Būkime vegetarai... du kartus per savaitę!

 (147)
Daugelis mūsų į vegetarus žvelgiame su šiokiu tokiu pavydu: mėsos nevalgymą siejame su sveiku gyvenimo būdu, galimybe tapti harmoninga asmenybe ir ilgai gyventi. Bet ar verta patiems susiimti ir tapti vegetarais?
Vegetarai
© Žurnalas "Sveika"

Konsultavo gydytoja dietologė Edita Gavelinė.

Vegetaru save laikantis žmogus nevalgo gyvūninės kilmės maisto, o renkasi augalinį. Tačiau vegetaras vegetarui nelygu – vieni visiškai atsisako gyvūninio maisto, kiti vienokį ar kitokį valgo.

Kodėl tampama vegetarais?

„Yra kelios labai skirtingos priežastys. Kai kurie, dažniausiai jauni žmonės, tokią mitybą pasirenka dėl moralinių nuostatų ir savo požiūrio į gyvus organizmus. Jie mano, kad neetiška žudyti ir valgyti negyvo gyvulio mėsą... Kita grupė, kiek mažesnė, taip elgiasi dėl religinių įsitikinimų, kurie neleidžia mėgautis gyvūninės kilmės maistu. Ir tik mažuma vegetarais tampa dėl sveikatos,“ - sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Ant vienų svarstyklių niekaip nepasversime dviejų skirtingų dalykų: moralinių nuostatų, neleidžiančių valgyti nužudytus gyvūnus, ir argumentų apie tai, kaip vegetarizmas veikia sveikatą. Jei esate nusiteikę prieš bet kokį maistą, pagamintą iš mūsų „mažųjų brolių“, jokie aiškinimai, kad be mėsos negausime mums labai reikalingos geležies ar kokio vitamino, neturi prasmės. Tačiau jei vegetarais tampame tikėdamiesi geriau jaustis, verta atidžiau pasigilinti, ar tikrai taip ir bus...

Kodėl verta būti „žolėdžiais“?

X Fiziologinė vegetarizmo teorija teigia, kad žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašesnis į žolėdžius, o ne į mėsėdžius gyvūnus. Svariausiu argumentu galėtų būti tas faktas, kad mes neturime tokių kandžių, kokiais naudojasi mėsa mintantys grobuonys, o esame gamtos apdovanoti plačiais krūminiais dantimis, kuriais smulkinami grūdai, daržovės.

Vegetarai taip pat teigia, kad plėšrūnų žarnynas yra trumpas, o mūsų žarnyno ilgis daug kartų viršija kūno dydį, jis nepritaikytas mėsai virškinti, juo bekeliaudama mėsa ima pūti...

X Vegetarizmas padeda įveikti nuogąstavimus dėl maisto saugumo, kai baiminamasi cheminių medžiagų. Jų lieka perdirbtuose mėsos produktuose: gyvuliams duodama hormonų, antibiotikų, kad geriau augtų ir nesirgtų, o šie gali sukelti vėžį. Be to, su mėsa žmogus suvalgo ir streso hormonus, kuriuos išskiria gyvūnas prieš jį paskerdžiant. Visos šios blogybės patenka į mūsų kraują, dėl to tampame dirglūs.

X „Žolėdžius“ rečiau kamuoja padidėję kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Cholesterolio yra tik gyvūninės kilmės maiste, taigi nevalgydami mėsos šio riebalo negauname, ir jo kiekis kraujyje gali sumažėti. Tuomet mažiau cholesterolio nusėda ant kraujagyslių sienelių, jos išsaugo elastingumą ir nekyla kraujospūdis. (Tiesa, pasirinkdami maistą mes galime paveikti tik maždaug vieną trečdalį kraujyje esančio cholesterolio, kitus du trečdalius pasigamina pats organizmas.)

Argumentai „mėsėdžių“ naudai

Anot dietologės Editos Gavelienės, iš tiesų mūsų organizmas yra prisitaikęs įsisavinti ir gyvūninės, ir augalinės kilmės maistines medžiagas – esame vadinamieji omnivarai. X Kai kurias maistines medžiagas iš gyvūninių produktų pasisaviname netgi geriau nei iš augalinių. Mat mes neturime dviejų skrandžių ir tokios virškinimo sistemos, kaip atrajojantys gyvūnai, kurie vien dėl to gali labai gerai perdirbti augalus.

Mūsų fermentinė sistema prisitaikiusi iš gyvūninio maisto geriausiai pasisavinti baltymus, riebaluose tirpius vitaminus, kalcį, geležį, cinką ir kitas mineralines medžiagas. Tik iš gyvūninio maisto galime gauti visas mums reikalingas aminorūgštis: nors jų yra ankštinėse ir kitose daržovėse, kruopose, tačiau mes neturime fermentų iš ten jų „pasiimti“.

X Mūsų gan šaltuose kraštuose nelengva gauti pakankamai maistinių medžiagų vien iš augalinio maisto. Nebent gamtinės sąlygos iš esmės imtų keistis, ir mes pultume sparčiai taikytis prie klimato atšilimo... Vegetariškai besimaitinantiems žmonėms žiemą būna šalta, jie kenčia dėl energijos stokos, nes kūno temperatūrai palaikyti būtinas gyvūninis maistas.

X Kiaurus metus gauti šviežių vaisių ir daržovių sudėtinga – taigi valgome ne ką tik nuskintas gėrybes, o jau pagulėjusias sandėlyje. O kuo ilgiau jos ten laikomos, tuo mažiau maistinių medžiagų lieka.

X Ir vegetarai gali turėti rūpesčių dėl antsvorio, kai neištvėrę ima valgyti riebų maistą: bulvių traškučius, bandeles, sūrį.

„Teko turėti pacientų vegetarų, kurie svėrė 120 ir daugiau kilogramų. Daugelis vegetarų, kurie valgo ir pieno produktus, sotumo jausmo siekia kirsdami didžiules porcijas makaronų su sūriu...“ - sako dietologė.

X Dažnai vegetarai pirštais baksnoja į Indiją: ten žmonės mėsos nevalgo, bet ilgai ir laimingai gyvena... Tačiau įvairiuose kraštuose gyvenančių žmonių net ir fermentinės sistemos skiriasi. Mūsų prosenelių valgiaraštyje mėsa užėmė svarbią vietą. O per daugelį metų šiek tiek įprantama prie tam tikros maisto sudėties, kiekio, ir mūsų organizmui lengviau jį įsisavinti. Net mažoje Lietuvoje kai kurie tradiciniai žemaičių patiekalai yra neįprasti suvalkiečio virškinimo sistemai, tad ar verta žvalgytis į Indiją...

X Tikrieji vegetarai į patiekalus deda labai daug įvairiausių prieskonių, kuriuose yra organizmui būtinų maistinių medžiagų bei tam tikrų augalinių fermentų, padedančių įsisavinti valgomą maistą. Tik pasiekti tokias kulinarines aukštumas reikia daug profesinių žinių.

Kodėl puola civilizacijos ligos?

Tai, ką valgome, veikia mūsų sveikatą, tad nenuostabu, kad mokslininkai nuolat tyrinėja, vertina, kokią įtaką jai daro vienokia ar kitokia mityba.

Kaip pasakoja Edita Gavelienė, atlikus išsamius tyrimus buvo nustatyta, kad žmonės, kurie valgo vegetarinį maistą, gyvena ilgiau, neserga vadinamosiomis civilizacijos ligomis: širdies – kraujagyslių susirgimais, diabetu, jų nekamuoja aukštas kraujospūdis. Tuomet imta teigti, kad vegetarinė mityba yra sveikatos garantija ir visiems reikėtų taip valgyti.

Tačiau... Kai mokslininkai atidžiau įsižiūrėjo į tuos tyrimus, kilo abejonių. Akivaizdu, kad medicinos moksle tyrimai turi būti atliekami taip, kad jų duomenys būtų patikimi ir pritaikomi visai visuomenei. Tačiau ne taip paprasta rasti daug žmonių, ilgą laiką griežtai besilaikančių vegetariškos mitybos. Tad tie tyrimai buvo atliekami religinėse bendruomenėse, kuriose vienas iš gyvenimo principų yra vegetarinė mityba.

Tik tie žmonės ne tik nevalgo mėsos, bet dar ir nerūko, negeria alkoholinių gėrimų, gyvena pakankamai uždarai, tad stresas ten retas „svečias“, be to, jį padeda įveikti meditacijos ir maldos...

Toks gyvenimo būdas irgi lemia, kad jie neserga civilizacijos ligomis, kurių kaltininkė ne tik mėsa, bet ir žalingi įpročiai, amžinai persekiojantis stresas. Kita vertus, tas bendruomenes kamavo kiti susirgimai: mažakraujystė, įvairios kraujo ligos. Taip buvo paneigta nuomonė, kad vegetarinė mityba yra stiprios sveikatos garantija.

Kitu išsamiu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kiek mėsos mums reikia. Jis atliktas Viduržemio jūros regiono šalyse. Ten įprasta valgyti gyvūninės kilmės maisto ne kiekvieną dieną ir tam tikrą kiekį - beje, mažesnį, nei mes esame įpratę (!). Paaiškėjo, jog tai padeda ilgai ir sveikai gyventi nesusergant civilizacijos ligomis.

Kiek mums reikia gyvūninio maisto?

X Raudona mėsa: jautiena, kiauliena, aviena. Pakanka valgyti 1 kartą per savaitę.

X Balta mėsa: vištiena, kalakutiena, netgi strutiena, triušiena. Reikėtų valgyti 2 – 3 kartus per savaitę.

X Pieno produktai. Valgykite kiekvieną dieną, jei netoleruojate saldaus pieno, rinkitės rūgusio pieno produktus.

X Kiaušiniai. Pakanka 3 kiaušinių per savaitę.

X Žuvis. Gerai būtų jos valgyti bent porą kartų per savaitę. Žuvį galima rinktis vietoj baltos mėsos.

Suskaičiuokime: porą kartų per savaitę turėtume valgyti žuvies, dar porą kartų paukštienos, kartą – raudonos mėsos, o likusias dienas turėtų būti ruošiami varškės, daržovių, kruopų patiekalai.

Kam tie kraštutinumai...

Pasak Editos Gavelienės, skaudžiausia, kai tėvai vegetarizmą primeta vaikams. Ir augimui, ir fiziniam vystymuisi būtini visaverčiai baltymai, tad nuo vaikystės maitindami vaikus vien augaliniu maistu tėvai be galo rizikuoja savo atžalų sveikata.

Norint nevalgyti mėsos ir gauti visų reikiamų maistinių medžiagų, reikia labai daug žinių ir... maisto papildų. Organizmui reikalingų medžiagų trūkumą vegetarai linkę kompensuoti polivitaminų ir mineralų kompleksais.

„Bet ar sveika valgyti vegetarišką maistą ir saują tablečių? Manau, tikrai naudingiau rinktis visavertę mitybą,“ - tvirtina gydytoja dietologė.

Ne tik vaikams, bet ir pagyvenusiems žmonėms nereikėtų maitintis vien augaliniu maistu. Senstant visi atsinaujinimo procesai sulėtėja, o jei organizmas negaus pakankamai baltymų arba juose trūks kai kurių aminorūgščių, kurias įsisaviname tik valgydami mėsą, ląstelėms bus dar sunkiau atsinaujinti.

Netgi ir vieną mėnesį per metus pabūti vegetaru nėra naudos sveikatai. Juk ilgesnį laiką nevalgant mėsos mūsų virškinimo sistema ima gaminti mažiau fermentų, virškinančių šį maistą. O kai nebegalime tverti ir nutariame vegetarišką gyvenimą baigti, dėl tų fermentų trūkumo jaučiamės prastai. Tiesa, tai laikina, organizmas vėl iš naujo prisitaiko virškinti mėsą, ir viskas grįžta į senas vėžes.

Kartais tenka smarkiai ar visiškai riboti gyvūninės kilmės maistą: taip gali atsitikti sergant su baltymų apykaita susijusiomis ligomis, įvairiais reumatoidiniais artritais. Tačiau jei esate sveiki, valgiaraštyje turi būti visų grupių produktų.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Grožis ir sveikata

Kodėl vitaminas D toks svarbus mūsų organizmui? (14)

Gydytojai rekomenduoja per dieną suvartoti bent 10 mg vitamino D, tačiau kai kurie jaudinasi, kad net ir saulėtomis dienomis, kai vitamino D gamyba organizme suaktyvėja, ir per subalansuotą mitybą, vitamino D vis tiek bus suvartojama nepakankamai.

11 signalų, kuriuos siunčia krūtys (4)

Krūtys gali moterims pranešti apie sveikatos ir organizmo būklę, svarbu tik laiku atkreipti į tai dėmesį.

Netikėtas būdas nustatyti, ar jūsų kūnui trūksta vandens (23)

Turbūt esate girdėję, kad skysčių trūkumą galima nustatyti įvertinus šlapimo spalvą. Tiesa, šis metodas kartais gali būti netinkamas, nepatogus ar nepriimtinas.

Sultingų kūno formų treniruotė (5)

Grupinių užsiėmimų instruktorė Julija Glušakova kviečia intensyviai mankštinti apatinę kūno dalį, nes vasaros metu išgeriamas įvairių gazuotų skysčių poveikis, dažnai veikia būtent tą dalį.

Patarimai neturintiems laiko lieknėti: 8 savaitės su žalia arbata – minus 5 kg (22)

Statistika rodo, kad antsvorį turintys 25–30 metų žmonės miršta 12 kartų dažniau nei jo neturintys, 45–50 metų moterys su antsvoriu rizikuoja susirgti ateroskleroze, o vyrams ši liga diagnozuojama dar jaunesniame amžiuje. Ir tai tik kelios liūdnos pasekmės, kurios gresia laiku nesusirūpinus savo augančiu svoriu.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.