Kraujagyslių ligas galima skirstyti į arterijų ir venų ligas.
Dažniausia venų liga - kojų venų varikozė. Pradinėse ligos stadijose jokių nusiskundimų, išskyrus kosmetinį trūkumą, (matomas ryškesnis poodinių venų tinklas kojose) nebūna. Venų varikozei pažengus, būdinga skųstis „pavargusiomis kojomis": sunkumu, tempimo jausmu kojose, skausmu ilgai pastovėjus ar sėdint, patinimu dienos pabaigoje, mėšlungiu naktimis. Ilgainiui dėl ligos sutrinka veninė kraujotaka, todėl nukenčia audinių mityba. Ima atsirasti sunkiai gyjančios opos.
Dažniausia arterijų liga - aterosklerozė
Daug metų aterosklerozė nesukelia jokių simptomų, nes aterosklerozinė plokštelė kraujagyslės spindyje auga labai ilgai, o arterijos spindis siaurėja pamažu. Kol nėra trombozės, aterosklerozė nėra labai pavojinga. Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterijos spindis susiaurėja 50 proc. ir daugiau. Kai susiaurėjimas pasiekia 75 proc., sutrinka tam tikro organo kraujotaka. Tai - lėtinė išemija.
Jei netikėtai aterosklerozinė plokštelė plyšta ir virš jos susiformuoja krešulys, tokia kraujagyslė užkemšama staiga ir pasireiškia ūminė išemija. Pavyzdžiui, siaurėjant širdies arterijoms, pasireiškia krūtinės angina (stenokardija), o kraujagyslei užsikimšus staiga, ištinka miokardo infarktas. Dėl aterosklerozės gali trikti ir kitų vidaus organų (inkstų, blužnies, žarnyno), taip pat galūnių, ypač kojų kraujotaka.
Aterosklerozės sukeliami simptomai skiriasi kiekvienam pacientui priklausomai nuo labiausiai ligos pakenktos arterijos vietos:
1. Smegenų kraujotakos sutrikimas pasireiškia nuo galvos ūžimo, svaigimo, palaipsniui besivystančios silpnaprotystės iki laikinų neurologinių priepuolių. Esant ūmiam galvos smegenų kraujagyslių pakenkimui gali įvykti ilgalaikiai neurologiniai pakitimai - insultas (galvos smegenų infarktas). Jam būdinga: kūno dalies aptirpimas, nusilpimas (iki visiško paralyžiaus), regėjimo, kalbos, rijimo, pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, trumpalaikis sąmonės praradimas.
2. Išsivysčius vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozei susergama koronarine (vainikine) širdies liga. Dažniausiai ji pasireiškia krūtinės angina - staigiu trumpalaikiu maudžiančio pobūdžio skausmu už krūtinkaulio ir kairėje krūtinės pusėje, plintančiu į kairę ranką, kaklą. Progresuojant ligai gali trikti širdies ritmas, o visiškai sutrikus kraujotakai įvyksta miokardo infarktas. Tuomet skausmas už krūtinkaulio užsitęsia, tampa labai stiprus.
3. Galūnių kraujagyslių aterosklerozė ypač būdinga rūkaliams. Ši liga dažniausiai pasireiškia protarpiniu šlubumu - staigiu kojų skausmu paėjus ir jo išnykimu sustojus pailsėti. Progresuojant aterosklerozei gali išsivystyti arterijų trombozė, kuomet susidaręs krešulys visiškai užkemša kraujagyslės spindį. Pakenkta galūnė tampa labai skausminga, nejudri, pabąla, aptirpsta. Užsitęsus kraujotakos sutrikimui vystosi galūnės gangrena.
4. Inkstų arterijų aterosklerozė dažniausiai pasireiškia gydymui vaistais nepasiduodančiu staigiu aukšto kraujospūdžio atsiradimu - renaline (inkstine) arterine hipertenzija.
5. Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20-30 min po valgio atsirandantys skausmai pilve, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas. Išsivysčius pakenktos žarnyno kraujagyslės trombozei įvyksta žarnyno infarktas - atsiranda staigus aštrus pilvo skausmas, didelis silpnumas, vėmimas, tuštinimasis krauju.
Žinant, jog aterosklerozė vystosi dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, pacientui būtų naudinga žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Jei cholesterolio kiekis kraujyje per didelis, reiktų jį mažinti.
Nustačius cholesterolio padidėjimą, šeimos gydytojas A. Mockus pataria imtis priemonių jo mažinimui ir taip užkirsti kelią būsimoms širdies ir kraujagyslių ligoms. Pravartu žinoti, jei cholesterolis aukštas dėl paveldimų ar antrinių ligų, be medikamentinio gydymo neapsieisite. Kitais atvejais gali pakakti ir gyvenimo būdo korekcijos.
Sveika ir subalansuota mityba yra svarbiausia priemonė cholesterolio mažinimui, kadangi visas, perteklinis cholesterolis gaunamas būtent su maistu.
Pagrindiniai mitybos principai:
- mažinkite riebalų, ypač gyvūninės kilmės, suvartojimą. Venkite maistą gaminti riebaluose. Maistą troškinkite, gaminkite garuose.
- venkite sūraus maisto.
- mažinkite cukraus, saldžių patiekalų, saldžių gėrimų, desertų, saldėsių suvartojimą.
- bent 2 - 3 kartus per savaitę valgykite žuvies, ypač jūrinės: lašišos, tuno, skumbrės.
- vartokite daugiau skaidulomis turtingų maisto produktų: daržovių, vaisių, pupelių, neapdorotų grūdinių produktų.
Norėdami sumažinti cholesterolio koncentraciją taip pat nepamirškite:
- kasdien ar kas antrą dieną fiziniam aktyvumui skirti ne mažiau 30 min. Tinka bet kokia Jūsų mėgstama veikla (bėgimas, plaukimas, šokiai, aerobika, darbas darže, sode ir pan.), sukelianti prakaitavimą.
- viršsvoris didina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją, todėl stenkitės sureguliuoti, išlaikyti optimalų kūno svorį.
- jei rūkote - pats laikas atsikratyti šio žalingo įpročio!
Šių priemonių gydytojas pataria laikytis ne tik turintiems per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir jau sergantiems ateroskleroze.
Žinoma, pastarieji pacientai, turintys arterinės kraujotakos sutrikimų, palaiko nuolatinį ryšį su savo gydytojais, laikosi jau nustatyto individualaus gydymo plano.
