- Kas yra peties sąnario ankštumo sindromas?
- Peties sąnario ankštumo sindromas yra peties sąnario sutrikimas, kai rotatorių manžetės raumenų, dvigalvio žasto raumens sausgyslės ir popetinis tepalinis maišelis yra suspaudžiami tarp žastikaulio didžiojo gumburėlio ir mentės petinės ataugos. Tai yra labiausiai paplitusi peties sąnario patologija, sukelianti peties sąnario funkcijos sutrikimą ir pacientų, kamuojamų šios patologijos, nedarbingumą.
- Kokie yra peties sąnario ypatumai?
Pečių lankas savo anatomine sandara ir biomechanika yra išskirtinė kūno sritis. Tokia plačia amplitude nejuda joks kitas žmogaus kūno sąnarys. Peties sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli mentės sąnarinė duobė, kurią pagilina sąnarinė kapsulė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl sąnarys yra laisvas, o judesiai vyksta trim pagrindinėmis plokštumomis. Peties sąnario biomechanikos pagrindą sudaro keturi mažieji sukamieji raumenys, vadinamoji rotatorių manžetė – antdyglinis, podyglinis, mažasis apvalusis ir pomentinis – bei deltinis raumenys. Kol šie raumenys normaliai funkcionuoja, tol peties sąnario ir viso pečių lanko judesiai nesutrinka.
- Kokie pagrindiniai šio sindromo simptomai?
Sumažėjusi siekimo ranka už nugaros judesio amplitudė.
Skausmas keliant ranką virš galvos.
Peties raumenų silpnumas.
Skausmas naktį, ypač gulint ant pažeisto peties.
Ar šia liga vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys?
Šiai ligai atsirasti lytis neturi įtakos. Skausmas gali varginti tiek sunkiai fiziškai dirbančią moterį, tiek jauną ir energija trykštantį sportininką.
Kokio amžiaus žmonėms peties sąnario ankštumo sindromas būdingiausias?
Amžius šiai peties sąnario patologijai didelės įtakos taip pat neturi. Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys ligos atsiradimą, yra pakartotiniai judesiai virš galvos, raumenų silpnumas, peties sąnario nestabilumas ir mentės petinės ataugos forma.
- Kaip liga diagnozuojama?
Pacientas tiriamas nuosekliai įvertinant visus nusiskundimus, atliekant testus ir instrumentinius tyrimus. Tyrimą sudaro šie etapai:
anamnezė (ligos istorija);
apžiūra;
apčiuopa;
judesių analizė;
raumenų funkciniai testai;
skausmo įvertinimo testai;
rentgenologinis tyrimas;
minkštųjų audinių instrumentiniai tyrimai (ultragarsas, magnetinis branduolių rezonansas).
- Kaip išsivysto liga?
Po mentės petine atauga atsiranda lėtinis dirginimas, vystosi uždegimas, pacientas pradeda jausti skausmus. Negydant uždegimas pereina į lėtinę randėjimo stadiją, pradeda veikti trinties jėgos tarp petinės ataugos ir žastikaulio galvos bei jo gumburėlių. Dėl mažėjančios sukamųjų raumenų funkcijos nuolat ir nenutrūkstamai traumuojamos šių raumenų sausgyslės.
- Kaip gydyti peties sąnario ankštumo sindromą?
Gydymas gali būti arba konservatyvus, arba operacinis. Konservatyvų gydymą sudaro:
medikamentinis gydymas;
ergoterapija;
fizioterapija (elektrostimuliacija, ultragarsas, elektroforezė, šalčio ir šilumos procedūros);
kineziterapija (pasyvūs ir aktyvūs judesių amplitudę didinantys pratimai, izometriniai ir izotoniniai raumenų stiprinimo pratimai, minkštųjų audinių ir sąnarių mobilizacija).
Esant peties sąnario ankštumo sindromui, nusilpsta peties, ypač rotatorių manžetės, raumenys. Praėjus ūmiam ligos periodui labai svarbu juos stiprinti, kad pacientas vėl galėtų normaliai judinti ranką. Prieš pradedant pratimus sąnarys visada turėtų būti penkias minutes pašildomas ir tempiamas judesių amplitudės pratimais. Raumenims stiprinti ypač svarbūs pratimai – žasto lenkimas, atitraukimas, vidinė ir išorinė rotacija bei tiesimas. Pratimai atliekami naudojant nedidelius svarelius, tamprią gumą ar statinį pasipriešinimą.
- Kada reikia operacijos?
Pacientams su didesnio laipsnio ankštumo sindromu, ilgesne simptomų trukme ir lenkta ar kablio formos petine atauga dažniausiai reikia operacinio gydymo.
- Ar išgydyta ši liga gali vėl atsinaujinti?
Jeigu ligą sukėlusi priežastis nebuvo pašalinta, tada simptomai vėl gali atsinaujinti.
- Kokia šios ligos profilaktika?
- Reikėtų vengti pakartotinių judesių virš galvos ir stiprinti peties sąnarį stabilizuojančius raumenis.
- Kokios gali grėsti komplikacijos šio sindromo negydant?
Negydant galiausiai susidėvi rotatorių manžetės sausgyslės ir įvyksta daliniai arba visiški jų plyšimai.
- Kaip padėti sau namų sąlygomis?
- Reikėtų žinoti, kad aktyvūs fiziniai pratimai peties sąnariui ūmiu ligos periodu ne tik netinka, bet yra ir be galo kenksmingi. Jais ypač žalojama rotatorių manžetė. Šiuo etapu tinka tik pasyvūs ir švytuokliniai rankos judesiai pasilenkus. Įprastinių aktyvių judesių visiškai pakanka, jei pacientas nesaugo pažeistos rankos, tiesiog normaliai naudojasi ja kasdieniame gyvenime. Tik nereikia kelti rankos virš galvos, siekti kitos pusės peties, kelti, remtis ant alkūnių ir miegoti tiesiai ant pažeisto peties. Kai ūmi ligos stadija praeina, tada mankštintis galima ir aktyviau. Visų pirma reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą, kuris sudarytų individualią pratimų programą, atsižvelgdamas į paciento ligos stadiją, raumenų būklę ir judesio amplitudę, bei pamokytų, kaip taisyklingai atlikti pratimus.
- Į kokį gydytoją reikia kreiptis, pajutus skausmą peties srityje?
Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą. Kai patvirtinama peties sąnario ankštumo diagnozė, reikėtų kreiptis į gydytoją reabilitologą, kuris paskirtų reikiamas procedūras.
