Cinamonas yra vienas iš svarbiausių ajurvedos mitybos elementų, taip pat jis gydo daugybę įvairių negalavimų ir ligų. Šis straipsnis padės atsakyti į kelis tikrai svarbius klausimus: kokį cinamoną pirkti, kaip jį panaudoti buityje, kaip jo pagalba gydytis ir, žinoma – mėgautis aromatu gaminant maistą ar puoselėjant aplinką.
Cinamono istorija
Cinamono istorija yra šiek tiek mėtyta ir vėtyta. XVI-XVIII a. cinamoną auginančioms teritorijoms įtaką darė skirtingos Europos šalys: Portugalija, Olandija, Anglija. Nuo jų priklausydavo, kur ir kaip bus šiuo prieskoniu prekiaujama. Atradę šį aromatingą prieskonį, europiečiai labai jį pamėgo, pvz., cinamonas labai tiko paskaninti tuo metu į Europą atvežtai arbatai, kavai, kakavai, šokoladui.
Nusikeliant į dar tolimesnius cinamono auginimo laikus, būtina nepamiršti Šri Lankos, Madagaskaro, Brazilijos bei Karibų jūros baseino. Kiek mažiau kokybiškas cinamonas (angliškai dar vadinamas cassia) buvo auginamas Kinijoje, Vietname ir Indonezijoje. Cinamonas buvo vienas iš pirmųjų prieskonių virtęs komercine preke tarp Vakarų pasaulio ir Tolimųjų Rytų.
Stiprus cinamono kvapas nuo seno kerėjo žmones, o jo aromatinės ir sveikatą gerinančios savybės nulėmė aukštą (tuometinę) jo kainą. Senosiose civilizacijose cinamoną aukodavo dievams, o pasak Plinijaus raštų, I a. maždaug 300 g cinamono vertė prilygo 5 kg sidabro. Tai buvo maistas, vaistas ir valiuta, neįkandama eiliniam gyventojui, tačiau skatinanti ekscentriškus valdovų poelgius. Legenda byloja, jog nuožmaus būdo Romos imperatorius Neronas per savo žmonos laidotuvių apeigas sudegino cinamono metų atsargas.
Senovės Egipte cinamoną naudojo kaip prieskonį, gėrimų aromatizatorių, vaistą ir mumifikavimo ingredientą, mat jis turi konservuojančių savybių. Dėl daugybės vartojimo galimybių ir kone stebuklingų savybių, anuomet cinamonas buvo vertingesnis už auksą.
Ir maistas, ir vaistas
Cinamonas buvo minimas skirtingų civilizacijų (Kinijos, Indijos, Egipto, Romos ir kt.) gydytojų veikaluose. Tai byloja, jog ir šiandien kalbos apie jo gydomąsias galias nėra iš piršto laužti žodžiai. Štai keli faktai apie cinamoną, kuriuos visiems pravartu žinoti.
Įrodyta, kad cinamonas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Sergantieji diabetu gali per dieną drąsiai suvartoti pusę šaukštelio cinamono. Taip pat šis prieskonis yra puiki cholesterolio prevencija, o valgomas su medumi efektyviai stiprina kraujagyslių sieneles, jų elastingumą.
Cinamonas padės turintiems virškinimo bėdų, ypač kai pilve kaupiasi dujos. Šis prieskonis turi antibakterinių savybių, todėl sureguliuoja virškinimo mikroflorą. Tyrimais įrodyta, kad cinamonas labai veiksminga salmoneliozės prevencijos priemonė – jei imuninė sistema stipri, jis pajėgus apsaugoti nuo šios ligos. Todėl cinamono visada pravartu turėti važiuojant į tolimas egzotiškas šalis, kuriose nuolat kirba higienos klausimai.
Dėl tų pačių antibakterinių savybių cinamonas labai naudingas dantims ir dantenoms. Keli lašeliai cinamono aliejaus, užlašinti ant dantų pastos ar įlašinti į burnos skalavimo skystį, padės ilgiau išsaugoti burnos „švarą“.
Sergantieji artritu ar turintys rūpesčių dėl sąnarių, turėtų kas rytą valgyti cinamono (po šaukštelį su medumi, užsigeriant stilkine vandens). Tai yra naudinga, nes cinamonas turi labai daug mangano, kuris ypač svarbus norint išsaugoti sveikus kaulus ir sąnarius.
Moksliniai tyrimai įrodė, jog žmonės, vartojantys daugiau cinamono, yra budresni, lengviau susikaupia, sukoncentruoja dėmesį ir turi geresnę atmintį.
Cinamonas yra stiprus antioksidantas – stabdo laisvųjų radikalų susidarymą.
Jei skundžiatės viršsvoriu, cinamonas turėtų būti jūsų draugas, nes jis skatina kraujotaką ir gerina medžiagų apykaitą bei neleidžia kauptis riebalams. Prieš valgant išgerkite cinamono ir medaus mišinio, išvirto puodelyje vandens.
Tik pastebėję pirmuosius peršalimo požymius (varvanti nosis, jautrios akys, gerklės perštėjimas), nedelsdami išgerkite cinamono arbatos, arba arbatos su cinamono lazdele – į kova stos antibakterinės jo savybės. Cinamonas skatina ir kraujo apykaitą, taip organizmas labiau aprūpinamas deguonimi, todėl lengviau kovoja su peršalimu ir jo simptomais.
Cinamonas turi cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip laimės hormonai endorfinai. Todėl dažniau valgantieji cinamoną yra geresnės nuotaikos, žvalesni ir linksmesni.
Cinamonas buityje
Minėtos antibakterinės cinamono savybės praverčia ir buityje. Norint išvengti agresyvių cheminių valiklių, virtuvės ar vonios baldų paviršius, šaldytuvo lentynas ir kitas vietas galima valyti su stipriu cinamono lazdelių nuoviru. Šis būdas labai naudingas, kai namuose yra mažų vaikų – cinamono „valikliu“ galima dezifenkuoti žaisliukus, vaikiškus indelius.
Vandeniu su keliais lašais eterinio cinamono aliejaus galima plauti veidą – veikia antibakteriškai.
Grynas cinamono medžio lapų eterinis aliejus labai maloniai kvepia, todėl juo galima kvėpinti kambarius, tereikia pagarinti vandenį su keliais lašais šio aliejaus. Namai ne tik prisipildys gero šilto kvapo, bet ir dezinfekuos patalpų orą. Kambarius galima tiesiog papurkšti vandeniu, į kurį įlašinti 2-5 lašai šio aliejaus. Taip ne tik išvalysite orą, bet ir praskaidrinsite nuotaiką, ypač šaltą žiemą.
Jei mėgstate cinamono kvapą, tokiu vandeniu galite papurkšti švarius rankšluosčius, drabužius, patalynę. Mokslininkai tvirtinta, jog antibalterinės cinamono savybės nepalankios dulkių erkutėms, kandims, tarakonams. Gamtoje cinamono aliejus pravers saugantis nuo uodų.
Šildančios šio prieskonio savybės atpalaiduoja raumenis ir kūną. Todėl keli cinamono aliejaus lašai, įlašinti į vonią ar masažo aliejų, visada pasitarnaus gerindami jūsų savijautą.
Cinamonas virtuvėje
Dėl savo stipraus ir aštraus skonio cinamonas nėra valgomas vienas. Dažniausiai jis naudojamas kaip prieskonis marinuojant ar ruošiant patiekalus ir norint pagerinti jų aromatą, spalvą, skonį.
Dėl antibakterinių savybių šį prieskonį ypač mėgsta šiltųjų kraštų gyventojai. Cinamono gimtinėje Šri Lankoje kone kiekvienas patiekalas turi nors žiupsnį cinamono. Jį dažnai maišo su kitais prieskoniais (aštriaisiais pipirais ar ciberžole). Viduriniuose Rytuose cinamoną dažnai naudoja marinuojant vištieną ar avieną. O sumaišytas su česnaku jis puikiai gardina žuvies ar mėsos marinatą.
Aliejuje ar svieste pakeptas cinamonas ryžiams, padažams ar daržovių patiekalams suteikia ypatingą, gardų skonį.
Cinamonas labai tinka patiekalams ar kepiniams su obuoliais, razinomis. Juo gardinama kava, šokoladas, arbata, alkoholiniai gėrimai (stiprieji, likeriai).
Svarbi informacija perkant cinamoną
Cinamonas parduodamas milteliais arba lazdelėmis (cinamono medžio žievės gabalėliai džiūdami susiraito). Todėl prieš pirkdami šį prieskonį, pagalvokite kokiam tikslui ir kuriam laikui jį perkate.
Jei cinamoną sunaudosite greitai, patogiau įsigyti cinamono miltelių, jei laikysite jį ilgesnį laiką, rinkitės lazdeles. Lazdelės ilgiau išsaugo aromatą, su jomis galima daryti nuovirus, o jei reikia, bet kada galite patys jas sumalti.
Pirkdami cinamoną, jei tik turite galimybę, jį pauostykite – saldus jo kvapas byloja apie šviežią ir kokybišką produktą.
Perkant cinamoną verta žinoti, jog yra daug jo rūšių. Populiariausios ir dažniausiai virtuvėje naudojamos rūšys yra dvi: Šri Lankoje užaugintas Ceilono cinamonas ir kiniškas cassia cinamonas.
Nors plika akimi didelio skirtumo tarp šių dviejų produktų nepastebėsite, tačiau cheminė jų sudėtis tikrai skiriasi. Dideliuose prekybos centruose dažniausiai parduodamas kiniškas cassia cinamonas, tačiau jame yra labai daug kumarino – gamtoje randamo toksino. Didesni jo kiekiai gali sukelti kepenų problemas. Skirtingai nei cassia cinamonas, Ceilono cinamonas kumarino visai neturi (o jei jo yra, tai kiekis toks mažas, kad net nefiksuojamas). Tačiau šis cinamonas sutinkamas rečiau bei yra brangesnis. Paprastai jo ieškoti reikėtų specializuotose prieskonių arba ekologiškų prekių parduotuvėse. Taip pat manoma, jog ceilono cinamonas yra saldesnio kvapo, stipresnio aromato ir skonio.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
