„Įvairiausiomis sėklomis ir grūdais pagardinta duona pirkėjų yra itin mėgstama – tokių kepinių populiarumas neblėsta jau ilgą laiką ir netgi didėja. Žmonės vertina išskirtinį skonį, ieško naujovių. Mums svarbu, kad lietuviams itin svarbaus maisto produkto – duonos, visi ingredientai būtų artimi ir pažįstami. Todėl savo kepamoje duonoje naudojame tokius tautiečių mėgstamus priedus kaip kmynai, avižos, aguonos, linų sėmenys, moliūgų sėklos ir kitus“, – pranešime spaudai cituojamas „Vilniaus duonos“ marketingo vadovas Artūras Kokoškinas.

Kaip teigia gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė, įvairūs duonos priedai ne tik lemia jos skonines savybes bei patrauklią išvaizdą, bet ir aprūpina organizmą naudingomis medžiagomis. Ji išskiria septynis populiariausius duonos priedus, turinčius teigiamo įtakos organizmui.

Kmynai. Dažniausiai tamsios ruginės duonos sudėtyje esantys kmynai dar yra vadinami šildančiais prieskoniais, nes jie gerina kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi, virškinimo veiklą. Pasak E. Gavelienės, kmynuose yra nemažai geležies, kuri labai svarbi vaisingo amžiaus moterims bei bręstančiam organizmui. Taip pat šiuose prieskoniuose yra magnio ir kalcio, kurie būtini kaulams, raumenims ir sveikai širdžiai.

Saulėgrąžų sėklos. Sumuštinių duonos pagardinimui naudojamose saulėgrąžų sėklose yra sveikatai naudingų polifenolio junginių, kurie, anot gydytojos dietologės, yra natūralūs antioksidantai, padedantys iš organizmo pašalinti žalingas oksidanto molekules. Be to, saulėgrąžos naudingos dar ir tuo, kad padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Avižos. Nors tai ir retas, bet tikras lietuviškas duonos priedas. Šios kruopos gali padėti sustiprinti apsaugines imuninės sistemos funkcijas, kovojant prieš bakterijas, virusus ir mikrobus. Avižose esantys antioksindantai padeda kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Aguonos. Šiose sėklose, kuriomis dažniausiai gardinami kvietiniai gaminiai, gausu kalcio ir fosforo – pastarasis svarbus maisto medžiagų apykaitai, dalyvauja sintetinant baltymus, gaminant energiją, reikalingas smegenų, kepenų ir inkstų biocheminiams procesams. Taip pat aguonose esantis vitaminas B1 teigiamai veikia nervų sistemą.

Linų sėmenys. Pasak gydytojos dietologės E.Gavelienės, linų sėmenys turi daug Omega-3 ir Omega-6 riebiųjų rūgščių. Jos idealiai maitina ir drėkina odą, taip pat saugo ląstelių membraną, yra itin naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, gerina smegenų kraujotaką. Be to, sėmenys padeda kovoti su hormoninėmis problemomis organizme pomenopauziniu periodu.

Moliūgų sėklos. Šios sėklos, kuriomis dažniausiai gardinama sumuštinių duona, turi daug geležies, tad jos padeda apsisaugoti nuo anemijos bei sustiprinti imuninę sistemą. Šios sėklos stiprina kraujagysles ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Sezamo sėklos. Pasak dietologės, sezamo sėklos, kurias dažniausiai gauname su kvietine duona, yra turtingos nepakeičiamų riebiųjų rūgščių, taip pat geležies, baltymų ir antioksidantų. Šis duonos kepinių priedas saugo širdies ir kraujagyslių sistemą, ląstelių membranas, valo žarnyną. Kadangi sezamo sėklose gausu nervus stiprinančio magnio, dietologė pataria jomis pasimėgauti, kai užklumpa bloga nuotaika.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)