokrato laikais visi žinojo, kad šios priemonės pagerina miegą. Kuo miegamajame vėsiau (suprantama, proto ribose), tuo kiečiau žmogus miega. Kuo kambario sienos ir patalynė šviesesnės, tuo sunkiau užmigti.
Tegul jūsų vakarai bus nuobodūs
Jeigu miego sutrikimai tampa reguliariais, pasistenkite prieš miegą imtis vienodos ir nekeliančios emocijų veiklos, pavyzdžiui, drabužių lyginimo. Dar viena puiki išeitis – pasivaikščiojimas tuo pačiu maršrutu.
Galima skaičiuoti avis
Šis senas patarimas psichologiniu požiūriu yra labai teisingas, nes leidžia sutelkti dėmesį į šalutinį dalyką ir atsiriboti nuo savo būsenos. Skaičiuoti galima ką tik norite. Arba galima nieko neskaičiuoti. Įsivaizduokite, kad ateinančiai vasarai reikia atnaujinti garderobą ir nusipirkti penkias naujas sukneles.
Pagalvokite apie kiekvieną jų – koks turi būti ilgis, spalva, audinys, rankovės... Tokios mintys nuramina, priverčia pamiršti išgyvenimus ir padeda užmigti.
