Tai, kad susidūrėte su plokščiapėdyste, nustatyti labai paprasta. Patepkite pėdas sviestu ar sudrėkinkite vandeniu ir atsistokite ant popieriaus lapo. Normalus išorinis pėdos kontūras turi būti nenutrūkstantis, beveik lygus, o vidinis – su lanksčiu linkiu. Jei šio linkio nėra arba jis neryškus, greičiausiai jus galima priskirti prie 82 proc. suaugusiųjų, kuriems būdinga pėdos deformacija, rašo žurnalas „Zdorovje“.
Kojas saugokite nuo jaunystės
Visi vaikai gimsta su plokščiomis pėdomis – linkis pradeda formuotis vaikui žengiant pirmuosius žingsnius. O kad formavimasis vyktų teisingai, reikia:
* Kai tik vaikas pradeda vaikščioti, apsilankyti pas ortopedą ar podiatrą ir vėliau reguliariai pas jį lankytis.
* Vaikams pirkti tik ortopedinę avalynę su kieta pakulne ir pėdos linkio pakilimu, tinkamai palaikančiu pėdos linkį.
* Suteikti vaikui galimybę kaip galima daugiau vaikščioti basomis natūraliaisp paviršiais.
* Mergaitėms pavojingas amžius – 11-14 metų (brendimo pradžia). Dėl hormoninių pokyčių šiuo metu daugeliui mergaičių stipriai padidėja svoris ir būtent šio amžiaus panelės pradeda avėti avalynę „kaip suaugusieji“. Būtinai nuveskite dukrą pas ortopedą ar podiatrą ir pasistenkite įtikinti kasdien neavėti aukštakulnių batelių.
Pamatinis klausimas
„Pamatas yra atsakingas už visą namą. Jei kilo problemų su pėdomis, tikėkitės neigiamos ir kitų organų reakcijos“, - įspėja medicinos mokslų daktaras, profesorius Vladimiras Frolovas.
Esmė tame, kad pėdos raidos sutrikimai verčia visą atraminį-judėjimo aparatą prie jų prisitaikyti, todėl prasideda grandininė reakcija: sutrinka laikysena, iškrypsta stuburas, kai kuriose stuburo vietose smarkiai padidėja krūvis. Dėl to nukenčia sausgyslės, sąnariai ir kaulai. Klasikinės pasekmės – kelių sąnarių artrozė, meniskų uždegimai, koksartrozė (deformuojanti dubens sąnarių artrozė), osteochondrozė, tarpslankstelinės išvaržos.
Esama ir neurologinių pasekmių. Pėdoje yra daug refleksinių taškų, o dėl jos deformacijos pakinta nerviniai impulsai, pasiekiantys smegenų judėjimo zonas. Rezultatas – vieni organizmo raumenys nuolat pernelyg įtempti, kitų tonusas, atvirkščiai, per mažas. Dėl to atsiranda laikysenos, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, nuolatinis galvos skausmas, vidaus organų veikos sutrikimai.
Širdžiai ir kraujagyslėms taip pat būna nelengva. Esant pėdos deformacijoms ir raumenų disbalansui kojose vyksta kraujo sąstovis, dėl kurio nesunkiai prasideda varikoziniai venų išsiplėtimai. O kuo labiau užsistovi kraujas, tuo sunkiau dirba širdies ir kraujotakos sistema apskritai.
Kaip bebūtų keista, plokščiapėdystė gali būti ir viena iš celiulito priežasčių: sutrinka venų kraujotaka ir limfinio drenažo funkcija, pasireiškia venų problemos, o netrukus ir „apelsino odelė“.
Taigi, pėdų problemos tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia daugybę problemų visame organizme. Jau nekalbant apie tai, kad ant kojų formuojasi nutrynimai ir nuospaudos, pamažu darosi sunku vaikščioti ne tik apsiavus siaurus batelius ant kulniukų, bet ir bet kokius batus apskritai.
Civilizacijos liga
Pribloškiantis plokščiapėdystės išplitimas – santykinai jauna, bet labai rimta problema, kuri atsirado maždaug prieš 200 metų. „Ištyrus 1000 žmonių nustačiau, kad optimalų pėdos atspaudą paliko tik vienas žmogus“, - prisipažino Vladimiras Frolovas.
Daugeliu atvejų plokščiapėdystė yra įgyta. „Pasitaiko ir įgimtų atvejų, bet su jais susiduriama itin retai, maždaug 3 proc. atvejų“ – tikslina gydytojas ortopedas Andrejus Paršuchinas. Kitaip tariant, 97 proc. plokščiapėdystės atvejų galima išvengti.
Specialistai nurodo kelias priežastis, dėl kurių mūsų pėdos suplokštėja.
• Padidėjęs krūvis pėdoms – stovimas darbas, svorio perteklius ir ypač abiejų veiksnių derinys.
• Hormoniniai su amžiumi susiję pokyčiai. Moters gyvenime yra trys esminiai periodai, kai pėda gali staigiai ir stipriai deformuotis: brendimas, nėštumas, menopauzė.
• Paveldimas polinkis. Padidėjęs lankstumas arba sąnarių hipermobilumo sindromas 0 tai šaunu jei norite užsiimti joga. Deja, esant didesniam už normalų lankstumui raiščiai ir sąnariai yra tokie plastiški, kad nedozuojant krūvio juos labai lengva deformuoti.
• Civilizacijos įtaka. Natūralūs paviršiai pėdoms – stangrus, nelygus, šiurkštus paviršius: žemė, smėlis, molinė asla. Jie ir masažuoja, ir treniruoja pėdos linkį. Šiais laikais mes vaikščiojame visiškai kitokiais paviršiais – asfaltu, plytelėmis, parketu.
• Avalynė – nefunkcionali, nepatogi, netinkamo dydžio. Ypač pavojingi batai su siaurais priekiais ir ant aukšto nepastovaus kulniuko. Nenuostabu, kad plokščiapėdystė kur kas dažniau ištinka moteris.
Vaikystėje persirgtas rachitas. Rachitu, dažniausiai lengvos formos, serga daug vaikų. Dėl to kaulai susilpnėja ir lengvai deformuojasi.
Patarimai
• Atminkite: jei kulniukas aukštesnis nei 4 cm, tai priekinė pėdos dalis patiria 7 kartus didesnį krūvį nei kulnas. O jei kulniukas aukštesnis nei 6 cm, tai krūvis didesnis 8 kartus.
• Jei neįsivaizduojate gyvenimo be aukštų kulniukų, stenkitės keisti aukštį: šiandien 4-5 cm, o rytoj – 10-12 cm.
• Avėkite skirtingą avalynę. Teatrai, priėmimai, vakarienės – su kulniukais, kitu dienos metu – patogi avalynė.
• Traumos. Potrauminė plokščiapėdystė išsivysto dėl pėdos kaulų ar blauzdinio pėdos sąnario lūžių.
Įspėjamieji signalai
Plokščiapėdystė būna skersinė, išilginė ir kombinuota (kai nuleista ir skersinė, ir išilginė pėdos arka). Dažniausiai sutinkama skersinė: būdingas išorinis požymis – kojos pirštai tartum nusisukę į priešingus šonus. Dažna jos pasekmė – „kauliukas“, pirmojo pėdos piršto valgus deformacija (hallux valgus). Esant tokiai diagnozei kojos nykštys nukrypsta link mažesniųjų pirštų. Jo padikaulio galvutė iš dalies atsitraukusi nuo sąnario, ties piršto pagrindu atsiranda gumbelis („kauliukas“).
Tai yra rimta ortopedinė problema, nes kojos nykštys yra atraminis pirštas. Jo padėties ir formos pakitimas keičia visą pėdos biomechaniką. Dėl to nukenčia ir antrasis pirštas: ieškodamas patogesnės vietos sąnaryje, jis pasikelia į viršų, o jei procesas pažengęs labai toli, tai netgi užlipa ant nykščio. Tuomet vaikščioti su batais būna labai nepatogu, o ir be batų vaikščiojimas būna labai skausmingas.
Galimos ir dar nemalonesnės komplikacijos: pėdos falanginio sąnario artrozė (šioje vietoje padikauliai jungiasi su kojos pirštų falanga) ir bursitas – sąnarinės kapsulės uždegimas.
Ką daryti?
Jei žinote, kad jūsų pėdų forma nėra ideali, o dar labiau, jei jau auga kauliukas, vaikščiojant skauda, sunku išsirinkti avalynę, delsti nevalia. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistą (ortopedą ar pediatrą), tuo geriau. Ir jei problemos kol kas nėra, bet yra paveldimas polinkis (mama ir močiutė turėjo „kauliuką“) – taip pat nedelskite kol jis pasireikš, pasikonsultuokite su gydytoju, kuris padės išvengti jo pasireiškimo.
Visų pirma gydytojas rekomenduos atsisakyti nepatogios avalynės ir į padus įstatyti specialius įklotus arba pėdos atramėles. Atvirai vasarinei avalynei idealus variantas yra įklijuojami pado įklotukai. Skirtingi gamintojai siūlo įvairiausias jų modifikacijas, jie parenkami individualiai, padedant gydytojui. Naudojant tokius įklotukus, galėsite netgi išsiaiškinti, kad turite kur kas daugiau patogių basučių, nei manėte iki šiol.
Daugeliu atveju būtina gaminti individualias padų atramas (vadinamuosius supinatorius, palaikančius pėdos arką). Esmė tame, kad esant skersinei plokščiapėdystei, pėdos arka tarsi pakimba, o kai jos niekas nepalaiko, ji pradeda skaudėti. Tiesiog atsisakyti nepatogių „laivelių“ nepakanka: be atramos arkos gali skaudėti ir avint sportbačius, ir namines šlepetes.
Ir, žinoma, būtina gimnastika kojoms, pėdų masažas. Labai naudinga vaikštinėtis basomis po žolę, žemę, smėlį, plokščius akmenis.
Visos šios priemonės yra konservatyvios, jos suteikia galimybę sustabdyti tolesnį pėdos deformavimąsi. Tačiau jų kartais nepakanka.
Kai operacija yra neišvengiama
Esant stipriai valgus deformacijai, gimnastika, masažas, atramos ir įklotai problemos neišspęs – operacijos išvengti nepavyks. Daugelis žmonių jos bijo dėl pasenusios informacijos: mūsų mamų ir močiučių jaunystės laikais „kauliukas“ buvo šalinamas barbariškais metodais – buvo pjaunamas kaulas, dėl ko du mėnesius tekdavo praleisti su sugipsuota koja ir ramentais. O ir rezultatas būdavo ne idealus – daugeliui kauliukas vėl ataugdavo. Šiais laikais operacijos yra kur kas mažiau traumuojančios ir gerokai veiksmingesnės.
Jei procesas nėra pažengęs pernelyg toli, operacija vyksta taikant minimalios invazijos metodus – atliekant ne vieną didelį, o kelis mažus pjūvius. Būtent dėl to gydytojai ortopedai rekomenduoja: kiek galima anksčiau ryžkitės gydytis operaciniu būdu.
O jei pėda jau yra pastebimai deformuota, reikalinga rimtesnė operacija. Pats veiksmingiausias šiuolaikinis metodas – „įtempimas“, faktiškai tai yra pėdos rekonstrukcija. Pėdos sąnariai ir sausgyslės įtempiami, išlyginami, fiksuojami tinkamoje padėtyje taip vėl formuojant pėdos arką. O pirštų kaulai neliečiami, pėda negipsuojama.
Jei atvejis yra ypatingai sunkus ir užleistas, tai be kaulų pjovimo gali būti neapsieita. Tačiau kaulai fiksuojami ne virbais kaip anksčiau, o mažais varžteliais (vėliau jie nėra šalinami, o taip ir lieka kaule).
Po operacijos atsistoti galima ganėtinai greitai, neretai netgi tą pačią dieną.
