Štai senovės romėnai šlapimą vartojo kaip burnos skaliklį. Jie tikėjo, kad šlapimas naikina bakterijas. Be to, pastovėjusiame šlapime susidarydavo amoniako junginiai, kurie balino dantis ir leido romėnams džiaugtis nepriekaištinga šypsena be jokių balinančių dantų pastų, kurių tada ir nebuvo.

Taip pat žmonės šlapimą vartojo kaip dezinfekcinę priemonę žaizdoms plauti, nes šlapimas yra sterilus. Tiesa, sterilus jis esti tik šlapimo pūslėje. Pastovėjęs šlapimas greitai „užsikrečia“ įvairiomis bakterijomis ir nešvarumais.

Per dieną žmogus vidutiniškai išskiria 6,3 puodelio šlapimo, tačiau šis kiekis priklauso nuo daugybės faktorių: nuo suvalgyto maisto, išgertų gėrimų, organizmo dehidratacijos, medžiagų, kurios iš organizmo šalinamos su šlapimu, vartojimo.

Prieš metus PLOS ONE žurnale spausdintoje publikacijoje buvo teigiama, kad šlapimą sudaro net 3079 skirtingi komponentai, kuriuos inkstai „išvaro“ valydami organizmą ir saugodami mus nuo toksiškų ar pavojingų organizmui medžiagų.

Vidutiniškai šlapinimasis užtrunka dvidešimt ar mažiau sekundžių, tačiau užfiksuotas ilgiausias šlapinimasis yra užtrukęs net…aštuonias su puse minutės. Keistame ir beprotiškame šių laikų pasaulyje fiksuojami ir dar keistesni rekordai – šlapimo srovės stiprumas ir atstumas, kurį užima šlapimo srovė. Taigi toks įdomus ir vargu ar labai kam naudingas rekordas užfiksuotas Arizonoje (JAV) – čia vienas pilietis sugebėjo paleisti daugiau nei 14 pėdų ilgio srovę.

Kadangi šlapimas yra puikus azoto šaltinis, praeityje jis buvo naudojamas ir parako gamybai.

Natūrali šlapimo spalva – gelsva, tačiau valgant tam tikrus produktus ar medžiagas, ji gali kisti. Spalvą keičia tokie maisto produktai, kaip burokėliai, rabarbarai, B grupės vitaminai ar multivitaminai.

Iki šių laikų alternatyviosios medicinos šalininkai taiko šlapimo terapiją – jį geria. Jie tiki, jog šlapimas išgydo net vėžį. Taip pat šlapimo terapiją propaguojantys žmonės vartoja šlapimą ir išoriškai – rankų odai minkštinti, žaizdoms plauti, įvairioms odos ligoms gydyti.

Negalėjimas nusišlapinti kada tik nori viešoje vietoje ar tualetų nepasiekiamumas žmogui kartais tampa tikru iššūkiu. Štai tam pasitelktos naujos technologijos ir sukurtas prietaisas, kuris moterims leidžia pasišlapinti kone bet kurioje vietoje. Prietaise yra ilgas vamzdelis, kuris nutekina šlapimą į kokią nors vietą, esančią šalia. Įdomu, ar kas tokius prietaisus perka.

Ir nors tokie ir panašūs prietaisai kelia šypseną ir daug klausimų apie jų pritaikymą, iš tiesų šlapimo sulaikymas gali baigtis net mirtimi. Viena Kalifornijos gyventoja nusprendė dalyvauti keistame vietos radijo konkurse – prisigerti vandens kiek tik įmanoma ir sulaikyti šlapimą taip pat kaip įmanoma ilgiau. Ši moteris buvo rasta negyva, o mirties priežastis – vandens intoksikacija organizme. Tiesa, tokie pavieniai atvejai nesukliudo įvairių pramogų pasaulio atstovams skelbti panašius konkursus.

Šlapimas ir mūsų sveikata

Pasmalsaukime, ką šlapimas ar įvairūs jo išvaizdos, kvapo pokyčiai gali mums išduoti apie mūsų sveikatą.

Šlapimo spalva: šlapimas esti geltonas nuo pigmento urochromo. Kaip jau minėjome, šlapimo spalva gali pakisti vartojant tam tikrus produktus, medikamentus, maisto papildus, tačiau pakitusi šlapimo spalva gali byloti ir apie organizmo dehidrataciją. Tokiu atveju šlapimas tamsėja ir vertėtų išgerti vandens bei organizmą hidratuoti. Ir priešingai, gelsvumo netekęs šlapimas byloja apie organizmo persotinimą vandeniu, tad kuriam laikui reikėtų susilaikyti nevartojant skysčių ir neperkraunant inkstų.

Jei su šlapimu išskiriama kraujo, tai galima pastebėti, mat net vienas kraujo lašelis šlapimą nudažo raudonai. Atmetus menstruacijas, jeigu šlapime pasirodo kraujo, tai gali būti rimtas pavojaus sveikatai ženklas. Tokiu atveju būtina pasirodyti gydytojui.

Šlapimo kvapas: dažniausiai šlapimas neturi stipraus ar charakteringo kvapo. Jei šlapimo kvapas pakinta ar tampa stiprus, tai vėlgi gali byloti apie atsiradusią infekciją arba akmenis inkstuose. Abu šie faktoriai gali pakeisti šlapimo kvapą, jis panašės į amoniako, mat išsiskirs amonio junginiai.

Diabetu sergantys asmenys gali pastebėti, kad jų šlapimas kvepia salsvai. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – šių žmonių organizme cukraus perteklius išskiriamas su šlapimu. Senovėje gydytojai diabetą diagnozuodavo būtent ragaudami paciento šlapimo. Pajutę saldų skonį, patvirtindavo, kad pacientas serga šia liga.

Kaip ir spalvą, taip ir kvapą gali pakeisti kai kurie maisto produktai. Pavyzdžiui, suvalgius šparagų, jaučiamas iš tiesų keistas ir neįprastas šlapimo kvapas, mat išsiskiria sieros turintis junginys metilmerkaptanas. Tai yra ta pati medžiaga, kurios turi česnakas ar kurią išskiria šeškas gindamasis.

Tačiau ne visi pajunta šlapimo kvapo pakitimą suvalgius šparagų, mat tai priklauso nuo tam tikrų paveldimų arba nepaveldimų fermentų. Jei paveldėjote genus, kurie aktyvina fermentus, sugebančius išskirti merkaptaną, tada šlapimo kvapas keisis.

Šlapinimosi dažnumas: daugelį žmonių kamuoja klausimas, kaip dažnai turėtų šlapintis sveikas žmogus. Tačiau iš tiesų tai labai individualu. Priklausomai nuo skysčių, maisto, vartojamų vaistų, šlapinimosi dažnumas gali keistis, tačiau aukso vidurkiu laikomi apie šeši – aštuoni kartai per dieną.

Dažnas šlapinimasis, nesusijęs su skysčių pertekliumi, gali išduoti jautrios šlapimo pūslės sindromą, inkstų veiklos sutrikimus, šlapimo takų uždegimą, cistitą, prostatos padidėjimą, neurologines ligas (pavyzdžiui, Parkinsono ligą), diabetą ir pan.

Ir priešingai, šlapimo sulaikymas taip pat nepasako nieko džiuginančio apie mūsų sveikatą. Taip gali nutikti dėl blokados tam tikroje šlapimo takų vietoje, infekcijos, nervų sistemos sutrikimo. Taip pat retas šlapinimasis gali būti ir susiformavęs įprotis. Tai ypač būdinga tiems žmonėms, kurie dirbdami negali šlapintis kada panorėję. Pavyzdžiui, mokytojai, chirurgai ir t.t.

Sveiki šlapinimosi įpročiai: kad jau paminėjome šlapinimosi įpročius, galime paminėti ir tai, kokie būtų sveikiausi ir geriausi šlapinimosi įpročiai. Tam, kad šlapinimasis būtų reguliarus, organizmą reikia drėkinti, tačiau nepadauginti vandens ir skysčių bei neapkrauti mūsų inkstų. Gerkite tada, kai jaučiate troškulį, o ne bet kada, kad tik išgertumėte tuos rekomenduojamus du tris litrus per dieną. Organizmas pats mums pasako, kada jam trūksta vandens, į pagalbą pasitelkęs troškulio jausmą. Tiesa, esant šlapimo takų akmenims, skysčių kaip tik reikia gerti kuo daugiau, neatsižvelgiant į troškulį.

Tam, kad nenaktinėtumėte, netrikdytumėte savo miego ir nesikeltumėte į tualetą, negerkite likus mažiau nei trims valandoms prieš miegą. O ir inkstai bus neapkrauti nakties metu ir galės ilsėtis kartu su jumis.

Turbūt visi žinome, kad šlapimo pūslę labai dirgina kofeinas ir alkoholis. Tad nepiktnaudžiaukite nė vienu iš šių produktų, ypač vakarais. Galiausiai nesulaikykite šlapimo ilgam laikotarpiui, mat tai yra tiesiog labai nesveika.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!