„Depresiją man diagnozavo, kai baigiau mokyklą. Nuėjau pas šeimos gydytoją, nes kamavo nemiga ir nuolatinis nuovargis. Jis pradėjo klausinėti: ar gerai jaučiuosi, ar nejaučiu erzulio, liūdesio. Tada jis man parašė siuntimą į Psichikos sveikatos centrą. Nuvažiavus į jį, o ten man buvo diagnozuota depresija. Gydytoja išrašė antidepresantų, tačiau aš pajutau, kad noriu kalbėtis. Paklausiau, ar galėčiau lankytis pas psichologę,“ – pasakoja prieš dvejus metus depresija sirgusi Lina.
Pirmuosius pokyčius mergina pajuto baigiantis žiemai. Vis dažniau būdavo liūdna. Atsikėlus jai nesinorėjo niekur eiti ar ką nors daryti, jautėsi dirgli, erzindavo draugai, kurie skatindavo eiti pasilinksminti.
„Pradėjau jausti kontrastą tarp gamtos ir savęs: gamta keitėsi ir kartu lyg įpareigojo keistis mane pačią, tačiau gyvenimas stovėjo vietoje. Tuo metu visi svaičiojo apie išsvajotas specialybes, o mane tai tik erzino. Atrodė, kad viskas buvo ranka pasiekiama, tačiau nebuvo nė jėgų, nė noro ką nors keisti. Visi tik ir kalbėdavo, koks tai atsakingas metas, kaip reikia dabar susiimti, o many - tuštuma,“ – pasakoja Lina.
Pasak merginos, viskas sugrįžo į savo vietas, kai vasaros metu ji susirado sezoninį darbą, kurio dėka tiesiog nebūdavo laiko galvoti apie nieką kita.
Pavasarinė depresija dažnai būna susijusi su žmogaus charakterio savybėmis
Apie pavasarinės depresijos priežastis, gydymo būdus ir galimas komplikacijas kalbamės su psichologe-psichoterapeute Alicija Eiliakas.
- Kokios yra pavasarinės depresijos priežastys?
- Mes naudojame terminą „pavasarinė depresija“ todėl, kad ji mus užklumpa žiemos pabaigoje, kai dar nebūna, ką veikti, kai nėra saulės. Tuomet žmogus sėdi namuose, daugiau valgo, neužsiima fizine veikla. Tačiau to nereiktų vadinti depresija, tai greičiau nuotaika, būsena. Ji būna tuomet, kai žmogus susiduria su tam tikru išsekimu – fiziniu, energetiniu. Pavasarinė depresija dažnai būna susijusi su pačio žmogaus charakterio savybėmis. Jeigu konkrečiau, labiau šiai ligai pasiduoda žmonės, kurie vertina gyvenimą ir jo patirtį neigiamai. Taip pat asmenybės, kurios turi didelių lūkesčių ir yra nelankstūs. Kai gyvenimas yra ne toks, koks turėtų būti. Taip pat pastebimas tokiems žmonėms būdingas bruožas – perfekcionizmas. Tokie pacientai žino, koks turėtų būti „teisingas“ gyvenimas, kaip turėtų elgtis kiti. Ir kai gyvenimas nebūna nei teisingas, nei neteisingas, nei juodas, nei baltas, jie gali nusivilti, kad yra ne taip, kaip norima, kaip tikimąsi.
- Kokie yra pavasarinės depresijos simptomai?
- Buityje vadinamos „pavasarinės depresijos“ simptomai: niūri nuotaika, kai nieko nesinori. Dažnai pacientui užduodu klausymą: „Ko norėtumėte?“, tačiau gaunu atsakymą: „Nieko nesinori“. Tuomet nesinori jokios fizinės veiklos. Žmonės būna dirglūs, kinta jų nuotaikos – nuo apatijos, nusivylimo iki euforijos, tam kad vėl nukristi į tą nusivylimą ir slogią nuotaiką.
- Kaip išvengti šio psichologinio sutrikimo?
- Psichinė sveikata priklauso nuo lankstumo. Tam, kad būtume psichiškai sveiki, reikia būti lankstiems. Tai pereinant iš vienos emocijos į kitą yra labai svarbu. Vis dėlto yra gerai, kai leidžiam sau jausti visą paletę jausmų, net tuos, kurie nėra tokie jau sveikintini, kaip pyktis, liūdesys. Depresija būna tada, kai gyvenimas sustingęs, kai nėra gyvenimo srauto.
- Ar yra specialių terapijos rūšių, kurios padeda gydant depresiją?
- Gydomi tokie žmonės įvairiai. Tai gali būti šokio judesio terapija, juk kartais užtenka pamatyti, kokioje padėtyje mūsų kūnas įprato būti. Sunkia depresijos forma sergantys žmonės dažnai sako, kad vienintelio, ko norėtų, tai atsigulti, susisukti į kamuoliuką ir gulėti. Norint atsikratyti depresijos, reikia elgtis priešingai. Kartais užtenka giliau įkvėpti, ištiesti nugarą, kad pajausti pokyčius arba tiesiog atsikelti iš patalo ir judėti kitaip, nei įprasta - greitesniu žingsniu pradėti eiti, bėgti.
Garso terapijoje taikomi keli būdai: vienas būdas klausytis gongų garsų, fleitų. Visokių kitų garsų. Kuomet žmogus tiesiog leidžia, kad tas garsas jį veiktų, net galime sakyti, savotiškai masažuotų. Šis būdas leidžia išlaisvinti užblokuotus jausmus ir emocijas. Taip pat būna aktyvioji garso terapija, kada pats žmogus gali groti ir dainuoti. Galima dainuoti pyktį, skausmą, tam, kad transformuotis ir pereiti į gražią, švelnią giesmę. Taip pat ir šokio terapijoje. Šokamas pyktis tam, kad vėliau būtų galima šokti meilę.
Vis dėlto garsas geriausiai ir giliausiai prasiskverbia į žmogaus vidų. Jis praeina vidinius pasipriešinimo mechanizmus ir iškelia į paviršių tuos užblokuotus jausmus ir emocijas, kurie glūdi giliai viduje. Pasiekia traumas ir padeda žmogui vėl pasijausti gyvam. Kad tai įvyktų, reikia išeiti iš savo komforto zonos ir leisti sau jausti, ko kažkada nenorėjome jausti, visas tas emocijas, kurių vengėme.
- Kas nutinka, kai depresija negydoma?
- Kartais žmonės išgyvena ilgus metus sirgdami depresija ir tik tuomet, kai pasveiksta, suvokia, kad sirgo. Iš pažiūros atrodo, kad tai tiesiog žmogaus charakteris. Kai asmuo staigiai pasikeičia, tuomet galima pastebėti, kad jis susirgo depresija. Bet kai kurie pragyvena ilgą laiką būdami tokios pat būsenos. Tokią ligą pastebėti sunku.
- Kokios gali būti depresijos pasekmės, iš jos išplaukiančios ligos?
- Tyrimai rodo, kad daugelis fiziologinių ligų yra susijusios su mūsų psichika. Pavyzdžiui, sakoma, kad onkologinės ligos susijusius su kaltės jausmu ir depresija. Žmonės, kurie labai ilgai laiko nuoskaudas, kuriems būna sunku paleisti, jie sulaiko daug viską viduje, dažniau serga tokiomis ligomis. Taip pat žmonės, sergantys depresija, dažnai skundžiasi įvairiais skausmais. Su tuo susijusi hipochondrija, kuomet pacientams atrodo, kad jie serga daugeliu ligų ir jaučia tų ligų simptomus, nors medikai nieko neranda. Jeigu depresija laiku negydoma, tai galima ir susirgti. Pavyzdžiui, kraujagyslių ligos, aukštas spaudimas, tai niekas kitas, kaip įtampos pasekmės. Depresija turi daug atspalvių ir veidų.
