Funkcinis maistas – mokslo sukurtas maistas

 (2)
Daržovės
Daržovės
© Corbis/Scanpix

Visas šiandieninis maistas turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, būti skanus, subalansuotas, neužterštas nei pesticidais, nei sunkiaisiais metalais, radioaktyviais nuklidais, bakterijomis ir kitais teršalais. Todėl vienas iš pagrindinių reikalavimų mūsų kasdieniniam maistui – jo saugumas.

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, vartotojai, besirūpinantys savo sveikata, renkasi maisto produktus, kurie ne tik tenkina alkio jausmą, bet ir padeda apsisaugoti nuo lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba ir maistu. Pasitelkus mokslinius tyrinėjimus, molekulinę biologiją, biochemiją, fiziologiją, farmaciją ir naujas maisto technologijas jau yra sukurti nauji produktai, kurių anksčiau tradiciškai nevartojome. Tai – maistas, kurį sąlygiškai galime pavadinti „funkciniu“.

Funkcinis maistas – ką tai reiškia?

Maistas gali būti praturtintas įvairiais komponentais – vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, maistinėmis skaidulomis ir kt. Tokie maisto produktai skiriasi nuo įprastinių savo biologine verte, tačiau išlaiko įprastinio produkto formą. Tai ir yra funkcinis maistas, arba maistas, skirtas specialioms organizmo funkcijoms tenkinti. Toks maistas teigiamai veikia vieną ar daugiau organizmo funkcijų dėl sudedamųjų dalių, gerinančių mūsų sveikatą.

Japonijoje siūloma funkcinio maisto samprata susijusi su terminu „maistas specialioms sveikatos reikmėms“. Čia funkcinis maistas apibūdinamas kaip maistas, kuris, atsižvelgiant į nustatytus ryšius tarp maisto ar jo komponentų ir sveikatos, gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, be to, autoritetingai ir pagrįstai nurodoma, kad žmonės, vartojantys jį tam tikrais sveikatinimo tikslais, gali tikėtis gauti norimą rezultatą.

Produktas, prieš jį apibūdinant kaip funkcinį, turi turėti šias savybes: būti maistas (ne milteliai, ne tabletės ar kapsulės), gautas iš natūralių sudedamųjų dalių; jis gali arba turi būti vartojamas kaip sudedamoji paros maisto davinio dalis; jis turėtų atlikti specifinę funkciją medžiagų apykaitoje ir padėti reguliuoti biologinius procesus – tai yra apsauginius mechanizmus, atsigavimą po ligų (reabilitaciją), psichines ir fizines būkles, lėtinti senėjimo procesus.

Tam, kad maisto produktas galėtų būti laikomas funkciniu, turi būti vykdomi šie pagrindiniai reikalavimai: pakankamai stiprus funkcionalumo pagrindimas, remiantis moksliniais tyrimais ir gamyba; kūrybiškas mokslinių atradimų pritaikymas naujų produktų gamyboje tiek dėl sveikatinančios mitybos, tiek dėl technologinio ir ekonominio tinkamumo; toksikologinis ir mitybinis saugumas; laisvai prieinama, „skaidri“ saugumo ir veiksmingumo dokumentacija, prekyba ir informacija, orientuota į vartotojo poreikius; nuolatinis funkcinio produkto poveikio tyrimas, įvertinant visas galimas įtakas žmonių sveikatai.

Koks maistas gali būti funkcinis?

Funkcinio maisto produktų žaliava gali tapti riebalų pakaitai (medžiagos, sudarytos baltymų, angliavandenių ar modifikuotų riebalų pagrindu, mažinančios riebalų ir energijos kiekį); probiotikai (pvz., pieno rūgšties bakterijos pieno produktuose – gerinančios žmogaus virškinimo trakto mikrofloros funkcijas); prebiotikai (pvz., nevirškinami angliavandeniai – stimuliuojantys naudingų virškinimo bakterijų augimą, gerinantys storosios žarnos funkcijas, riebalų metabolizmą ir imuninės sistemos funkcijas); ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys (pvz., esančios žuvyse – sumažinančios kraujotakos sistemos ligų riziką); antioksidantai (pvz., karotinai, vitaminai C ir E, bioflavonoidai – neutralizuojantys laisvuosius radikalus); mineralinės medžiagos (pvz., kalcio junginiai – osteoporozės, jodas – skydliaukės ligų prevencijai); augalų steroliai (medžiagos, chemine sudėtimi panašios į cholesterolį ir galinčios mažinti cholesterolio kiekį kraujyje); fitocheminės ir kitos augalinės kilmės medžiagos, taip pat – fermentacijos produktai.

Maisto produktas gali tapti funkcinis naudojant vieną iš penkių metodų: pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą); padidinant maisto natūralaus komponento kiekį (pvz., mikroelemento kiekį), kad viršytų natūralią jo koncentraciją produkte; papildant naudingomis savybėmis pasižyminčiais komponentais, kurių maiste natūraliai nėra (pvz., nevitamininiais antioksidantais ar prebiotikais); pakeičiant komponentą, dažniausiai – mikroelementą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį, sočiąsias riebalų rūgštis), komponentu, turinčiu gydomųjų savybių (pvz., cikorijos inulinu), pagerinančiu maisto medžiagų įsisavinimą ir apykaitą.

Daugelis maisto produktų gali būti praturtinami vitaminais. Tai – sultys, įvairūs gėrimai, miltai, pieno produktai ir kt. Maistas gali būti praturtinamas ir mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, druska su jodu. Jodu praturtinta druska turi teigiamą poveikį skydliaukės veiklai, juo labiau kad Lietuvos gyventojams jodo trūksta.

Be to, druska gali būti praturtinama kaliu, magniu, joje gali būti sumažintas natrio kiekis. Ypač padidėja maisto vertė, jei jis praturtinamas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios pasižymi kraujotakos sistemos ligų riziką mažinančiu poveikiu. Čia galima paminėti aliejų, pagamintą sumaišius kelių rūšių aliejus, tarp jų ir turtingus polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., saulėgrąžų, rapsų aliejus, arba papildomai į juos pridėjus polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Gaminama vis daugiau maisto produktų, praturtintų maistinėmis skaidulomis. Tai – funkcinio maisto kategorijai priskiriami produktai. Jų reikėtų valgyti daugiau, kadangi šiuo metu daug vartojama išgryninto maisto, visiškai nepagalvojant, kad maistinės skaidulos organizmui yra labai svarbios. Jos gali mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo saugodamos nuo kraujotakos sistemos ligų, taip pat mažinti puvimo procesus žarnyne, veikti antikancerogeniškai, aktyvinti žarnyno motoriką.

Tokio maisto pavyzdys – duona su grūdais, duona su sėlenomis, labai rupių miltų duona, duona su džiovintais vaisiais, duona su saulėgrąžomis, su moliūgų, sezamo sėklomis, taip pat – kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos.

Amino rūgštimis papildytas maistas taip pat yra biologiškai vertingesnis. Amino rūgštimis gali būti praturtinti miltai, iš kurių kepami įvairūs duonos ir batono gaminiai.

Valgydami funkcinį maistą ne tik suteikiame organizmui energijos, bet ir papildome mūsų vidutinį maisto davinį vertingomis, biologiškai aktyviomis medžiagomis. Funkcinis maistas atlieka vieną ar kitą specifinę funkciją medžiagų apykaitoje ir padeda reguliuojant biologinius procesus, pvz., gali apsaugoti nuo specifinių ligų, pagreitinti organizmo reabilitaciją, lėtinti organizmo senėjimo procesus.

Tačiau funkcinis maistas nėra vienodas visoms žmonių grupėms, nes, be mitybinės vertės, šis maistas daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui, todėl jis vartotinas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus organizmo medžiagų ir energijos apykaitos ypatumus.

Mūsų mokslininkų darbai

Mūsų šalyje yra keletas maisto gamintojų, kurie, nepaisydami padidėjusios produktų savikainos dėl pridėtų į šiuos produktus veikliųjų maisto dalių, yra įdiegę funkcinio maisto kategorijai priskirtinų produktų gamybos technologijas. Tai produktai su polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis (pienas ir pieno produktai, dešrelės), probiotikais (jogurtas, rauginto pieno gėrimai) ir kita.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros mokslininkų kolektyvas, bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universiteto Maisto institutu ir vykdydamas Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamus projektus, 2006 ir 2007 metais tyrė α linoleno rūgštimi, tirpiomis maistinėmis skaidulomis, konjuguota linolo rūgštimi ir probiotikais papildytų maisto produktų poveikį kai kuriems biocheminiams kraujo rodikliams.

Nustatyta, kad raugintų pieno produktų su minėtomis veikliosiomis medžiagomis vartojimas turėjo teigiamą poveikį organizmo lipidų, lipoproteinų apykaitos, kraujo krešėjimo ir angliavandenių apykaitos rodikliams, todėl pradėtus darbus ateityje būtina tęsti toliau.

Aprašytasis maistas funkciniu vadinamas sąlygiškai. Toks terminas vartojamas kai kuriose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Amerikoje ir kt., tačiau Europos Sąjungoje, kaip ir Lietuvoje, šis terminas nėra įteisintas ir pats funkcinis maistas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl maisto produktų etiketėse nėra ženklo „funkcinis maistas“.

Vis daugiau maisto produktų Europos Bendrijoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą ir (ar) sveikatingumą. Kaip jau minėta, maisto produktų sudėtyje gali būti daug maistiniu ar fiziologiniu poveikiu pasižyminčių maistinių ir kitų medžiagų, kurios gali būti minimos teiginiuose apie maistingumą ir (ar) sveikatingumą, įskaitant vitaminus, mineralus su mikroelementais, amino rūgštis, nepakeičiamas riebalų rūgštis, skaidulines medžiagas, įvairius augalus ir žolių ekstraktus.

Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems tinkamų maisto produktų pasirinkimą, nuo 2007 metų liepos 1 dienos ES ir Lietuvoje įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Todėl šiuo metu vartoti teiginius apie produktų maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tik tuo atveju, jei vykdomos tam tikros sąlygos ir galima tikėtis, kad teiginiuose nurodytą teigiamą poveikį supras vidutinis vartotojas, taip pat jei teiginiai atitinka minėtą ES reglamentą.

„Spectrum“
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Grožis ir sveikata

Specialistės: aktyviai gyventi lengva, reikia tik tam ryžtis (10)

2014 gegužės mėn. 8 d. 11:17
Lietuviai aistringai domisi sportu, tačiau patys aktyviai gyventi nėra linkę. 2013 m. atliktas „Eurobarometer“ tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvūs tėra mažiau nei pusė šalies gyventojų, be to, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai – 2-3 kartus per savaitę.

Pačios paprasčiausios infekcijos netrukus gali tapti mirtinos (57)

2014 gegužės mėn. 8 d. 06:45
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido pirmąją išsamią apžvalgą apie visame pasaulyje augantį mikroorganizmų atsparumą antimikrobiniams preparatams. Apžvalgoje daug dėmesio skiriama ir kasdien vis aktualesne tampančiai bakterijų atsparumo antibiotikams problemai. PSO surinkti, išanalizuoti, apibendrinti duomenys iš 114 pasaulio šalių leido padaryti liūdnoką išvadą: augantis mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams preparatams grasina rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi. Bet kuriam iš mūsų, bet kuriame pasaulio kampelyje.

Viskas apie priešlaikę ejakuliaciją: gydo dubens dugno pratimai (46)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Priešlaikė ejakuliacija nustatoma 20-30 proc. vyrų, besikreipiančių į sveikatos specialistus dėl seksualinių problemų. Kadangi nemažai vyrų, turinčių seksualinių bėdų, į medikus net nesikreipia, tikslesnis šio sveikatos sutrikimo mastas lieka neaiškus.

Gražios odos paslaptys: kas iš tiesų padeda, o kas kenkia (16)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias? Jei vien pažvelgus į jį akivaizdu, kad nepretenduojate į šį titulą dėl papilkėjusios, pavargusios, raukšlelėmis pasipuošusios odos, panikuoti neverta! Metas susipažinti su namie atliekama odos priežiūra, kuri padės išsaugoti jaunystę ir grožį.

Kaunas savaitgalį kviečia į nemokamą sveikatingumo renginį (7)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog gegužės 10-ąją minima Pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena ir kviečia į nemokamą sveikatingumo renginį „PAJUDAM“.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.