Jis:

· 4-5 kartus didesnis negu Suomijoje;

· 2 kartus negu Švedijoje;

· 1,5 karto negu Norvegijoje.

Sveikatos ekspertai teigia:

· vėžio galima išvengti;
· vėžį galima laiku diagnozuoti ir sėkmingai gydyti;
· galima sumažinti sergančiųjų kančias.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – 50 proc.

Įdomu tai, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur praktikoje įgyvendintos profilaktinėsw atrankinės patikros programos, gimdos kaklelio vėžys yra santykinai retas. Įvairiose šalyse vykdomos atrankinės gyventojų sveikatos būklės patikros programos turėjo didelę įtaką teigiamiems epidemiologinės situacijos pokyčiams. Kanadoje jau beveik neužregistruojama išplitusio gimdos kaklelio vėžio. 1992 m., pradėjus atrankinio patikrinimo programą Danijoje, jau 1995 m. gimdos kaklelio vėžio diagnozuota 20 proc. mažiau.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Suomijoje, kur atrankinio patikrinimo programa atliekama daugiau kaip 30 metų, sudaro tik 1,5 proc. tarp kitų vėžių populiacijoje. JAV nuo to laiko, kai pradėta atrankinė moterų patikra atliekant gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą, galintį nustatyti besimptominius dar niekur neišplitusius gimdos kaklelio pažeidimus ankstyviausiose ligos vystymosi stadijose, gimdos kaklelio vėžio dažnis ženkliai sumažėjo nuo 32 atvejų 100000 moterų 1940 m. iki 8,3 atvejų 100000 moterų per metus.

Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kokią milžinišką naudą gali duoti tokia paprasta profilaktinė dar niekuo nesiskundžiančių moterų patikra.

Lietuvoje, kur atrankinės gimdos kaklelio vėžio patikros sistema dar nėra įgyvendinta, 1998 m. diagnozuoti 23,8 gimdos kaklelio vėžio atvejai 100 000 gyventojų. Panašus šis rodiklis yra Norvegijoje, kur atrankinis moterų sveikatos tikrinimas pradėtas tik 1995 m., tuo tarpu Suomijoje – apie 4.0 atvejai 100000 gyventojų.

Tad ką galima pakeisti?

Viena iš galimybių – tai profilaktinis onkocitologinis tyrimas (imant onkocitologinį tepinėlį nuo gimdos kaklelio). Onkocitologinis tepinėlis imamas ieškant gimdos kaklelio vėžio požymių. Šis tyrimas naudingas tuo, kad leidžia nustatyti pačius pirmuosius (ikivėžinius) pakitimus, prasidėjusius gimdos kaklelyje, kol dar pačio vėžio nėra, ir laiku juos išgydyti. Tam, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, ląstelės turi labai pasikeisti ir tai užtrunka daugelį metų (iki kelių dešimtmečių). Onkocitologinis tyrimas būtent ir parodo, ar gimdos kaklelio ląstelėse vyksta šie pokyčiai dar gerokai iki to laiko, kol jie pereina į vėžinius. Taigi, onkocitologinis tepinėlis padeda nustatyti jau prasidėjusius pokyčius gimdos kaklelyje.

Kuo pasireiškia gimdos kaklelio vėžys?

Dauguma moterų, jau susirgusių gimdos kaklelio vėžiu, ilgą laiko tarpą nejaučia jokių ligos simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia tik ligai toli pažengus, išplitus į kitus organus ir audinius. Štai kodėl liga dažniausiai nustatoma vėlai. Ir taip yra net tuomet, kai gimdos kaklelio vėžys yra iš tų vėžių, kuriuos gana lengva nustatyti, nes jis yra tokiame organe, kurį galima pamatyti ir jį lengva pasiekti. Nepaisant to, apie pusė visų vėžio formų iki šiol diagnozuojama III – IV stadijoje, kuomet gydymas ne visuomet efektyvus.

Todėl ypatingai svarbu anksti nustatyti ligą, nors moteris jos dar ir nejaučia. Tai leidžia padaryti reguliarus profilaktinis padidėjusios rizikos susirgti šia liga moterų atrankinis patikrinimas. Reguliariai atliekant onkocitologinį tyrimą, galima nustatyti ikivėžines ligos formas (jas galima visiškai išgydyti) dar iki tol, kai jos pereina į toli pažengusios ligos stadiją.

Išanalizavusi situaciją visame pasaulyje, Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikė rekomendacijas, kurių dėka daugelyje išsivysčiusių šalių pavyko ženkliai sumažinti moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Ji rekomenduoja visas 35 – 60 m. moteris tirti profilaktiškai atliekant onkocitologinį tyrimą (imant onkocitologinį tepinėlį).

Kas yra onkocitologinis (PAP) tepinėlis?

Onkocitolognis tepinėlis – tai tyrimas, kuris atliekamas ieškant gimdos kaklelio vėžio požymių. Atliekant onkocitologinį tyrimą, nuo gimdos kaklelio ištyrimui paimamas paviršinių ląstelių mėginys.Paimtos ląstelės atsargiai paskleidžiamos ant tiriamojo stiklelio ir siunčiamos į laboratoriją tyrimui.

Ko ieškoma tiriant onkocitologinį tepinėlį?

Ant stiklelio paskleistos ląstelės tiriamos laboratorijoje ieškant požymių, rodančių jose vykstančius pasikeitimus, kurie vyksta ląstelėms kintant iš normalių į vėžines. Tam, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, ląstelės turi labai pasikeisti ir tai užtrunka daugelį metų (iki kelių dešimtmečių). Onkocitologinis tyrimas būtent ir parodo, ar gimdos kaklelio ląstelėse vyksta šie pokyčiai dar gerokai iki to laiko, kol jie pereina į vėžinius. Gimdos kaklelio vėžys yra visiškai išgydoma ir nemirtina liga, jei ji nustatoma pakankamai anksti ir laiku bei tinkamai gydoma. Štai kodėl labai svarbu reguliariai atlikti onkocitologinį tyrimą ir gimdos kaklelyje vykstančius pokyčius nustatyti gerokai anksčiau nei išsivystė vėžys.

Kokie gali būti tyrimo rezultatai ir ką jie reiškia?

Neigiamas tyrimo rezultatas reiškia, kad gimdos kaklelio ląstelės yra normalios (nepakitę). Teigiamas rezultatas reiškia, kad gimdos kaklelio ląstelės yra pakitę. Šie ląstelių pokyčiai gali būti labai įvairūs ir dažniausiai skiriamos tokios grupės:

· Uždegimas (sudirginimas). Tokius pakitimus gali sukelti gimdos kaklelio uždegimas ir infekcija.

· Ankstyvieji gimdos kaklelio vėžio požymiai. Tai dar nėra vėžys, o tik ikivėžiniai pakitimai, iš kurių per daugelį metų gali išsivystyti vėžys. Šie pakitimai vadinami gimdos kaklelio displazija.

· Rimtesni gimdos kaklelio vėžio požymiai. Jie rodo, kad pakitimai yra tik pačiuose paviršiniuose gimdos kaklelio sluoksniuose, tačiau į gimdos kaklelį dar nėra prasiskverbę.

· Pažengęs gimdos kaklelio vėžys.

Ar testas yra patikimas?

Nėra nė vieno tyrimo, kuris būtų tobulas. Tačiau onkocitologinis tyrimas yra patikimas, daugelyje šalių jo pagalba pavyko ženkliai sumažinti dėl šios ligos mirusių moterų skaičių.

Jei onkocitologinio tepinėlio rezultatai teigiami, tai 95 proc. atvejų randama pakitusių ląstelių.

Jei onkocitologinio tepinėlio rezultatai neigiami, vis tik išlieka tikimybė, kad pakitusių ląstelių yra, ir jos į paimtą mėginį nepateko, todėl tyrimas kartojamas kas 3 – 5 metus.

Kartais tyrimą tenka kartoti, nes nepavyksta paimti pakankamo ląstelių kiekio tyrimui.

Ką reikėtų daryti prieš tyrimą?

Planuokite atvykti tyrimui kai nėra menstruacijų. 24 val. iki tyrimo nerekomenduojama plauti makšties kokiomis nors priemonėms, turėti lytinių santykių, naudoti moteriškų dezodoruojančių priemonių.

Priėmus Valstybinę vėžio kontrolės programą, ir Lietuvoje nuo 2004 metų liepos mėnesio pradėta įgyvendinti nacionalinė gimdos kaklelio vėžio ankstyvos atrankinės patikros programa. Todėl visos 30-60 m. amžiaus moterys turi galimybę kartą per tris metus pasitikrinti profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio, atliekant onkocitologinį tyrimą. Šiuos tyrimus apmoka Teritorinės ligonių kasos, todėl moterims jis nieko nekainuoja. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris ir atliks šį tyrimą.

Nebūkime abejingos savo sveikatai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)