Geografija ir istorija
Daugiau nei prieš 5 tūkst. metų žmonės pradėjo auginti grikius. Iš pradžių augino Indijoje, paskui grikiai atsidūrė Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje, vėliau – Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir tik tada pateko į Europą.
Įdomu, kad grikiai turi daug pavadinimų, kurie dažnai atspindi kruopų kilmę vienoje ar kitoje šalyje. Tėvynėje Indijoje grikius vadina juodaisiais ryžiais, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje – arabiškais grūdais, Graikijoje ir Italijoje – turkiškais grūdais. Iki šiol kai kuriose Europos šalyse grikius vadina totoriškomis kruopomis.
Mums įprastas grikių pavadinimas kilo iš Graikijos, kur grikius augino vienuolynuose.
Kuo naudingi grikiai?
Viena vertus, dalis dietologų labai vertina grikius. Jos pirmauja tarp kitų kruopų pagal baltymo kiekį, kuriame daug amino rūgščių – lizino ir triptofano, dėl kurių jis geriau įsisavinamas, nei kitų kruopų baltymas, net iki 78 proc.
Grikiai – vitaminų B1, B2 ir vitaminų PP bei P šaltinis. Būtent iš grikiuose esančio rutino gaminami gydomieji preparatai, skiriami esant aukštam kraujospūdžiui, spindulinei ligai, kraujo išsiliejimui į akies tinklainę, endokarditui, glomerulonefritui, reumatizmui ir kitoms ligoms. Būtent dėl bioflavonoidų, o ne todėl, kad turi mažai kalorijų, grikius pataria valgyti sergantiems cukriniu diabetu, kadangi būna pažeistos jų kraujagyslės ir kapiliarai.
Grikiuose daug mineralų – kalcio, fosforo, vario, cinko, bromo. Na ir visiems žinoma, kad grikiai – geležies šaltinis, todėl patariama jų valgyti, sergant mažakraujyste. Tiesa, ne viskas taip paprasta. Net ir kasdienis grikių valgymas sergant anemija gali neduoti rezultatų.
Pagal geležies kiekį grikiai yra vieni iš pirmųjų produktų, šalimais su mėsa ir subproduktais, tačiau geležis iš grikių, kaip ir iš kitų kruopų, prastai įsisavinama – mūsų organizmui netinka jų valentingumas, be to, įsisavinti elementą trukdo fosfatai ir fitinai. Todėl iš grikių įsisavinama tik 5 proc., daugiausiai – 10 proc. juose esančios geležies, o iš mėsos – 30 proc.
Na, bet dietologai atrado, kaip tiesiogiai paimti iš grikių geležį. Jei vienu metu suvalgome grikių su vaisiais arba su vaisių sultimis be minkštimo, palengvėja geležies perėjimas į mums įsisavinamą formą. Ypač svarbu tai žinoti vegetarams. Tradiciškai besimaitinantys gali derinti grikius su mėsa ar paukštiena, tada geležies įsisavinimas vyks dar geriau.
Kalbant apie pagrindines maistingąsias ypatybes, grikiai nedaug vertingesni už kitas kruopas. Jos išsiskiria baltymo kiekiu ir jo sudėtimi, pagal šį rodiklį grikiai pirmauja. Pagal riebalų kiekį (3,5 proc.) grikiai nusileidžia tik avižų kruopoms, o pagal angliavandenių kiekį ir kaloringumą yra panašios su kitomis kruopomis.
Grikiai įtraukiami į beveik visas gydomąsias dietas, sergant įvairiausiomis ligomis. Tiesa, nepatariama valgyti grikių sergant tokiomis inkstų ligomis, kai reikia vartoti mažai baltymų, taip pat sergantiems podagra ir turint akmenų inkstuose.
Grikių dieta
Tipas: monodieta
Pagrindinis produktas: grikių kruopos.
Galimi papildomi produktai: kefyras, džiovinti vaisiai, švieži vaisiai.
Trukmė: ne ilgiau dviejų savaičių, patartina 7–10 dienų.
Veiksmingumas: didelis, bet neilgas.
Pajėgumas laikytis šios dietos: vidutinis, dažniausiai būna nelengva jos laikytis.
Kaina: nedidelė.
Norėdami laikytis grikių dietos, be abejonės, nusipirkite grikių kruopų. Stiklinę kruopų 1 – 2 minutes paskrudinkite ant sausos keptuvės, paskui užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite nakčiai.
Šią nevirtą košę valgykite 4 – 6 kartus per dieną be druskos, be cukraus ir be riebalų. Laikantis itin griežtos dietos, valgomi tik grikiai, geriamas tik vanduo ir nesaldinta arbata (ne mažiau 1,5 – 2 litrų skysčių per dieną).
Laikantis švelnesnės dietos, grikius galima valgyti su liesu kefyru, tačiau ne atskirai, kaip patariama daugelyje dietų, o vienu metu. Valgant grikius su pienu produktais, geriau įsisavinamas kruopose esantis baltymas. Tiesa, kalcis bus įsisavinamas prasčiau.
Galima derinti grikius su džiovintais vaisiais, tiesa, dietos poveikis nebus toks veiksmingas, nes džiovinti abrikosai ir mėlynosios slyvos turi nemažai kalorijų, o razinos, figos ir datulės turi jų dar daugiau. Geriau derinti grikius su šviežiais nesaldžiais vaisiais, tada bus ne taip sunku laikytis dietos, o kalorijų gausite mažiau, nei iš džiovintų vaisių.
Suprantama, kad ne kiekvienas pajėgtų dvi savaites valgyti vien plikytus grikius, todėl šios dietos galima laikytis neilgai, ne daugiau nei 10 dienų. Tuo laikotarpiu, kai ketinate laikytis dietos, neplanuokite aktyvios fizinės veiklos, įtempto protinio darbo, nes daugeliui nebūna lengva laikytis grikių dietos.
Besilaikantieji grikių dietos dažniausiai skundžiasi silpnumu, mieguistumu, sako, kad sunku susikaupti darbe, kad jaučia alkį ir prastai miega. Taip yra dėl angliavandenių trūkumo, nes iš plikytų grikių jie sunkiau įsisavinami ir kraujyje sumažėja cukraus lygis.
Laikantis dietos, trūksta ir kitų maistingųjų medžiagų, todėl vertėtų tuo metu vartoti vitaminų ir mineralų kompleksą.
Dar vienas svarbus dalykas – grikių dieta gana veiksminga, pirmomis dienomis per vieną dieną netenkama 1–1,5 kilogramo, vėliau svoris mažėja lėčiau. Tiesa, grįžus prie įprastos mitybos, svoris sugrįžta gana greitai. Tas negąsdina norinčių tiesiog tilpti į šventinę suknelę ar apsivilkti seksualų bikinį. Jei norite ilgalaikio poveikio, pamąstykite, kaip pakeisti mitybą, kad nebūtų veltui vargta, laikantis grikių dietos.
Kaip skaniai pasigaminti grikius
Vienas ir lengviausių, naudingiausių ir skaniausių būdų pasigaminti grikius – užplikyti juos termose. Reikės stiklinės grikių, dviejų stiklinių verdančio vandens ir trupučio druskos. Suberkite grikius į termosą, užpilkite karštu vandeniu, įberkite druskos ir palikite pastovėti maždaug trims valandoms. Galima užplikyti grikius iš vakaro, tada ryte galėsite valgyti sveikus, vertingus pusryčius.
