Apgaulingas įspūdis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno akių ligų klinikos docentė, Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė gydytoja oftalmologė Ingrida Janulevičienė pastebi, jog glaukoma gali susirgti kiekvienas: nenustatyta, kad šios ligos išsivystymą lemtų pragyvenimo lygis, mityba, profesija.
Dažniausiai glaukoma serga vyresni nei 40 metų žmonės, todėl jiems ir sergančiųjų glaukoma šeimos nariams būtina bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį, akiplotį, regos nervo būklę. Kilus mažiausių įtarimų, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti konsultuotis pas akių gydytoją. Jei diagnozuojama pradinių stadijų glaukoma, dar galima sustabdyti jos progresavimą ir išsaugoti regėjimą.
Tikrintis reikia reguliariai
„Ligos pradžioje diagnozuoti glaukomą nelengva, – sako I. Janulevičienė. – Pirmą kartą rasti pakitimai stebimi tris–šešis mėnesius. Po keleto konsultacijų, išryškėjus ankstyviems glaukominiams pakitimams, pradedamas gydymas, kuris trunka visą gyvenimą. Sergantieji glaukoma turi būti tikrinami reguliariai.“
Svarbiausias gydymo būdas – mažinti akispūdį kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių ir taip stabdyti ligos progresą. Pagal gydytojo nustatytą režimą ligoniui visą gyvenimą kasdien tenka lašinti akių lašus. Vieniems pacientams glaukoma, kad ir kaip gydoma, greitai progresuoja, kitiems – atvirkščiai, minimaliai gydant liga sustabdoma. Gali būti, kad paskirtas gydymas po kurio laiko tampa neveiksmingas, todėl progresuojant glaukomai gresia apakti.
Lazeriu ir chirurginiu būdu glaukoma gydoma, kai nesiseka jos sustabdyti akių lašais. Po šių operacijų liga lieka, tik nebeprogresuoja. Chirurginio gydymo esmė – ne pagerinti, bet stengtis išsaugoti regą.
„Pacientui sunku suvokti: kaip gali būti operacija sėkminga, jei regėjimas nepagerėjo? Deja, šiuolaikinė medicina dar neišrado operacijų, kurias atlikus dėl glaukomos prarastas regėjimas grįžtų“, – apgailestavo gydytoja.
Rizikos veiksniai
Sergant glaukoma, būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių: valgyti daugiau daržovių ir vaisių, vengti aštrių valgių, nerūkyti. Naudingas lengvas, nevarginantis fizinis darbas, nesunkūs mankštos pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore, tačiau nepatariama joga – kūno padėtis „žemyn galva“ sergant glaukoma nerekomenduojama.
Negerai būti visiškoje tamsoje, žiūrint televizorių kambaryje įjungti papildomą šviesą. Paskirtus vaistus lašinti kasdien nurodytu laiku ir tiek, kiek paskirta. Prieš tai būtina su muilu nusiplauti rankas, o įsilašinus reikia porą minučių palaikyti paspaudus vidinį voko kampą, kad vaistai ašarų kanalais nenutekėtų į nosį.
Glaukomos rizikos veiksniai: didelis akispūdis, amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų žmonės), paveldimumas, didelė trumparegystė, cukrinis diabetas, akių traumos arba operacija, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Esant aukštam kraujospūdžiui neretai būna ir aukštas akispūdis, tačiau glaukoma labiau progresuoja, jei kraujospūdis žemas. Pacientams, kuriems šąla rankos, zyzia ausyse, skauda galvą, glaukomos eiga dažnai būna gerokai sunkesnė.
Ligos simptomai: akies dugno pokyčiai, akių nuovargis, ašarojimas, bukas skausmas akies viduje, svetimkūnio pojūtis, regėjimo susilpnėjimas, išsiplėtusios akies kraujagyslės.
Ligoniai buriasi į klubus
Sergantieji glaukoma buriasi į pacientų organizacijas. Prieš penkerius metus buvo įkurta Nacionalinė glaukomos sąjunga, jungianti miestuose ir rajonuose įsikūrusius klubus. Jie veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, steigiasi Alytuje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir kituose miestuose. Klubai vienija apie 3200 ligonių.
„Mūsų vienas svarbiausių tikslų – šviesti visuomenę, kad ji kuo daugiau žinotų apie akių ligas, ypač apie klastingąją glaukomą, – teigia Nacionalinės glaukomos sąjungos pirmininkas Vytautas Gurauskas. – Buriame sergančiuosius glaukoma, kalbamės su jais, jų šeimos nariais, bendradarbiaujame su medikais, mokslininkais, tiriančiais šią ligą, kad būtų daroma viskas stabdant jos progresavimą, kad žmogus kuo ilgiau matytų, džiaugtųsi gyvenimu ir tas gyvenimas būtų kokybiškas.“
Nacionalinė glaukomos sąjunga ir klubai stengiasi teikti sergantiesiems socialinę ir psichologinę pagalbą, informuoja valdžios institucijas apie ligonių patiriamus sunkumus, leidžia laikraštį ,,Rega“.
„Sveikatos priežiūros įstaigos per mažai ligonius šviečia apie ligą, rizikos veiksnius, gydymą, antra vertus, poliklinikose dirbantys gydytojų krūviai tokie dideli, kad nėra kada su ligoniais daug kalbėti, – apgailestauja Vytautas Gurauskas. – Tai kompensuoti stengiamės klubuose, į kuriuos kviečiame specialistus, kad jie išsamiau paaiškintų apie ligą. Be to, sergantiems žmonėms būryje drąsiau – pasikalbame, pasidalijame patirtimi.“
Daugiau apie glaukomą, aktualiausius klausimus galima sužinoti Lietuvos glaukomos draugijos interneto svetainėje.
Naudinga valgyti
Maisto produktus, kuriuose yra daug nuo akių ligų saugančių antioksidantų:
. vitamino C: citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, pomidoruose, kopūstuose, brokoliuose;
. vitamino E: augaliniame aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, piene, svieste, mėsoje, riešutuose, jūros gėrybėse, avokaduose;
. vitamino A: kepenyse, kiaušinio trynyje, piene, morkose, bulvėse, greipfrutuose, brokoliuose, abrikosuose;
. cinko: liesoje mėsoje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose, žaliose lapinėse daržovėse, žemės riešutuose, sėlenose, sūryje;
. liuteino: kopūstuose, špinatuose, petražolėse, salieruose, brokoliuose, salotose, žirniuose, žaliosiose alyvuogėse;
. magnio: duonoje, sėlenose, kruopose, žirniuose, petražolėse, krapuose, rūgštynėse, špinatuose, juodojoje arbatoje, šokolade, kopūstuose, morkose. Pieno produktuose magnio nedaug, bet jis gerai pasisavinamas.
