Baltijos šalyse vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ iniciatyva buvo atliktas skausmo suvokimo tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kaip su skausmu susiduria skirtingų amžiaus grupių atstovai.
Dėl kokio skausmo skundžiasi lietuviai, kaip atpažinti tą skausmą ir kaip jį gydyti DELFI TV žiūrovams pataria Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja Daiva Makaravičienė ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Rasa Keraitė.
– Kuo skiriasi skausmas? Ar jis yra suskirstytas į tipus?
Gydytoja: Šeimos gydytojai kiekvieną dieną susiduria su pacientais, kurie skundžiasi skausmu. To skausmo lokalizacija yra labai įvairi, pradedant galvos skausmu baigiant kojomis. Galėčiau išskirti tam tikras skausmų grupes, kurios dažniausiai pasitaiko ir kuriomis pacientai dažniausiai skundžiasi: galvos skausmai, nugaros skausmai ir apatinių galūnių skausmai.
Nugaros skausmu besiskundžiančių pacientų turime labai daug. Tai yra jauni žmones, kurie visą dieną sėdi prie kompiuterių, sėdi važiuodami mašina, grįžę namo sėdi prie televizoriaus. Tai didžiulė Lietuvos problema. Dėl sėdėjimo įtempia nugaros raumenis ir žmones jaučia skausmą. Nugaros skausmas gali būti ne tik nuo sėdėjimo, bet ir nuo tam tikrų ligų. Tai gali būti labai rimtos ligos, onkologinės ligos simptomas.
Be nugaros skausmų yra ir galvos skausmai, kurie taip pat pasako apie tam tikrą patologiją. Gali būti organinė arba ne organinė patologija. Skausmas būna galvos traumų metu, galvos infarkto metu. Tačiau galvos skausmas gali atsirasti ir nuo nervinės įtampos. Pacientai tada jaučia tokį šalmą galvos srityje, jiems sunku susikaupti, bloga bendra savijauta. Dar norėčiau paminėti ir kitą galvos skausmą, tai yra migreną. Tai šių dienų problema, nes visi bėga, stresuoja ir jaučia nervinę įtampą. Labiausiai nuo kenčia moterys. Tai yra taip pat ganėtinai stiprus skausmas, kuris paliečia pusę galvos.
Trečia didelio skausmo problematika – galūnių skausmai. Turiu omenyje sąnariu skausmus: klubo, kelio sąnarių. Dažniausia tai yra pagyvenusių žmonių, virš penkiasdešimties problema. Skausmai būna rytiniai, žmogus negali normaliai paeiti, bet išsivaikščiojus skausmas sumažėja.
– Ar gali būti, kad vieni skausmai fiziologiniai, sukelti kažkokių ligų, o kitus galime mes patys sau įsikalbėti?
Gydytoja: Įsikalbėti skausmų negalime, tačiau dažnai tirdami pacientus, nustatome, kad tai yra psichogeniniai galvos skausmai dėl patirto streso ar nervinės įtampos.
– Ir tokie skausmai dažniau būna jauniems žmonėms?
Gydytoja: Šie skausmai dažniausiai pasitaiko darbingo amžiaus žmonėms iki 30–40 metų, kurie intensyviai dirba, sėdi visą dieną ir daug stresuoja. Dažniausiai tokie skausmai juos vargina.
– Kas yra lengvas skausmas?
Vaistininkė: Lengvas skausmas gali būti galvos skausmas, nestiprus raumenų skausmas. Vidutinio sunkumų skausmas tai jau gali būti pilvo skausmas, sąnarių skausmas.
Tyrimas parodė, jog jauni žmonės tiek sunkų, tiek vidutinį, tiek lengvą skausmą jaučiau daugiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Tai gali reikšti, kad vyresnio amžiaus žmonės susigyvena su tuo skausmu, jie galvoja, kad skausmas atsiranda nuo amžiaus ir ne tiek kreipia dėmesio į tai, o jauni, darbingi žmones vis dėlto galvoja, kad jie yra jauni, sveiki ir jie daugiau dėmesio kreipia į savo sveikatą.
– Kokios yra lengvo skausmo priežastys?
Vaistininkė: Aš manau, kad pagrindinis faktorius yra stresinės situacijos, nuolatinė nervinė įtampa, aktyvus gyvenimo tempas. Tai sukuria situaciją, kuomet žmogus neturi pakankamai poilsio ir neturi normalaus darbo režimo. Atsiranda per daug darbo, per daug veiklos ir noro turėti viską čia ir dabar. Tai ir sukelia stresą, dėl kurio atsiranda skausmai.
– Kokios pasekmės laukia to žmogaus, kuriam skausmą sukėlė stresas, įtampą ir nuovargis?
Gydytoja: Aš manau, kad pasekmės tikrai gali būti ne kokios, kadangi kiekvienas skausmas yra tam tikros ligos priežastis. Ilgai nenustačius skausmo priežasties, situacija išlieka neaiški, vaistai nuo uždegimo padeda tik trumpą laiką ir, manau, kad kiekvienas žmogus, kuris jaučia skausmą, turėtų kreiptis pas savo šeimos gydytoją, to skausmo priežasčiai išsiaiškinti, nes kai mes žinosime priežastį, mokėsime ją ir gydyti. O nesikreipiant į gydytoją ir vartojant steroidinius vaistus nuo uždegimo, galima sulaukti labai rimtų pasekmių. Galima iššaukti ir onkologines ar degeneracines stuburo ligas. Jeigu kalbėsime ne apie stuburą, o apie vidaus organus, skausmą gali sukelti cukraligė.
– Ką labiausiai skauda Baltijos šalių gyventojams?
Vaistininkė: Populiariausias visgi yra nugaros skausmas, antroje vietoje galvos skausmas, trečioje – kojų skausmas. Jauni žmonės dažniausiai skundžiasi nugaros, akių, dantų, galvos ir pilvo skausmais. Vyresnio amžiaus grupėse išlieka tas pats nugaros skausmas, bet prisideda skausmas širdies plote bei kojų skausmai.
– Kokio amžiaus grupės žmonės yra sveikiausi ir jiems mažiausiai skauda?
Vaistininkė: Mažiausiai skauda žmonėms nuo 29 iki 39 metų. Čia būtent Lietuvoje. Šio amžiaus žmonės yra labiau orientuoti į šeimą, jie yra atradę savo gyvenimo tikslą ir jie mažiau orientuojasi į save, tačiau čia galima daryti tik tokią prielaidą remiantis tyrimo duomenimis, nes kiekvienas žmogus yra individualus ir kiekvienas skirtingai tą skausmą suvokia. Nes jaunas žmogus visur skuba, lekia, nori be galo daug padaryti vienu metu, todėl nesuderintas poilsio režimas ir sukelia tą stresą, kuris išsivysto į skausmus.
– Kada vertėtų sunerimti dėl galvos skausmo ir kada užtenka tik nueiti į vaistinę?
Gydytoja: Pirmiausia reikia atskirti organinės ir neorganinės kilmės galvos skausmus. Organinis galvos skausmas yra sukeltas ligų – galvos traumos, galvos smegenų infarktai. Ypatingai yra svarbūs įtampos galvos skausmai, kai mes tiriame žmogų ir nieko nerandame. Dažniausiai žmogus tada jaučia lyg savotišką šalmą galvos srityje, galva suspausta, atrodo, kad ją veržia. Tai yra streso sukeltas skausmas.
– Ar tiesa, kad kiekvienas žmogus skirtingai pakelia skausmą?
Gydytoja: Taip, tai yra tiesa. Yra jautrių žmonių, kurie dažnai stresuoja, pergyvena. Tai jie ir skausmą suvokia visai kitaip nei emociškai stipresni žmones. Jautresniam žmogus lengvas skausmas gali sukelti kur kas sunkesnių pasekmių.
– Kada skausmo negalima ignoruoti?
Gydytoja: Šalia skausmų yra tam tikri aliarmo simptomai. Jeigu žmogui krenta svoris, jeigu jis karščiuoja, jeigu jis turėjo traumą prieš tai, jeigu yra vienos ar kitos galūnės nusilpimas – tai yra tam tikri aliarmo simptomai, kai būtina kreiptis į gydytoją net ir praėjus tik vienai dienai.
Pagal trukmę yra ūmūs ir ilgalaikiai skausmai. Ūmūs skausmai tęsiasi iki šešių savaičių. Tokiais atvejais tikrai nė vienas neturėtų laukti ir kuo skubiau turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
– Ar pacientai skiriasi savo įpročiais?
Gydytoja: Viskas labai priklauso nuo paciento. Yra labai jautrių žmonių, kurie tik pajutę menkiausią skausmą kreipiasi į gydytoją. Bet yra ir tokių rimtų pacientų, kuriems reiktų tyrimų, bet jie į gydytojus nesikreipia ir tai didžiulė problema Lietuvoje. Vieni kreipiasi per dažnai, kiti kreipiasi per retai.
– Jūs, kaip vaistininkė, dažnai susiduriate su tais, kurie pagalbos ateina prašyti į vaistinę. Kiek yra tokių kurie ateina ir sako, duokit man vaistų ir ką dažniausiai tokiems jus patariate?
Vaistininkė: Dažnai susiduriame su žmonėmis, kurie nori efekto čia ir dabar. Jie jaučia skausmą ir nori, kad jiems pagerėtų iš karto. Tačiau sąmoningumo lygis vis didėja ir žmonės vis daugiau dėmesio kreipia į save, į savo sveikatą. Negaliu teigti, kad jie visuomet paklauso patarimo nueiti pas gydytoją, bet tikrai yra žmonių, kurie susimąsto ir patarimu pasinaudoja.
– Tyrimas rodo, kad žmonės daugiausia skundžiasi nugaros skausmais. Koks nugaros skausmas gali įspėti ne tik apie stuburo problemas, bet ir dar ir apie kažkokias kitas ligas?
Gydytoja: Nugaros skausmas krūtinėje, kai skausmas yra spaudžiančio, plėšiančio pobūdžio. Jis gali baigtis miokardiniu infarktu ir mirtimi. Tai yra pats pavojingiausias krūtinės skausmas.
– Ar pastebite, jog žmonės yra linkę užsiimti savigyda?
Gydytoja: Mes turime tokių problemų, kai ateina pacientai ir sako, mano kaimynei, draugei ar giminaitei tie vaistai labai padeda, skirkite ir man. Tačiau kiekvienas vaistas turi savo pacientą ir kiekviena liga turi savo vaistą, todėl žmonės neturėtų nei skolintis iš kitų vaistų, nei klausyti patarimų, tų, kurie apie vaistus nieko nesupranta. Tik gydytojas turi spręsti, koks vaistas yra tinkamas, mes tam ir mokomės visą gyvenimą, kad galėtumėme padėti pacientams.
Vaistininkė: Žmonės labai dažnai mėgsta paklausyti draugų ar artimųjų ir tada nusistato sau ligą. Be to ir internete galima rasti begalės informacijos apie vieną ar kitą ligą ir pritaikyti visą simptomatiką sau. Žmonių sąmoningumo lygis nėra toks didelis, kad jie galėtų drąsiai sau pasirinkti vaistą. Vis tik tam reikalinga mediko konsultacija.
– Kada vaistus nuo skausmo gerti yra normalu? Kokia vaistinėlė turi būti mūsų rankinukuose?
Vaistininkė: Pas jauną moterį visada turi būti vaistai nuo skausmo per menstruacijas. Šie skausmai yra žinomi ir jų gydymo būdas yra žinomas. Jeigu žmogus kartais persivalgo, galima gerti virškinimo fermentus, bet jais piktnaudžiauti taip pat negalima.
– Ar yra natūralių būdų malšinti skausmą be vaistų?
Gydytoja: Būdų tikrai yra. Gali padėti gydomosios mankštos ir fizioterapinės procedūros. Pirmiausia reikia bandyti išsigydyti pasitelkus geras emocijas, o tik tada griebtis vaistų.
Vaistininkė: Jeigu žmogus nepakankamai ilsisi ir nuolatos vartoja vaistus, tai po kurio laiko skausmo numalšinti nepadės net ir vaistai ir tokiu būdu atsiras rimtesnės ligos.
– Ar skausmo kentimas gali pakenkti žmogui?
Gydytoja: Taip, žinoma, jis tikrai gali pakenti žmogui, nes tas skausmas išderina nervų sistemą. Kiekvienas skausmas yra dirgiklis, kuris išderina nervų sistemą, todėl jei žmogus ilgai kenčia skausmą, tai gali pakenkti jo tolimesnei sveikatos būklei. Kentėti negalima, reikia kuo greičiau aiškintis skausmo priežastį.
