Keista, bet kelis dešimtmečius „baltieji" žmonės laikė save patraukliais tik tada, kai jų oda įdegdavo rudai. Kodėl? Mat įdegis siejosi su malonius jausmus keliančiomis sąvokomis: sportu, gamta, laisvalaikiu ir „gera forma". Bet štai įdegti saulėje darosi vis mažiau madinga - bent jau įdegti bet kokia kaina.
Po to, kai buvo atrastos ozono skylės, kai visame pasaulyje labai padaugėjo odos vėžio susirgimų, net didžiausi deginimosi saulėje fanatikai suvokė tai, ką jau seniai sakė odos ligų gydytojai: ultravioletiniai saulės spinduliai iš visų mus veikiančių faktorių sendina labiausiai. Juk ne veltui dar šimtmečių sandūroje turtingesnės moterys nešiojo skrybėlaites, šydus, mūvėjo pirštines, kad ten, kur odos nedengia drabužiai, išlaikytų ją kuo ilgiau jauną.

Po keleto saulės kulto dešimtmečių daugelio moterų ir vyrų oda nuo reguliaraus kaitinimosi saulėje atrodo kaip rauginta ir be laiko pasensta.

Kodėl veidą reikia ypatingai saugoti?

Saulės paveikta oda labai „kerštinga": ji „nepamiršta" nei vieno kažkada, net pirmosiomis gyvenimo dienomis gauto ultravioletinio spindulio. Tad jei norime ilgai išlaikyti lygią, be raukšlių odą, kuo mažiau deginkime veidą saulėje.

Saulė sendina, pavėsis gražina. Ypač veidą. Kosmetinės priemonės su gerais šviesos filtrais padeda išvengti blogiausių pasekmių.

Tą patį galima pasakyti ir apie trumpabangius ultravioletinius spindulius (UVB), kurie — priklausomai nuo dozės — gali nurusvinti arba nudeginti odą ir apie ilgabangį ultravioletinį spinduliavimą (UVA) normalioje dienos šviesoje. Šie spinduliai taip pat didina bendrą gautųjų spindulių kiekį ir gerokai spartina senėjimą. Veidas apskritai gauna kur kas daugiau spindulių negu visas kūnas ir dėl to jį reikia ypatingai saugoti (ne tik per atostogas!).

Prie saulės reikia pratintis pamažu

Paplūdimyje

Kenkiame pačios sau, jei savo išbalusį, neapsaugotą veidą deginame kaitrioje saulėje. Blogiau nė negali būti, kai per žiemą išbalusį veidą apšviečia pusiaujo saulė. Arba kai gražią pavasario dieną patogiai įsitaisome balkone ir leidžiame saulei šviesti į neapsaugotą veidą. Jei nepasitepsime specialiu kremu nuo saulės, odos ląstelės prieš tokias milžiniškas ultravioletinių spindulių dozes bus visai bejėgės.

Saulė bus daug mažiau pavojinga, jei odai duosime pakankami laiko „pasigaminti" savo apsauginę plėvelę. Priklausomai nuo odos tipo, tai bus tamsesni ar šviesesni pigmento grūdeliai, kuriuos pagamina šviesos dirginamos pigmentinės ląstelės. Taip pat pastorėja raginis odos sluoksnis ir tampa mažiau laidus spinduliams. Jei oda kasdien gauna „naudingą" saulės porciją, tai po trijų savaičių abu apsaugos mechanizmai veiks jau gerai. Naudinga porcija yra tokia, kai oda nuo saulės neparausta.

Apsaugos nuo šviesos stiprumo rodiklis

Ant visų nuo saulės saugančių preparatų būna pažymėtas apsaugos nuo šviesos stiprumo rodiklis (AR, vok. Lichtschutzfaktor — LF). Tai multiplikatorius, padedantis apskaičiuoti kaitinimosi saulėje laiką, kai oda dar neparausta. (Tam dar reikia žinoti „savąjį" kaitinimosi laiką.) Pavyzdžiui: jei AR 8, o jūsų „asmeninis" kaitinimosi laikas 15 minučių, tai teoriškai jūs galite kaitintis 120 minučių (tačiau tiek laiko be pertraukos išbūti saulėje yra kenksminga ir praktiškai to jokiu būdu nepatariame daryti).

Kiek ultravioletinių spindulių pakels tokia „įpratinta" oda ir kiek jai prireiks papildomos apsaugos, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo individualaus tipo ir nuo saulės intensyvumo. Šviesiaodžių žmonių natūrali apsauga nuo saulės nedidelė, o tamsiaodžių gana gera. Kad veido oda nuo ultravioletinių spindulių nepatirtų pavojingo šoko, pavasarį ar atostogų metu, nepriklausomai nuo odos šviesumo, reikėtų pradėti nuo visai trumpų saulės vonių ir naudoti stiprias apsaugines priemones. Pakaks dešimties minučių per dieną, kad odos apsauginis mechanizmas pradėtų veikti.

Kaip veikia saulė ir apsauginiai kremai

Saugokitės saulės

Ultravioletiniai spinduliai pavojingi odai dėl savo didelės energijos. Jie prasiskverbia į odą ir ardo jos biologines bei chemines struktūras. Atsiranda vadinamųjų laisvųjų radikalų, kurie sukelia nudegimus ir trukdo ląstelėms atsinaujinti.

Ne iš karto pastebimos, tačiau ilgai išliekančios pasekmės: sausas ir sukietėjęs odos audinys, ankstyvos raukšlės, blogiausiu atveju — liguisti odos pakitimai, net odos vėžys. Preparatai nuo saulės — tai geriausia ir svarbiausia, ką siūlo šiuolaikinė kosmetika.

Cheminiai preparatai su saulės filtrais tarsi mažos antenos gaudo ultravioletinius spindulius ir jų veikiami pakinta. Taip jie sunaudoja dalį spindulių energijos ir išgelbėja giliau esančias ląsteles. Tačiau cheminiai filtrai turi trūkumą: jie patys prasiskverbia pro odą ir maži jų kiekiai per kraują patenka į organizmą. Be to, jie gali sukelti alergiją.

Siekiant šių poveikių išvengti, buvo atrasti apsauginiai preparatai iš labai smulkiai sumaltų mineralinių pigmentų (cinko oksido arba titano dioksido). Jie lieka odos paviršiuje ir atspindėdami blokuoja ultravioletinių spindulių skverbimąsi. Kremai nuo saulės, kaip ir kitos emulsijos, sudaryti iš riebalų ir vandens, praturtinti odą raminamai veikiančiomis medžiagomis, drėkikliais ir radikalų „gaudytojais" (pvz.,vitaminu E).

Atminkite, kad ypač greitai nudega lūpos. Patepkite jas pieštuku nuo saulės. Tepkite kas valandą, nes lūpos greitai nulaižomos. Jei lūpas beria (dažnai tai reakcija į saulę), vos pasirodžius pūslelėms, patepkite jas specialiu tepaliuku.

Kaip kaitintis, kad nenukentėtų oda ir veido spalva?

Niekuomet nebūkime saulėje viso pagal AR apskaičiuoto kaitinimosi laiko. Jautrumą saulei ir spindulių intensyvumą, kurie svarbūs nustatant individualų apsaugos laiką, sunku tiksliai įvertinti.

Pasibaigus „leistinam" laikui, būtinai pasislėpkite nuo saulės, nes oda tuojau pradės rausti. Nepadės ir papildoma kremo porcija, nes net didžiausius apsaugos nuo saulės rodiklius turintys preparatai negali visiškai apsaugoti odos.

Būkite atsargios pietuose ir netoli pusiaujo: ten ir pavėsyje daug spindulių. Jei oda pradėjo rausti — grįžkite į kambarį.

Kur bebūtumėte - venkite vidurdienio saulės, nes vertikaliai krintantys ultravioletiniai spinduliai veikia intensyviausiai. Kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį vidurdienį dar padidina labai karšti infraraudonieji spinduliai.

Veidą geriausia deginti ryto saulėje, nes iki dešimtos valandos ryto spinduliai dar gana švelnūs, ir oda lengviau juos pakelia.

Švelniausiai ir gražiausiai įdegti galima pusiau šešėlyje, kur yra 65 procentai ultravioletinių spindulių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...