„Goodlife“ jogos trenerė Sigita Baušytė taip pat primena: „Mūsų kūnas ir protas (sąmonė) – tai vienis, kai kenčia vienas, kitas taip pat reaguoja atitinkamai. Užspaustos emocijos niekur nedingsta, jos tampa kūną stingdančiais pančiais.“

Sigita siūlo mokytis jogos praktikos, nes anot jos, asanų pagalba galima ne tik lavinti kūno judesių arsenalą, bet ir nugalėti visas emocines įtampas.

Sigita mano, kad didžiausias mūsų priešas – nuolatinė orientaciją į tikslą. Visi mes turime susikūrę savo materialaus gyvenimo idealą, siekiame gerovės, komforto, tad save programuojame nuolatiniam tikslų kėlimui ir jų įgyvendinimui. Mūsų tikslu tampa ne tiesiog gyvenimas ir mėgavimasis šia akimirka, bet kažkur prieš mus nuolat šmėžuojantis tikslas. Atrodo, kad jį pasiekę būsime laimingi, tačiau po jo seka naujų tikslų virtinė. O tai, anot jogos mokytojos, yra pagrindinis streso bei įtampų šaltinis.

Joga bei kūno praktika mus moko gyventi čia ir dabar. „Neįtikėtina, bet reguliarus fizinis krūvis nuima stresą. Sėdint ant sofos ir tikintis, kad pasyvus poilsis padės pailsėti nuo įtampos, dažniausiai tą įtampą tik dar labiau padidina,“ – teigia Sigita.

Judant, mokant kūną naujų judesių ir tobulinant jau įvaldytas asanas mes išlaisviname kūną ir leidžiama energijai vėl nekliudomai tekėti taip atsikratydami įtampos. Susikoncentravus į judesio techniką bei kvėpavimą nėra kada galvoti apie nesėkmes ar laukinačius sudėtingus sprendimus – tam, kad asana pavyktų, turime būti čia ir dabar. Tad ilgainiui pailsi ir mūsų smegenys. Akivaizdus įrodymas – po valandos praktikos jūsų kūnas maloniai pavargęs, o galva lengva, mintys nuskaidrėjusios.

Sigita taip pat teigia, kad reguliari praktika moko kontroliuoti savo kūną, kvėpavimą sudėtingų judesių metu, o tai reiškia, kad mokomės kontroliuoti save stresinėse situacijose, galime jų išvengti ir taip tausojame sveikatą.

Be įsiklausymo į savo kūną, jo bei jo galimybių supratimo, savo minčių bei jausmų pažinimo jogos praktika bus nepilnavertė.

„Daryti, tiek, kiek šiandien leidžia kūnas, palikti neigiamus nusistatymus už durų, nesidairyti į kitus ir nevertinti savęs aplinkinių kontekste – štai kas svarbiausia jogos praktikos metu, beje, kaip ir gyvenime“, – reziumuoja Sigita.

Bet kokie fiziniai užsiėmimai skatina „laimės hormonų“ gamybą, o endorfinai automatiškai pakelia nuotaiką ir pagerina savijautą. O laimė ir sveikata visada eina koja kojon – kuo jūs laimingesni, tuo sveikesni ir atvirkščiai. Sutikite, jaustis laimingu, kai kūnas nesijaučia sveikas – sunku. Tad joga – vienas iš būdų gerinti fizinę, dvasinę ir psichologinę sveikatą.