Kartkartėmis atsirandantis lengvas alkio jausmas žmogui yra visai normalus. Jis tik primena apie tai, kad laikas organizmą papildyti maistu, būtinu augimui, pažeistų audinių atstatymui, fizinio bei protinio aktyvumo palaikymui. Bet ne visi sugeba kantriai laukti šio signalo.
Anoreksija
© Corbis/Scanpix
Mums kur kas labiau būdinga pildyti energijos atsargas organizme be aiškaus poreikio, o vėliau, prikimšus skrandį, mąstyti – kaip čia atsikračius tų kelių nereikalingų kilogramų. Kita vertus, būna ir žmonių, kurie persistengia lieknindamiesi, rašo vokrugsveta.ru.

Šiuolaikinė klausimo būsena

Pirmą kartą į ligų sąrašą nervinė anoreksija (atsisakymas valgyti) buvo įrašyta 1689 metais. Daktaras P.Mortonas aprašė kelis panašių motyvų savanoriško atsisakymo valgyti atvejus. Moksliškai šį reiškinį medikai bandė paaiškinti tik praėjus 200 metų. Nepriklausomai vienas nuo kito 1873 metais britas medikas Williamas Gallas ir prancūzas psichiatras Charles Lasgue publikavo straipsnius apie nerimą keliančias šio sutrikimo socialines ir psichologines priežastis.

Labiausiai stebėtina buvo tai, kad ši liga buvo labiausiai paplitusi tarp vaikų, gyvenančių šeimose su aukštesnėmis už vidutines pajamomis. Abu mokslininkai mano, kad turtingose šeimose, kur rūpinimosi vaikais darbai perduoti auklėms ir guvernantėms, vaikams nepakanka tėvų meilės bei dėmesio, o atsisakymas valgyti – ne kas kita, kaip protesto dėl tokio tėvų elgesio išraiška. O kaip ligos gydymo priemonę ligoniams skirdavo parentektomiją (t.y., visišką atskyrimą nuo tėvų) ir prievartinį maitinimą kaloringu maistu.

Tačiau po ilgalaikių ligos etiologijos ir eigos tyrimai pradėti tik XX a. antroje pusėje. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo prabilta apie „anoreksijos sprogimą populiacijoje“. To pavyzdys – Niujorko valstijos psichiatrijos instituto ataskaita, kurioje rašoma, kad nuo 1942 iki 1954 metų į ligoninę buvo paguldyti 6 žmonės su šia diagnoze, o nuo 1960 iki 1964 metų medikų pagalbos prireikė jau 25 pacientams.

Pagal šiuolaikinius epidemiologinius duomenis, ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse 100 tūkst. gyventojų tenka nuo 0,37 iki 1,6 nervine anoreksija sergančių žmonių. Bet specialistai mano, kad šie rodikliai neparodo tikrosios padėties ir jie turėtų būti bent tris kartus didesni, nes į statistiką įtraukiami tik asmenys, patekę į ligoninę dėl sunkių anoreksijos atvejų. Dažniausiai tarp pacientų būna jaunos merginos. Nors pastaruoju metu dažnėja ir vaikinų anoreksijos atvejų. Šiais laikais vaikinų ir merginų, sergančių anoreksija, santykis yra apie 1:20, bet visuomenėje susidariusi nuomonė, jog tai yra grynai moteriška problema.

Veidrodėli, pasakyk

Tai kas gi dažniausiai verčia žmogų priimti tokį rimtą sprendimą, kaip maisto atsisakymas? Atsakymas vienas – noras gerai atrodyti. Negalima nesutikti su britu filosofu Francisu Baconu, kuris yra pasakęs: „Maloni išorė – tai amžinas rekomendacinis laiškas“. Bet vargu ar tai sakydamas jis galvojo tik apie idealų kūno sudėjimą. Bet kuriuo atveju, šiuolaikinėms moterims, o ypač paauglėms, noras atitikti 90x60x90 ar dar mažesnį standartą, neretai tampa gyvenimo tikslu.

Rubenso gražuolių atvaizdas nukeliavo į praeitį. Moters kūno sandaros idealas nuo „jausmingos“ apvalainos figūros pasistūmėjo prie sportiškos ir lieknos. Išvaizdos trūkumai, iš kurių pagrindinis yra svorio perteklius (realus ar menamas) suvokiami kaip tragedija ir gali sukelti rimtą psichologinę traumą.

Išskiriami du amžiaus laikotarpiai, kuomet sergamumas šia liga būna didžiausias. Pirmas – 13-14 metų, o antras – 17-19 metų. Nervine anoreksija būtent tokiame amžiuje dažniausiai sergama dėl to, kad tuo metu išvaizda merginoms ir vaikinams yra labai svarbi. Ir bet kokia neatsargi pastaba apie storumą gali peraugti į dismorfofobiją, taip pat vadinamą Kvazimodo sindromu. Tai yra neurotiška fizinių trūkumų (dažniausiai menamų) baimė. Taip pat mitybos sutrikimus gali sukelti noras atrodyti panašiai į kino žvaigždes. D.Britanijoje buvo užfiksuotas atvejis, kuomet visiškai valgyti atsisakė aštuonmetė mergaitė, norėjusi tapti panašia į lėlę Barbę. Norėdama nuslopinti alkio jausmą, ji valgė popierių.

Lieknos moters tipas tapo laisvės ir sėkmės atvaizdu. Bet tokios „tobulybės“ daugelis ekrano žvaigždžių neretai siekia tokiu pačiu būdu – pratinantis prie badavimo ir niekam apie tai nesakyti. Daugelį metų anoreksija sirgo Jane Fonda, Kate Moss, o kadaise garsi paauglė manekenė Twiggy dėl išsekimo netgi buvo patyrusi klinikinę mirtį. Fiziniai grožio konkursų laimėtojų parametrai pastaraisiais metais vis labiau artėja prie distrofijos diagnozės parametrų. Kritinę kūno masės indekso vertę, lygią 18,5 (kūno masės kilogramais ir ūgio metrais, pakelto kvadratu, santykis) rekordiškai peržengė Mis Amerika Susan Akin – jos KMI tebuvo 16,9.

Nuolat save apžiūrinėdamos veidrodyje, mergaitės neretai atranda savo kūno trūkumų, kurių pagrindinis paprastai būna svorio perteklius. Iš baimės nutukti joms atsiranda stiprus poreikis mažinti kūno masę – ir dažniau tai būdinga ne toms panelėms, kurios tikrai turi svorio perteklių, bet toms, kurių svoris yra visiškai normalus ar net mažesnis už normalų.

Pagrindinė tokių „neatitikimų“ priežastis yra ta, jog paauglystės amžiuje figūra dar nebūna galutinai susiformavusi ir dėl to dažniausiai neatitinka nusižiūrėto standarto. Siekiant atsikratyti kilogramų pertekliaus, naudojamasi visomis žinomomis priemonėmis ir dažniausiai kartu. Tai – ilgalaikės kasdienės treniruotės, laisvinamųjų vaistų vartojimas, apetitą mažinančių preparatų vartojimas, perėjimas prie vegetariško maisto ar mažai kaloringos dietos laikymasis ir netgi dirbtinis vėmimo sukėlimas arba visiškas badavimas.

Kova už lieknumą neretai įgyja kompulsinės elgsenos formą. Žmonės, save varginantys mažai kaloringomis dietomis, įveikia kankinantį alkį, kuris pirmaisiais ligos etapais nugalimas valios pastangomis – toks stiprus būna jų noras sulieknėti. Bet kartais alkio jausmas būna toks stiprus, kad jo įveikti nepavyksta, dietos laikymasis nutraukiamas ir vienu prisėdimu prisikemšama begalės „neleistinų, uždraustų“ kaloringų produktų. Tai gali būti visas tortas ar šokoladinių saldainių dėžutė. O po to, nekenčiant savęs už rajumą ir bijant priaugti svorio, dirbtinai sukeliamas vėmimas. Su laiku prie tokios procedūros tiek priprantama, kad, norint atsikratyti suvalgytų skanumynų, pakanka pasilenkti. Taip kai kuriems nervine anoreksija sergantiems pacientams prie ligų sąrašo galima prirašyti ir nervinę bulimiją (nekontroliuojamo persivalgymo priepuolius).

Toks anoreksiškas elgesys, be abejo, sukelia staigų ir stiprų svorio mažėjimą. Visiškas riebalų ir angliavandenių atsisakymas bei stiprus kalorijų, vitaminų ir mineralų apribojimas gali sukelti širdies raumens pažeidimų ir širdies ritmo sutrikimų, kurių pasekmės gali būti net ir tragiškos, be to, mergaitėms išsivysto amenorėja.

Persivalgymo ir badavimo periodų kaitaliojimas labai neigiamai veikia virškinimo traktą. Susergama gastritais, enterokolitais, prasideda lėtinis vidurių užkietėjimas. Kraštutiniais kacheksijos (išsekimo) atvejais, kai kūno masė sumažėja 45-50 proc., prasideda endokrininės sistemos sutrikimai, tinimas. Tokias grožio mėgėjas, labiau panašias į išdžiūvusias mumijas, į gyvenimą galima grąžinti tik po gydymo stacionarizavus.

Deja, medikams ne visuomet pavyksta išgelbėti savo pacientus, nes jie gali mirti nuo plaučių uždegimo, plaučių edemų, banalių infekcijų, elektrolitų balanso sutrikimų. Net ir pradiniuose anoreksijos etapuose labai sunku savarankiškai apsispręsti nutraukti badavimą. Juk organizmas atpranta normaliai maitintis, virškinti maistą, būna labai stiprus vėmimo refleksas, nedidelis maisto kiekis sukelia pilvo tempimo ir išpūstumo jausmą, skausmus, diskomfortą. Bet visgi didžiausia kliūtis nustoti save kankinti badu – tai sunkiai įveikiama baimė nutukti ir išliekanti įkyri idėja ir toliau lieknėti.

Pabaigai norisi pabrėžti, kad lieknumas ir liesumas – du visiškai skirtingi dalykai.

Nereikia tampyti likimo už ūsų

Joks gyvas padaras, išskyrus žmogų, nesugeba sąmoningai atsisakyti maisto. Ir kokių tikslų bebūtų siekiama, rezultatas visuomet tas pats – badavimo metu vyksta organizmo audinių irimas. Ir yra ne tik riebalinis, bet ir raumeninis audinys.

Tiesa, egzistuoja medicininio badavimo metodas, kuris kartais taikomas itin stipraus nutukimo atvejais. Tačiau jis gali būti taikomas tik įvertinus indikacijas ir kontraindikacijas ir tik specializuoto stacionaro sąlygomis, nuolat stebint medikams. Tuo tarpu visiškas badavimas gali sukelti negrįžtamų organizmo pokyčių. Išsamiausiai patologinių procesų vystymąsi visiško badavimo metu XIX a“ pabaigoje aprašė Rusijos Karo medicinos akademijos profesorius V.V. Pašutinas. Dar ir šiais laikais V.V.Pašutino aprašyti procesai laikomi klasikiniais.

Pačiame ilgalaikio badavimo procese išskirtos keturios stadijos. Pirmoji – tai santykinė ramybė. Ypatingų nukrypimų nuo normalios būsenos šiuo periodu nėra. Bet po 1-2 dienų prasideda antroji - mitybinio sujaudinimo – stadija. Kraujyje nuolat mažėja mitybinių medžiagų kiekis, todėl į galvos smegenyse esantį alkio centrą siunčiami signalai apie kintančią cheminę kraujo sudėtį. Šio periodo, trunkančio apie 4 dienas, metu juntamas labai stirus alkis ir žmogus tik valios pastangomis užgniaužia troškimą pulti prie šaldytuvo. Po savaitės prasideda trečioji stadija – stabdymo – kuriai būdingas nervinių-refleksinių mechanizmų slopinimas ir virškinimo trakto veiklos susilpnėjimas. Alkio jausmas palengva mažėja, o organizmas maitinasi rydamas savus audinius. Tai – ilgiausiai trunkantis badavimo periodas.

Po 30-50 dienų žmogus netenka vidutiniškai 25-30 proc. kūno masės. Šios stadijos pabaigoje, kai organizmas išnaudoja visus rezervinius audinius, vėl prasideda atitinkamo smegenų centro jaudinimas, kurio išraiška yra žvėriškas apetitas. Antrinio sujaudinimo būsena – tai ketvirtoji badavimo stadija. Negavus maistinių medžiagų, organizme prasideda negrįžtami patologiniai procesai, o pačiu sunkiausiu atveju – ir mirtis nuo išsekimo. Prognozė gali būti nepalanki ir tuo atveju, kai žmogus, pasiekęs šią stadiją, pradeda iškart gausiai maitintis. Skrandis būna nepasirengęs virškinti tokius didelius maisto kiekius, todėl badavusysis gali mirti, apsinuodijęs ne visiškai suvirškinto maisto cheminio skilimo produktais.

Kita dietų pusė

Pagal gydymo sunkumą medikai anoreksiją ir bulimiją įrašo į antrą vietą po narkomanijos. Moterims, sergančioms depresija, tikimybė susidurti su šiuo sutrikimu didėja 2,2 karto, sergant fobijomis – 2,4 karto, sergant alkoholizmu – 3,2 karto. Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje žymioje JAV Crisp klinikoje sergantieji nervine anoreksija 9 mėnesius buvo laikomi stiklinėse palatose po vieną, jie buvo nuolat stebimi medicinos personalo, kad negalėtų paslėpti maisto ar dirbtinai sukelti sau vėmimo.

Daugiau nei 90 proc. pacientų sutrinka reprodukcinė funkcija. Neretai net ir visiškai išgydžius anoreksiją, mergaitės visą gyvenimą lieka nevaisingomis. Bet, nepaisant ilgalaikio gydymo ligoninėje, grįžus namo daugelis pacienčių grįžta prie joms įprasto gyvenimo būdo (t.y., rytoj reikės suvalgyti mažiau nei šiandien). Atrodytų, kad tokie mazochistiniai eksperimentai su savimi turėtų sukelti nusilpimą, bet sergantieji nervine anoreksija būna labai aktyvūs ir, kaip bebūtų keista, aktyvumas didėja proporcingai badavimo dienų kiekiui. Daugelis jų tęsią mokslus ar dirba, tuo pačiu metu labai aktyviai sportuoja bei atvirai mėgaujasi jausmu, sukeliamu badavimo proceso.

Daugelis anoreksija sergančių pacientų, paklaustų, dėl ko atsisako valgyti, atsako, kad tai yra vienintelis dalykas, kurį jie gali visiškai kontroliuoti. Olandijos mokslininkai mano, kad jauni žmonės save savanoriškai įvaro į tokį „akligatvį“ dėl to, kad mutuoja genas, gaminantis baltymą AgRP. Ištyrus 145 anoreksija sergančius asmenis, geno mutacija nustatyta šešiolikai ištirtųjų. Todėl mokslininkai pateikė išvadą: nepakankamas šio baltymo kiekis organizme mažina alkio jausmą, taigi, sunkina ligos eigą. Tačiau tie patys mokslininkai mano, kad ligos priežasčių visų pirma turėtų ieškoti psichologai.

Idealus maistas

1904 metais parašytoje Herberto Wellso antiutopijoje „Dievų maistas“ pasakojama apie tai, kaip du mokslininkai – Jackas Bensingtonas ir profesorius Redwoodas – sukūrė stebuklingus miltelius, kuriems suteikė didingą „Herakleoforbijos“ pavadinimą, nes jie turėtų šiuolaikiniams jėgos ir sveikatos stokojantiems žmonėms suteikti Antikos herojaus savybes. Pabandžius šiais milteliais maitinti viščiukus, susilaukta neįtikėtinų rezultatų – jie tapo tikrais gigantais, tiesa, kasdien jiems reikėjo vis daugiau ir daugiau maisto. Ir netrukus jų apetitas tapo sunkia našta žmonėms. O išradėjams neliko nieko kito, kaip tik pripažinti: „Mes, mokslininkai, siekiame teorinio rezultato“. Argi ši fantastinė istorija nepanaši į šiuolaikinio žmogaus realybę?

Maistas – tai kuras, kuriuo „varomas“ mūsų organizmas, o jo nepatenkinama ar abejotina kokybė visuomet sukelia tam tikrų sveikatos sutrikimų. Kiekvienos tautos valgymo kultūros turi savitų šimtmečius puoselėtų ypatumų. Sunku net įsivaizduoti, kaip jausis, tarkim eskimas, jei jam įprastą banginių mėsą ir ruonių taukus staiga pakeistume vaisiais ir daržovėmis. Nors bėgant metams tokių gastronominių skirtumų vis mažėja.

Šiais laikais daugeliui žmonių idealiu maistu tapo greitas maistas, nes jis yra skanus ir, svarbiausia, greitai patiekiamas. Žmonės net nesusimąsto apie tai, kiek tokiame maiste yra žalingų medžiagų, jau nekalbant apie kalorijų kiekį. Tai yra ta pati „Herakleforbija“. Viso pasaulio dietologai konstatuoja, kad 20 proc. išsivysčiusių valstybių gyventojų yra nutukę, o pusė turi viršsvorio problemų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (13)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (30)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (46)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (106)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (516)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę klausytis...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...