Nuostabu, kiek laiko, energijos ir pinigų šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje žmonės, o ypač moterys, investuoja į grožį. Visame pasaulyje grožio industrijoje cirkuliuoja milijardai dolerių. Nėra vienos priežasties, kodėl grožis mums toks svarbus – šį reiškinį sudaro daugybė skirtingų psichologinių, socialinių, ekonominių aspektų.
Grožis
Naomi Wolf savo knygoje „Grožio mitas“ aiškina, kokios įtakos turi socialiai institucionalizuotas vyrų dominavimas prieš moteris. Kita rašytoja Nancy Etcoff knygoje „Grožio mokslas“ į problemą pažvelgia iš evoliucinės psichologijos pusės. Anot jos, noras gražiai atrodyti yra užkoduotas genuose, kadangi asocijuojasi su sveikata ir vaisingumu.

Anthony Napoleon „Grožio pabudinime“ rašo, jog tam, kad pirktume daugiau produktų, grožio pramonė mus verčia nesaugiai jaustis dėl išvaizdos. Psichoanalizės specialistė Melanie Klein savo veikaluose pabrėžia kitą aspektą, paremtą kūdikystėje patirtais pojūčiais ir jausmais. Anot jos, kūdikystėje sukeltas pavydo jausmas – tai priežastis, kodėl suaugę taip perdėtai rūpinamės išvaizda.

Kas buvo Melanie Klein?

Melanie Klein

Klein nee Reizes gimė Vienoje 1882 metais. Ji buvo jauniausia iš keturių vaikų. Būdama 14 metų, sumanė studijuoti mediciną. 32-ejų ji perskaitė Freud’o darbą apie sapnus ir nepaprastai susidomėjo psichoanalize. Šis mokslas tapo didžiausia jos aistra – apie tai ji rašė nuo 1919 metų iki pat savo mirties 1960-aisiais. Ji siekė radikaliai pakeisti psichoanalitinį mąstymą.

Klein dirbo su mažais vaikais, stebėjo jų augimą ir ankstyvųjų emocinių potyrių įtaką vystimuisi. Ji sutiko su pagrindiniais psichoanalizės proncipais, tačiau vaikų pomėgį žaisti aiškino kaip natūrlaų, simbolinį būdą išreikšti tai, ko negali pasakyti žodžiais. Galima teigti, kad Freud’as suaugusiame žmoguje aptiko aktyvų vaiką, o Klein vaike ir suaugusiajame – kūdikį.

Klein teigė, kad nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų kūdikis nėra pasyvus, o priešingai – kupinas troškimų, fantazijų, pozityvumo ir negatyvumo, kuris pasireikšia netgi pačioje motinos ir kūdikio bendravimo pradžioje. Ji manė, kad kūdikio ir vaiko pavydas mamai yra labai kenksmingas jų santykių faktorius.

Kas yra pavydas?

Grožis

Pasak Melanie Klein, pavydas – tai piktas jausmas, kilęs pajutus, kad kažkas kitas mėgaujasi kažkuo trokštamu. Pavydas yra nukreiptas į vieną žmogų ir sukelia norą pirmauti arba pagadinti jam reikalus. Šis destruktyvus impulsas atsiranda dar gyvenimo pradžioje, turi struktūrinį pagrindą ir įtakos vaiko-motinos santykiams. Ji padarė išvadą, kad ankstyvoji patirtis atsispindi suaugusio žmogaus požiūryje ir kartojasi elgesyje.

Šio pavydo nereikėtų maišyti su tuo, kuris atsiranda vyro ir moters santykiuose, kai bijoma prarasti meilę, kurią gali pasiglemžti varžovas.

Godumas dažnai irgi artimai susijęs su pavydu. Tai noras turėti kažką, kas viršija mūsų poreikius, tačiau ką gauti yra įmanoma. Godumas – noras viską turėti vienam, kai tuo tarpu pavydas – dar ir noras atimti iš kito.

Koks ryšys tarp grožio ir pavydo?

Grožis, kūno priežiūra

Kad tai išsiaiškintume, būtina artimiau susipažinti su Klein teorija apie kūdikio-motinos santykius ir netgi apmąstyti kūdikio patirtį įsčiose. Psichoanalitikė mano, kad nepaisant saugumo jausmo gimdoje, kūdikis gali turėti ir nemalonių išgyvenimų. Anot jos, pirmąsis nesaugumo pojūtis yra patiriamas gimimo metu. Ji mano, kad tai lemia dvigubą santykį su motina, kuri, iš kūdikio požiūrio taško, yra ir gera, ir bloga.

Kūdikiui motina yra meilės, komforto tiekėja, jo poreikių tenkintoja, tačiau kartu ir blogietė, verčianti naujagimį laukti. Kartais kūdikis gali jausti, kad mama yra ne su juo, nes rūpinasi savimi.Tad ankstyvasis emocinis gyvenimas yra paremtas mylimos mamos (ir viso to, ką ji duoda) netekimu ir susigrąžinimu.

Klein mano, kad motinos krūtis, kupina maisto, vaikui asocijuojasi su motinišku gerumu ir kūrybingumu. Kūdikis trokšta rasti įrodymų, kad mama myli ir save, o tai sukelia nesaugumo ir baimės netekti jausmą. Pavydas yra struktūrinis elementas, skirtingi individai skirtingai mėgaujasi ir priima tai, kas siūloma. Pavyzdžiui, jei kūdikis yra labai godus, jis gali nesąmoningai fantazuoti “iščiulpti”, ar net “suvalgyti” motinos krūtį. Nesąmoningas pavydas sukelia norą motinai padaryti kažką blogo, pakenkti ir sunaikinti.

Kuo kūdikis pavydesnis ir godesnis, tuo sunkiau išsaugoti pozityvius santykius. Jei reikalai klostosi gerai ir nėra daug pavydo, pisichinis ir fizinis ankstyvųjų santykių artimumas sutvirtina ryšį su mama ir sumažina nesaugumo jausmą, atsiradusį gimimo metu.

Vienas didelio pavydo rezultatų yra kaltės jausmas. Tad jei kūdikis fantazijose pakenkė gerumo šaltiniui – mamai, jo kaltės jausmas sukels persekiojimo jausmą. Žmogus, kuris sukelia kaltės jausmą, yra traktuojamas kaip persekiotojas. Jausmas, kad agresyvūs siekiai kažkam padarė žalos, sukelia psichinį skaumą ir kaltę.

Tarp pavydo jausmo mamai, kaip gėrio šaltiniui, ir pavydo vystymosi egzistuoja tiesioginis ryšys. Mažo vaiko pavydas paremtas konkurencija su tėčiu, kuris irgi turi teisę į mamą. Suvokęs, kad mama nebepriklauso jam vienam, vaikas sielvartauja.

Iš šių argumentų paaiškėja, kad dėl pavydo jausmų, kuriuos vaikas jaučia mamai, kyla kaltė ir persekiojimo baimė. Klein sako, kad kaip bausmę mergaitės įžvelgia savo motinystės galių, reproduktyvumo organų ir net savo vaikų sunaikinimą. Mergaitės bijo, kad mama sunaikins jų grožį.

Tad didelis moterų rūpinimasis grožiu yra nesąmoningas būdas atgaminti tai, kas buvo sunaikinta. Jį galima suprasti kaip iš pavydo kilusių nesaugumo ir kaltės jausmo rezultatą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (14)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (2)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (2)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (234)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...