Mūsų kojoms tenka didžiausias fizinis krūvis, todėl jos nusipelno ypatingo dėmesio. Deja, bet daugelis į jas žvilgteri tik tuomet, kai pajunta skausmą ar atsiranda kitų sveikatos problemų. Tik maža dalis žmonių gimsta turėdami pėdų problemų, jos atsiranda nepakankamai rūpinantis pėdomis.
Atostogos
© Corbis/Scanpix

Anot „Pėdos centro“ medicininio kuratoriaus Algirdo Romualdo Astromsko, didžioji dalis pėdų ligų išsivysto dėl netinkamos, pigios avalynės nešiojimo, kuri dažnai yra pagaminta iš sintetinių medžiagų, o jos padas nelankstus. Tokiuose batuose kojos prakaituoja, atsiranda nuospaudos, grybeliniai susirgimai, sutrinka medžiagų apykaita bei kraujotaka. Norint išsaugoti sveikas ir gražias pėdas gydytojas pataria rinktis kokybišką avalynę ir tik ypatingomis progomis avėti aukštakulnius ar smailianosius batus.

Dažna moterų problema – atsikišęs pėdos kauliukas – yra netinkamos avalynės nešiojimo pasekmė.

Tik 5 procentai žmonių šią problemą paveldi, visais kitais atvejais ji yra įgyjama dėl netinkamos avalynės, per didelio kojoms tenkančio krūvio. Nėra abejonės, kad didžiausias krūvis tenka tuomet, kai moterys avi aukštakulnius. Jeigu jau taip susiklostė, kad aukštakulniai yra privaloma kasdienio moters garderobo dalis, namuose, gamtoje rekomenduojama vaikščioti basomis, o laisvalaikiu avėti batelius ne aukštesne nei 6 cm pakulne.

Pasak ortopedo-traumatologo A. R. Astromsko, pėdų ligų profilaktikai labai svarbi mankšta, kuri turi būti reguliari, kaip ir viso kūno mankšta.

Pratimai kojoms ilsintis prie jūros

Kalbant apie pratimus pėdoms atostogaujant, išradinėti dviračio neverta. Gydytojai vieningai sutaria, jog itin efektyvus pratimas kojų pėdoms yra vaikščiojimas smėlėtu pajūrio krantu arba tiesiog bėgiojimas. Anot A.R.Astromsko, derinant ėjimą ar bėgimą sausu pajūrio smėliu su braidymu ar bėgimu vandeniu, mankštinami ne tik kojų skliautai, bet toks pratimas turi ir gydomąjį poveikį kraujagyslėms, raumenims bei sausgyslėms.

Medikas atkreipia dėmesį, kad sveikatai naudingas ir akmenuotas paplūdimys. Tačiau rekomenduojama po jį vaikštinėti basomis rytais arba pirmoje dienos pusėje, kuomet saulė dar nespėja įkaitinti akmenukų. Toks pėdų masažas stimuliuoja visų vidaus organų veiklą. Apskritai, vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktinė bei gydančioji priemonė.

Braidymas – tai terminis ir fizinis masažas

Anot gydytojo, braidymas – tai terminis ir fizinis masažas žmogaus kojoms, pėdoms, kraujagyslėms, raumenims, sausgyslėms bei sąnariams. Terminis masažas jaučiamas einant nuo kranto gilyn ir atgal. Mat prie kranto vanduo visuomet yra šiltesnis, o einant tolyn jis šaltėja. Todėl šis aplinkos temperatūros pokytis yra labai naudingas žmogui.

„Fizinis masažas - tai braidymas nelygiu smėlėtu paviršiumi ar smėlėtu kranto nuolydžiu. Jis stiprina pėdas, čiurnas, pirštus, sąnarius. Jei prie kranto vandenyje yra statesnis nuolydis, naudinga juo pavaikščioti pirmyn atgal“, – pataria p. A. R. Astromskas.

Jūros vandens ir saulės poveikis kojoms

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad esant odos paviršiaus įbrėžimams, jūros vanduo turi dezinfekuojantį, gydomąjį poveikį. Tačiau esant žymiems kojų pažeidimams, jūros vanduo gali sukelti ir komplikacijas – bendrus nušalimus: „Atsargūs turėtų būti cukralige sergantys poilsiautojai, nes šaltis gali sukelti ilgalaikius kojų-pėdų kraujagyslių spazmus, nuo kurių gali sutrikti kojų pirštų kraujotaka“, – pažymi „Pėdos centro“ medicininis kuratorius.

Kalbant apie saulės poveikį pėdoms verta turėti omeny, kad dažniausiai mūsų pėdas nuo saulės spindulių saugo avalynė. Kadangi deginamės basi, jos nebėra apsaugotos ir nepateptos reikiamomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamos. Anot p. Astromsko, pėdas, kaip ir visą kūną, prie saulės spindulių reikia pratinti palaipsniui.

Taigi atostogaujant prie jūros naudingos ne tik maudynės. Mūsų pėdose yra visi aktyvieji, dar kitaip vadinami „stebuklingieji“, taškai, kurie yra susieti su kiekvienu vidaus organu. Ir daugelis net nesusimąsto, kad paprasčiausias vaikščiojimas basomis pajūriu ar braidymas mūsų organizmui yra itin naudingas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (19)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (10)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (35)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (199)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

„Islamo valstybės“ rėmėjai švenčia: juos žudydami mes darome jų vaikams paslaugą (117)

Naujienų agentūra „Amaq“ išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad teroristinė organizacija...

Darbdavių patyčias kentęs jaunuolis turi svarbų patarimą siekiantiems karjeros (21)

Sezoninis darbas jaunuoliams yra puiki galimybė užsidirbti, be to, anot specialistų tai labai...

K. Maksvytis: lietuviai Europos čempionate laimės medalius (6)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė artėja link pasirengimo ciklo...

Mokslininkai išsiaiškino „magiškųjų grybų“ paslaptį (5)

Tyrėjams pavyko perprasti psichoaktyvios „ magišk ųjų grybų“ medžiagos – psilocibino –...

Jauniausia someljė Lietuvoje: senajai kartai alkoholis lygu girtuoklystei (24)

Jauniausia Lietuvos someljė Silvija Umaraitė jaučia, kaip auga konkurentų gretos. „Anksčiau...