Kas yra ketogeninė dieta?
Laikantis šios dietos stipriai mažinamas angliavandenių kiekis mitybos racione. Maitinantis įprastai per dieną suvartoti turime apie 300-350 g šių maistingųjų medžiagų (tikslus kiekis priklauso nuo kūno svorio ir fizinių apkrovų lygmens).
Laikantis šios dietos angliavandenių kiekis mažinamas iki 100 g, o kartais ir dar labiau, organizmui ima trūkti energijos ir imama ieškoti naujų jos šaltinių, rašo dietplan.ru. Kitais energijos šaltiniais gali tapti raumenys arba riebalai.
Siekiant neprarasti raumenų masės, laikantis ketogeninės dietos svarbu vartoti pakankamą baltymų kiekį, tuomet organizmui pavyks išsaugoti raumenis, o pagrindiniu energijos šaltiniu taps organizme sukaupti riebalai.
Riebalų skaidymo procesas lydimas jų skilimo produktų – ketogeninių kūnų – susidarymu. Šios dalelės, kurios esant nepakankamam angliavandenių kiekiui nepasišalina laiku, yra kaupiamos, o tai savo ruožtu baigiasi ketoze. Iš čia ir kilęs dietos pavadinimas.
Ketogeninės dietos valgiaraštis
Galima rinktis vieną iš dviejų šio tipo dietų: baltymų dietą, kurios laikantis vartojama mažai riebalų ir angliavandenių, arba kitokią baltymų dietą, kurios laikantis riebalų vartojama ne tiek jau ir mažai ar net ganėtinai daug (ši rūšis vadinama Kremliaus dieta).
Pirmuoju atveju laikantis dietos raciono pagrindą sudaro neriebūs baltyminiai produktai (liesa mėsa, vištienos file, žuvis, pieno produktai, jūrų gėrybės, kiaušiniai), angliavandenių vartojama minimaliai. Vartoti baltyminį maistą galima su nekrakmolingomis daržovėmis – agurkais, kopūstais, salotomis. Taigi net ir itin sveikatai naudingų košių ir vaisių kiekį teks stipriai apriboti.
Riebalų vartoti taip pat galima tik nedideliais kiekiais, t. y. jokio sviesto, vos lašelis aliejaus daržovių salotoms pagardinti.
Laikantis antrojo varianto dietos numatomas angliavandenių kiekio sumažinimas iki 40 g per dieną. Laimei, galima valgyti riebią žuvį, dešreles, riebią mėsą, grietinę ir t. t., o štai angliavandenių teks griežtai vengti, leistini tik salotų lapai ir kitokios „žolės“.
Rekomenduojama gerti daugiau gryno vandens ar žaliosios arbatos, juodosios arbatos ir kavos geriau vengti, nes kepenims tenkanti apkrova bus ir taip ganėtinai didelė.
Pirmąsias dvi dienas laikantis ketogeninės dietos energijos organizmas semsis iš angliavandenių atsargų, vadinamų glikogenu ir esančių raumenyse bei kepenyse), o vėliau energija po truputį pradės būti išgaunama iš riebalų. Laikytis šios dietos rekomenduojama ne mažiau dviejų savaičių, o ištvermingiausieji jos laikosi tiek, kiek tik turi jėgų ar sveikatos.
Dietos privalumai ir trūkumai
Didžiausias šios dietos privalumas – galimybė netekti reikšmingo svorio kiekio per trumpą laiką. Vis tik svarbu nepamiršti, kad dėl angliavandenių deficito netenkama daug skysčių (viena angliavandenio molekulė suriša keturias vandens molekules). Taigi svorio netenkama ir dėl šios priežasties, todėl nevertėtų manyti, kad per mėnesį atsikratysite 10 kg riebalų.
Daugelį gydytojų dietologų neabejotinai džiugina faktas, kad laikantis šios dietos vartojami baltymai, o juk baltymai užtikrina normalią būklę ir padeda išvengti stipraus alkio jausmo. Vis tik medalis turi ir kitą pusę: baltymų perteklius organizmui nėra reikalingas ir netgi neigiamai veikia inkstus ir virškinimo sistemą.
Inkstų problemos gali pasireikšti tik po ilgą laiką trukusio baltymų vartojimo dideliais kiekiais, o štai žarnynas sureaguos kur kas greičiau. Ilgai nevirškinami baltymai ima rūgti, sukeldami pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą, o šios problemos kažin ar kam gali pasirodyti malonios.
Gliukozės ribojimas itin sparčiai paveikia smegenų darbą ir reakciją, taigi jei ryžotės ketogeninei dietai, nusiteikite, kad galva ims veikti prasčiau. Smegenys, negaunančios angliavandenių, iš tikrųjų ima „stabdyti“, o tai neišvengiamai turės pasekmių. Nuotaika be angliavandenių taip pat kažin ar bus pakylėta.
Žinoma, atsiras tvirtinančiųjų, kad profesionalios sportininkės prieš varžybas laikosi baltymų dietos, kurios metu sumažinamas vartojamų angliavandenių kiekis, jų figūros atrodo tobulos ir jos plačiai šypsosi. Tiesa, sportininkai, kuriems reikia „išdžiovinti“ kūną, laikosi ketogeninės dietos apie savaitę, kai pagrindinės svorio dalies jau atsikratyta ir reikia kūną ištobulinti, t. y. maksimaliai „nuriebalinti“.
Pirma, taip maitinamasi tik trumpą laikotarpį. Antra, vis tik nevertėtų lyginti profesionalių sportininkų su paprastais mirtingaisiais. Sportininkams treniruotės – tai jų darbas, aplink nuolat zuja medikai, masažistai ir kosmetologai, padedantys kuo sklandžiau įveikti nelengvą periodą.
Ruošdamiesi varžyboms sportininkai daugiau miega arba tiesiog pasyviai ilsisi, kaupia energiją treniruotėse, vartoja preparatus, palaikančius kepenų ir inkstų funkciją, ir vitaminus, o svarbiausia, kad jų valia labai stipri, todėl jie šypsosi.
Tenka pripažinti, kad mūsų dienomis sportininkai vis rečiau laikosi ketogeninės dietos. Ji keičiama angliavandenių skirstymo dieta, kai dvi dienas angliavandenių visiškai nevartojama, vartojami tik baltymai, o kitas dvi angliavandeniai vartojami pagal tam tikrą schemą. Tokia dieta duoda itin gerų rezultatų ją kombinuojant su fizinėmis apkrovomis ir ne taip stipriai kenkia sveikatai.
Ketogeninė dieta – tai gretas nepageidaujamų kilogramų problemos sprendimo būdas, tačiau ji tikrai nėra pati efektyviausia ir saugiausia. Kilogramai, kurių pavyko atsikratyti, labai greitai sugrįš, kai tik ir vėl imsite maitintis, kaip įprasta. Maža to, net ir pradėjus maitintis sveikai svoris šiek tiek augs dėl skysčių kiekio padidėjimo organizme. Taigi kur kas geriau ir sveikiau lieknėti laikantis subalansuotos žemo kaloringumo dietos, valgant gardų ir įvairų maistą.
