Kremai veikia tik 10 proc.

Anot Natalijos Osmininos, tarptautinės veido fitneso mokyklos prezidentės, knygų apie veido atjauninimo teoriją ir praktiką autorės, sukūrusios rankomis atliekamų pratimų metodą (revitonica), kuo ilgiau trokštame būti jauni ir gražūs, savo odą tepame kremais, darome įvairias procedūras, kurių reklama mums garantuoja, kad atjaunėsime 80 proc. O iš tiesų pastebimas tik 10 proc. efektas.

Anot jos, dažniausiai girdimas kosmetologijos mitas: dėl visų raukšlių ir apdribimo kalta oda, kuri metams bėgant išsitampo. Tačiau po oda yra visas pasaulis – nuo raumenų iki kaukolės kaulų. Jeigu manote, kad veido senėjimas su tuo nesusijęs – labai apsirinkate. Pradėti pasakojimą reikėtų nuo svarbiausio dalyko – kaukolės, nes  būtent dėl jos išdžiūvimo ant veido atsiranda odos perteklius. Netikėta? Toks teiginys nustebino net patyrusius Amerikos plastikos
chirurgus.

Kaukolė traukiasi

Amerikos specialistas senėjimo klausimais Deividas Kanas nustatė, kad raukšlių atsiradimą ir bendrą veido apdribimą be kitų priežasčių lemia ir žmogaus veido kaulų pokyčiai. Jis teigė, kad žmogui senstant kaukolės kaulai traukiasi ir mažėja.

Mokslinis internetinis portalas PhysOrg pranešė apie dar vieną Amerikos gydytojų tyrimą, kurio metu kompiuterinės tomografijos būdu buvo ištirti 120 skirtingo аmžiaus (nuo 20 iki 64-erių metų) vyrų ir moterų veidai. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Howardas Langsteinas teigė, jog šis tyrimas įrodė, kad, senėjant kaukolei, pasikeičia veido ovalas ir apkrinta minkštieji audiniai. Tai skatina ieškoti naujų metodų, kurie leistų žmogui atjaunėti ar išlikti jaunam. Vienas jų – judinti kaukolę.

Kaulai nesuauga

Suaugusio žmogaus kaukolė, kuri tradicinės medicinos buvo pripažinta vientisa ir nepajudinama, ne tik juda. Mes tiesiog privalome ją judinti, jei norime išsaugoti sveikatą ir jaunystę. Kiekvienas iš 29 kaukolės kaulų turi nuolatos judėti vienu ritmu. Tas rimtas taip pat turi sutapti su viso kūno ritmu.  Šį atradimą padarė amerikietis Williamas Garneris Sutherlandas dar XX a. pradžioje. Iki jo visame pasaulyje buvo manoma, kad kaukolės siūlės, judrios kūdikystėje, sukaulėja per pirmąjį gyvenimo mėnesį ir kaukolė tampa vientisa konstrukcija.

Nieko panašaus. Pasirodo, šios kolageninės-elastinės kilmės tamprios siūlės išlieka judrios beveik
visą gyvenimą. Jos gali 2–4 mm laisvai judėti, todėl leidžia mūsų kaukolei kas 6–10 sek. plėstis ir trauktis. W.G.Sutherlandas šį judėjimą pavadino kraniosakraliniu (lot. "cranio" – kaukolė,
"sacral" – kryžkaulis) dėl to, kad ritmas, kuris prasideda kaukolėje, atsikartoja kryžkaulio srityje ir sudaro vieningą dinamišką sistemą. T.y. mūsų organizmas lyg ir kvėpuoja. 

Anot N. Osmininos, kol mes gyvenome už Sovietų Sąjungoje, Amerikoje kraniosakralinė terapija buvo gerai žinoma ir taikoma. Dabar greičiausiai nėra tokios šalies Europoje, kurioje specialiuose
institutuose ir mokyklose to nebūtų mokoma. Kraniosakralinė terapija gimė iš osteopatijos mokslo, kuris pagrįstas ne tik raumenų, kaip įprastinės masažo technikos, bet ir kaulų studijavimu. Ši terapija atliekama dirbant su kaukolės bei stuburo kaulais. Kraniosakralinės terapijos rezultatas pasiekiamas per fascijas, kuriomis apvynioti mūsų raumenys (fascijos – tai tokios tvirtos baltos
juostos, su kuriomis "kariauja" šeimininkės, pjaustydamos mėsą). Ir ne tik raumenys suvynioti į šias plėves, bet ir kaulai bei bendrai visi mūsų organai. Visos mūsų organizmo fascijos tarpusavyje susijungusios ir sudaro vieningą sistemą. Taigi jei atsargiai patempi už vienos fascijos, paskui ją pasitempia ir antra, ir trečia, ketvirta.

Kraniosakralinės terapijos specialistai užsiima ir ritmo, ir kaukolės sureguliavimu. Anot N. Osminimos, kad išlaikytume gerą savijautą, mūsų organai ir kaulai turi judėti taisyklingu ritmu. Ir
kiekvieno jų ritmas turi įsilieti į vientisą kraniosakralinį ritmą, einantį nuo pakaušio per stuburą iki kryžkaulio. Sureguliavus šį ritmą, N. Osmininos teigimu, pagerėja žmogaus sveikata, savijauta ir
psichoemocinė būsena. 

Iškraipo stresas

Pasirodo, kad kraniosakralinės terapijos galimybės kur kas didesnės. Teisingai ja naudojantis galima pasiekti puikių rezultatų: panaikinti veido asimetriškumą, kaktos mimikos raukšles, išlyginti burnos kampučiuose esančias raukšles, padidinti akis, pakelti antakius, pagerinti lūpų ir veido formą. Bet kokiu atveju veidas tampa daug gražesnis, toks, kokį jį sugalvojo gamta.

Nėra nieko neįmanoma siekiant šių rezultatų, nes šios terapijos esmė: kiekvienas pažeidimas turi savo priežastį. Yra dvi estetinių defektų priežastys: fizinės ir psichoemocinės. Pastarosios,
paaiškėjo, mūsų raumenims ir fascijoms yra pavojingesnės nei pirmosios. Manote, kad kai mes susižeidžiame ar užsigauname, tai patiriame fizinę traumą? O stresas? Apie tai mes dažnai pamirštame, nors jis visada šalia, pasislėpęs: ir darbe nėra ramybės, ir namuose
– čia ir vyras, ir vaikai, ir anyta, ir viršininkas, žodžiu, "kraujasiurbių" pilna. Visos šios įtampos (psichoemocinės ir fizinės) atsispindi veido raumenų įsitempimu, o raumenys įvairiai
"prisiklijavę" prie kaukolės kaulų ir tempia juos į visas puses, taip iškraipydami mūsų veidus.

Atrodo jaunesni

Paaiškėjo, kad nėra teisinga sieti amžiaus nulemtų veido pasikeitimų su bendru organizmo senėjimu. Žinoma, veido senėjimas turėtų atspindėti tikrąjį senėjimo procesą, vykstantį organizme, bet taip būna toli gražu ne visada. Visiems žinomi atvejai, kai žmogaus veidas atrodo daug blogiau, negu bendra jo būklė, arba atvirkščiai – daug jaunesnis, negu turėtų atrodyti pagal metus, o svarbiausia – jauniau už jo biologinį amžių.

Greičiausiai yra prasmė kalbėti apie priešlaikinį senėjimą, kurį lemia netaisyklinga biomechaninė konstrukcija, t.y. mūsų kaukolės santvara. Aišku, kad pirminė netaisyklinga kaukolės kaulų padėtis bėgant metams sukels šio disbalanso augimą.

Nusileidus kaktos kaulams – užkris antakiai, suartėjus skruostikauliams – išnyks taisyklingos veido proporcijos.

Lemia ir eiseną

Nuo kaukolės kaulų padėties priklauso ne tik veido bruožai, bet ir mūsų griaučių struktūra Juk mūsų stuburas lyg ir įstatytas savo pirmuoju slanksteliu į kaukolės audinius ir atitinkamai atkartoja visą jos biomechaniką. Akivaizdu, kad stuburu – mūsų judėjimo "aparatu" – persiduoda visos blogybės, dėl kurių atsiranda skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną), nevienodas kojų ilgis, pasislenka dubens kaulai, kartu ir gimda.

Pasirodo, kad nuo kaukolės kaulų priklauso ne tik veido bet ir eisenos grožis. Tai, kad mergaitė šleivoja ar suka pėdas į išorę kaip balerina – priklauso ne nuo jos kvailų įpročių, o tiesiogiai nuo
kaukolės patologijos. Ir jei ši problema išsprendžiama greitai, tai kreivus, negražius dantis, kad ir kaip būtų gaila, ištaisyti galima tik vaikystėje. O jų grožis tiesiogiai priklauso nuo kaukolės kaulų.

Paveikia gimdymo traumos

Visų šių defektų priežastis (tiek estetinė, tiek medicininė) yra biomechaninės kilmės, arba tai yra gimdymo trauma. Normaliai gimdant, kaip visi žino, naujagimio galvutė, keliaudama gimdymo takais, susitraukia ir vėl išsiskleidžia. Dažnai per sunkius ar užsitęsusius gimdymus, ir priešingai – ypač greitų gimdymų metu, vaiko galvutė arba neišsiskleidžia iki galo, arba nesusitraukia tiek, kiek reikia.

Priklausomai nuo to, gimusio vaiko veido bruožai skirsis nuo gamtos "sugalvotų" veido bruožų. Gimimo trauma, nors ir labai gaila, yra ne mitas o karti tikrovė. Gimdant kūdikiui dažnai padaroma žala. Į statistiką įtraukiami tik tie gimdymo traumų atvejai, kai kyla grėsmė kūdikio sveikatai ar gyvybei. Oficiali osteopatijos statistika pateikia kitus skaičius.

Anot osteopatijos daktarės Violos M.Frymann, kaukolė naujagimiui padeda maksimaliai prisitaikyti prie gimdymo jėgų ir užtikrina minimalią traumų tikimybę besivystančioms smegenims. Tačiau gimdymo metu naujagimio galva patiria daugiau sužalojimų, nei daugelis žmonių
supranta. Prieš kelerius metus atlikto tyrimo duomenimis, gimdymo metu pakenkiama 9 iš 10 kūdikių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)