Ar jus kamuoja kūno išvaizdos problema?

Yra moterų, kurios myli savo kūną, kiekvieną jo šventą kvadratinį centimetrą. Šis straipsnis ne joms. Šis specialus straipsnis apie kūno išvaizdą siūlo pagalbą kiekvienai moteriai, kuri kovoja su savo kūnu, dėl savo išvaizdos blogai jaučiasi ar net puola į depresiją.

Kalbant apie mūsų jausmus savo kūnui, sakyti, kad tai yra meilės-neapykantos reikalas reikštų sušvelninti šią problemą. Pakalbėkime apie konfliktus: mes perkame dviem dydžiais per didelius rūbus

(arba dviem per mažus, tikėdamosi, kad gal kaip nors į juos įsisprausime); mes manome, kad mums niekada neatsiras vietos prisigrūdusiame lifte; mes keikiame savo nosis, šlaunis ar klubus, nors tuo pat metu mėgstame (dažniausiai slapčia) savo akis, kaklą ar rankas. Visgi mes dažnai jaučiamės esą nevykėlės dėl to, kad nesame tobulos, ir taip atrodo, nežiūrint į tai, kad niekas nėra tobulas. Galiausiai, mes praleidžiame per daug laiko galvodamos, ką reikėtų patvarkyti, kokio maisto vengti, jausdamos kaltę dėl to, kad nesimankštiname ir apskritai jausdamosi, kad netelpame į išmatavimus. Pavojus slypi tame, kad toks negatyvus mąstymas vieną dieną gali pavirsti į rimtą problemą.

Psichologijos daktarė Marion Bilich, kurios specializacija yra valgymo sutrikimai, sako, kad mes ignoruojame, ar bent jau per mažai kreipiame dėmesį į tai, kad mūsų kūnų sandara yra nulemta genetiškai. Didesne dalimi (bet kada nors sumažėsiančia) su genais nepasiderėsi. Besivaikydamos grožio idealo mes pamirštame, kad tai gali būti neįmanoma tam, kieno tėvai yra kresni ir žemesni nei 170 cm. Dar daugiau, genetinė ruletė gali sustoti ant vienos močiutės apdribusių rankų, vietoj to, kad sustoti ant nuostabių kitos močiutės kojų. Šiuo atveju turėtume remtis sena nuvalkiota tiesa, -“padėk sau pats”. Taigi, privalome pradėti galvoti apie savo kūną ne vien tik pagal svorį ir išmatavimus. Moters dvasinė ir fizinė sveikata gali priklausyti nuo to, ar jinai sugebės susitaikyti su jai skirtu kūnu ir gauti viską, kas yra įmanoma iš to, ką jinai turi.

Kada kreiptis pagalbos?

Tai, kad mėgstame ar nemėgstame vienų ar kitų savo kūno dalių greičiausiai dar nereiškia, kad mums jau reikalingas gydymas, pastebi ekspertai, bent jau tol, kol tai nenueina per toli. Daktarė Bilich sako, “Problema egzistuos tol, kol moterys kovos su savo kūnais. Moterys visada norėjo paversti savo kūną į idealią formą. Šiuo metu tikslas yra liesas ir raumeningas kūnas. Tačiau dauguma modelių vis tik yra per daug liesos, netgi jei jos ir turi išvystytus raumenis.”

Bet kaip nekovoti su savo kūnu? Nežiūrint į nieką, nuo to nepabėgsi. Ir kaip žinoti, kad jūsų susirūpinimas darosi nesveikas? Butlerio ligoninės Providense, Rod Ailende kūno sutrikimų ir kūno išvaizdos programos direktorė, medicinos daktarė Katharine A. Phillips siūlo tikslesnį būdą, kaip sužinoti, kada būtų laikas ieškoti pagalbos: “Jei valandą laiko per dieną jūs jaudinatės dėl savo išvaizdos, esate susirūpinusi (dėl išvaizdos) darbe ir esate drovi vakarėliuose, tai gali būti rimtos problemos signalas”, sako ji.

Tai, kaip mes jaučiamės dėl savo išvaizdos yra daugelio dalykų suma: to ką mums sako mūsų tėvai, draugai, giminės, vaikinai, to ką mes matome aplink mus, to, kokioje kultūroje mes gyvename ir to, ko mes pačios iš savęs tikimės. Psichologas nereikalingas, norint sužinoti, kad iš visų tų kintamųjų mes galime kontroliuoti tik vieną - tai, kaip mes jaučiamės dėl viso to. Tačiau tai dar nereiškia, kad viskas eisis lengvai. Tačiau kai kurioms, o galbūt daugumai iš mūsų, “kūno išvaizdos pagerinimui pakaktų kasdieninės mantros, švelniai primenančios jums, kad nėra būtina atrodyti kaip modeliui”, sako daktarė Philips. "Tiktai maža moterų dalis atrodo kaip Katė Moss. Geriausia būtų susitaikyti su tuo, kaip jūs atrodote, sveikai maitintis, mankštintis ir pastebėti savo gerus bruožus.”