„Burnoje gyvena daugiau nei 700 skirtingų rūšių bakterijų“, – aiškina Vera W.L. Tang iš Niujorko universiteto periodontologijos ir impantologijos skyriaus. Ne visi šie mikrobai kenksmingi, bet kai ant liežuvio paviršiaus aplink gumburėlius apsigyvena ir ima daugintis blogieji mikrobai, tai gali sukelti rimtų problemų, rašoma womenshealthmag.com. Kokios tos galimos problemos?
Įsivaizduokite savo liežuvį kaip bakterijų kempinę, kuri paskleidžia blogąsias bakterijas po visą burnos ertmę ir sukelia problemas bei ligas, sako Amerikos sisteminės burnos sveikatos akademijos bendraįkūrėja ir stomatologijos praktikos savininkė Barbara L. McClatchie iš Kolambuso, Ohajo valstijos. Tad kokias problemas turi omenyje specialistai? Pateikiame jų sąrašą – nuo šlykščių ir nemalonių iki keliančių pavojų gyvybei.
Chalitozė
„Nemalonus burnos kvapas yra didžiausia problema, susijusi su liežuvio nesivalymu, – sako „Austin City Dental“ savininkas Steve‘as Cookas iš Ostino, Teksaso valstijos (JAV). Štai kaip tai atsitinka: liežuvio paviršiuje susikaupusios bakterijos ima daugintis ir skleisti nemalonų kvapą.
Specialistas pridūrė, kad nemalonų kvapą skleidžiančios bakterijos paprastai gyvena prie liežuvio šaknies, todėl reikia būtent ten ir valyti, jei norite atsikratyti nemalonaus burnos kvapo.
Susilpnėję skonio receptoriai
Jei nesivalote liežuvio, skonio receptoriai apsitraukia bjauriu bakterijų, maisto likučių ir negyvos odos ląstelių apnašu, kuris vadinasi biologinė plėvelė. Ši plėvelė gali aptraukti ir skonio receptorius, todėl skonio pojūtis susilpnės, sako Barbara L. McClatchie. Atsikratykite biologinės plėvelės ir vėl pajuskite visą skonių paletę.
Juodas, gauruotas liežuvis
Mes neišsigalvojame. Taip gali nutikti, kai ant liežuvio spenelių prisikaupia apnašų nuo maisto ir gėrimų, tokių kaip kava, ir jos niekada nenuvalomos, sako S. Cookas. Nuo to visas liežuvis atrodo tamsus ir tarsi gauruotas. Laimei, tai nekelia pavojaus sveikatai, o pradėjus valyti liežuvį, tamsios apnašos išnyksta.
Mielių infekcija burnoje
Šis negalavimas, mediciniškai dar vadinamas burnos pienlige, užklumpa, kai bakterijų pusiausvyra burnoje sutrinka (pavyzdžiui, dėl to, kad nesivalote liežuvio), ir natūraliai ten gyvenančios mielės ima sparčiai daugintis.
Dėl to ant liežuvio ir burnos ertmėje gali atsirasti baltų dėmių, sako Barbara L. McClatchie. Šis negalavimas gydomas priešgrybeliniais preparatais, o užkirsti jam kelią galima reguliariai valant liežuvį.
Periodontozė
Bakterijų apnašos ant liežuvio gali išplisti ir ant dantų, ir sukelti gingivitą – kai dantenos paraudonuoja, prasideda jų uždegimas. Jei šis uždegimas negydomas, jis gali peraugti į periodontitą, kai dantenos atsiskiria nuo dantų, o tarpuose tarp jų kyla infekcija. Dėl to gali pradėti klibėti ir kristi dantys, bet dar baisiau yra tai, kad chroniški uždegimai, kuriuos sukelia periodontitas, siejami su didesne širdies smūgio, insulto ir persileidimo rizika, sako Barbara L. McClatchie.
Perskaičius visa tai ko gero norisi griebti dantų šepetuką ir kruopščiai nusigremžti liežuvį. Štai kaip reikėtų teisingai tai padaryti: pradėkite nuo liežuvio šaknies, švelniai braukite link galiuko, tada braukite nuo vieno šono iki kito. Nebūtina naudoti dantų pastos, bet jausmas valant su pasta daug malonesnis, be to, ji veikia kaip abrazyvinė priemonė ir daug veiksmingiau nuvalo apnašas, sako Barbara L. McClatchie. Liežuvį valykite bent kartą per dieną kelias minutes, bet idealiausia – du kartus per dieną, priduria ji.
Ko gero vaistinėje ar parduotuvėje esate matę liežuvio gremžtukus, kurie specialiai skirti pašalinti bakterijas, maisto likučius ir kitas apnašas nuo liežuvio. Juos galima naudoti, bet nebūtina išlaidauti – užtenka paprasčiausio dantų šepetuko, sako S. Cookas.
