Arbata – gėrimas, ruošiamas iš džiovintų kininio arbatmedžio (Camellia sinensis), Camellia assamica arba jų hibridų lapų ir pumpurų, kelioms minutėms užpylus juos karštu vandeniu.
Arbata vadinami ir perdirbti bei išdžiovinti kininio arbatmedžio lapai – arbatžolės, o taip pat bet koks vaisių ar žolelių gėrimas. Arbatą galima gerti prieš miegą, tačiau ją plikyti reikia ne mažiau 3 minučių, kitaip ji veiks stimuliuojančiai.
Arbatos nauda protinei sveikatai
Arbata – ne šiaip koks paprastas gėrimas: moksliniu požiūriu, arbatą galima apibūdinti kaip sveikatai itin naudingą gėrimą, apsaugantį nuo antioksidantų, suteikiantį energijos, padedantį išgyti nuo ligų. Įvairiose rytų kultūrose, arbata yra ne šiaip karštas gėrimas – čia ji apipinta mistinėmis ir net magiškomis savybėmis, o jos gėrimas – tai ištisas, savas taisykles turintis ritualas, ceremonija.
Pasak keliautojo ir rašytojo Romualdo Neimanto, arbatos ceremonijos esmė – vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu, laikantis keturių pagrindinių arbatos gėrimo ceremonijos principų – harmonijos, pagarbos, švaros ir tylos.
Kiniškajai arbatos gėrimo ceremonijai jau daugiau kaip 1300 metų, o pati arbatos kultūra šioje šalyje skaičiuoja jau 5-tą tūkstantmetį. Kinijoje arbata yra itin svarbus gėrimas, kuris yra neatsiejamas nuo kinų kasdienybės, kultūros, pasaulėžiūros ir dvasinio tikėjimo. Galbūt dėl to, kad jų dienos racione yra bent keli arbatos puodeliai per dieną, Kinijos kaime taip gausu šimtamečių senolių. Šiaip ar taip, pasinaudojus rytų šalių praktika, arbata galima sustiprinti savo protinę sveikatą.
Streso, įtampos ir greito gyvenimo ritmo išvargintiems žmonėms, nuolatos mąstantiems apie kitos dienos planus ir dažniausiai vargus, neretai nusilpsta nervinė sistema, puola depresija, o naujos dienos rytą visuomet užvaldo bloga nuotaika. Tokioje situacijoje vienas pirmųjų „vaistų“ turėtų būti ne kas kitas, o būtent arbata. Atpalaiduojanti lietuviškų žolių ar žalioji – tikrai nesvarbu, mat svarbiausia čia – laikas, skirtas sau, skirtas atsipūsti ir atsipalaiduoti, negalvoti apie dienos vargus.
Susikurkite nedidelę arbatos gėrimo ceremoniją: užsikaiskite vandenį, pasiruoškite arbatą. Susiraskite atokiausią namų kampelį, kuriame jūsų niekas netrukdytų. Atsisėskite, užsidekite žvakę ir lėtai gurkšnokite arbatą, stengdamiesi negalvoti apie rūpesčius darbe ar namuose klegenančius vaikus. Iš pradžių tokia „terapija“ gali pasirodyti kiek keista, o tyla tikrai nejauki, tačiau nepasiduokite – pasistenkite sau skirti bent valandą per dieną visą savaitę, ir netrukus pajausite, kokios svarbios ir reikalingos jums tapo šios „laiko sau“ ceremonijos.
Fizinės arbatos savybės
Mokslinių tyrimų duomenimis, arbata iš tiesų gali įtakoti jūsų sveikatą, padedant stipresniais dantimis ir baigiant apsauga nuo vėžio. Kiekviena arbata turi ir skirtingą poveikį: nors žalia, juodoji ir oolong arbatos gaminamos iš to paties augalo, jos yra absoliučiai skirtingos. Jų skonis ir poveikis priklauso nuo lapelių skynimo laiko ir jų apdorojimo.
Žalioji arbata yra apdorota mažiausiai, o arbatos lapeliai naudojami jauniausi. Būtent šios arbatos sudėtyje yra daugiausia polifenolių, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, apsaugo nuo ligų ir suteikia daugiau gyvybingumo. Polifenolis yra itin stiprus antioksidantas, kurio dažnas vartojimas gali prailginti gyvenimą.
Būtent dėl šios veikliosios medžiagos yra žinoma, kad žalioji arbata yra vienas stipriausių antioksidantų, valančių žmogaus organizmą nuo aplinkos poveikio, taršos, sugaunančių sunkiuosius radikalus ir juos pašalinančių iš organizmo. Polifenolio rūgštys gali tiesiogiai prailginti gyvenimą, nes saugo mus nuo blogųjų riebalų – cholesterolio, neleidžia susidaryti trombams, greitina ląstelių regeneraciją ir apsaugo jų membranas, todėl ligoms yra daug sunkiau „prikibti“ prie mūsų kūno organų.
Arbatoje yra 50 proc. mažiau kofeino nei kavoje, tačiau abu šie gėrimai organizmą stimuliuoja panašiai. Kuo ilgiau arbata plikoma, tuo daugiau joje išsiskiria kofeino, tačiau gerdami net ir labai stiprią žaliąją arbatą, jūs niekuomet nesusidursite su pašaliniu, kavai būdingu poveikiu.
Praėjusiais metai vykusio tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad žalioji arbata gali apsaugoti nuo širdies ligų bei staigios mirties – infarkto. Pitsburgo Medicinos Centro Universiteto mokslininkės atliktame tyrime paaiškėjo, kad asmenys, išgeriantys nuo 1 iki 3 žalios arbatos puodelių per dieną, infarkto riziką sumažino net 35 proc., o asmenys, kurie išgeria 3 puodelius arbatos ir daugiau, – 32 proc.
Žalioji arbata gali padėti ir kovoje su viršsvoriu. Būtent dėl šios priežasties rinkoje itin paplito žaliosios arbatos kapsulės. Svarbu paminėti, kad nesilaikant sveikos mitybos principų ir neužsiiminėjant bent minimaliu fiziniu aktyvumu, numesti svorio žalioji arbata tikrai nepadės.
Žalioji arbata stiprina kaulus, todėl ją gerti rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunimui žalioji arbata gali pasirodyti dar patrauklesnė sužinojus, kad ji – balina dantis. Tiesą pasakius, žalioji arbata padeda sureguliuoti burnos ertmės rūgštingumą, pH lygį, ir tokiu būdu apsaugo emalį nuo rūgščių poveikio bei ėduonies susidarymo.
Žalioji bei žolelių arbata gali apsaugoti imuninę sistemą, gydyti nuo įvairių ligų. Žaliosios ir žolelių arbatos miksas yra nepamainomas gėrimas rudens ir pavasario dienomis, nes stiprina organizmo atsparumą ligoms. Žalioji arbata, griežinėlis imbiero, citrinos + medaus – panacėja nuo gripo bet kuriuo metų laiku.
