Per daug kraujo spaudimas gali nukristi ir dėl medikamentų poveikio, galbūt netinkamai vartojamų kraujospūdį mažinančių vaistų.

Atsako specialistė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė docentė Olivija Gustienė:

– Pernelyg žemas kraujo spaudimas mediciniškai vadinamas hipotenzija. Tuomet žmogus skundžasi ne tik žemu kraujospūdžiu, bet jaučia ir kitus negalavimus – nuovargį, silpnumą, mieguistumą, vangumą, sumažėjusį darbingumą, jam gali svaigti galva, mirgėti akyse, gali būti išbalęs. Vieniems žmonėms tai pasireiškia kaip trumpalaikiai simptomai, epizodinė fiziologinė būklė. Ji ypač būdinga merginoms ir jaunoms moterims (iki 30 metų).

Kitu atveju žemas kraujospūdis gali lydėti kitas ligas, pavyzdžiui, širdies patologijas: širdies nepakankamumą, širdies ydas, taip pat – nervų, endokrininės sistemos sutrikimus. Per daug kraujo spaudimas gali nukristi ir dėl medikamentų poveikio, galbūt netinkamai vartojamų kraujospūdį mažinančių vaistų. Taigi norint išspręsti problemą, pirmiausia svarbu diagnozuoti tokio kraujospūdžio atsiradimo priežastį, įvertinti, ar nėra konkrečių patologijų ir jas pašalinti.

Per žemas kraujospūdis gali varginti ir esant infekciniam susirgimui, dėl alerginės reakcijos, karščiuojant, apsinuodijus, po gausaus viduriavimo, vėmimo. Tada reikia atstatyti elektrolitų, skysčių balansą.

Sveikam jaunam žmogui fiziologinio pobūdžio laikini kraujospūdžio svyravimai nėra pavojingi. Pagrindinis jų gydymas ir profilaktika – sveiko gyvenimo būdo propagavimas. Reikėtų laikytis tinkamo darbo-poilsio režimo, vartoti pakankamai skysčių. Verta pastebėti, kad kartais pacientės sveikos mitybos šalininkės persistengia ribodamos tam tikrų produktų vartojimą. Taip pat būtinas fizinis aktyvumas. Tačiau nereikėtų ir pervargti, vengti situacijų, kada reikia ilgai stovėti, greitai pakeisti kūno padėtį.

Verta žinoti

Žymų kraujospūdžio kritimą gali sukelti nuolatinis stresas, per dideli darbo krūviai, kartais – vitaminų C, E, B trūkumas.

Hipotenzija nėra gydoma vaistais. Pagelbėti gali vaistažoliniai preparatai. Kraujagysles tonizuoja kininė šizandra, rožinė radiola, ženšenis. Šių vaistų gerkite 2 kartus per dieną ryte, 30 minučių prieš pusryčius, ir prieš pietus po 20 lašų, praskiestų 1/4 stiklinės vandens. Taip gydykitės 2–3 savaites, o po mėnesio laiko pertraukos gydymą pakartokite. Prieš tai pasitarkite su savo gydytoju.

Tonusą pakelti padės kontrastinis dušas, kraujagyslėms naudingos gydomosios vonios, hidromasažai, pirtis. Bene geriausias vaistas yra miegas (rekomenduojama 9–11 val.), idealu būtų prieš gulant bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore.

Hipotonikui ryte puikiai tinka išgerti kavos, dienos metu – stiprios arbatos su citrina. Pusryčiams galima rinktis sumuštinį su sviestu ir sūriu – tai puikus riebalų ir druskų balansas, padėsiantis pakelti spaudimą. Užkandžiaukite riešutų, pietums rinkitės baltyminį maistą. Hipotonikai gali neriboti aštrių patiekalų, prieskonių vartojimo.