Žmogaus gyvybė – didžiausia vertybė. Svarstymai drausti ar leisti abortus Lietuvoje netyla jau ilgą laiką. Diskusijos įkaista, kai kalbant apie nėštumo nutraukimo leidimą ar draudimą imama įrodinėti, kuri teisė viršesnė: teisė gimti ar moters teisė pasirinkti – gimdyti ar ne.
© Shutterstock nuotr.

Prieštaringi vertinimai

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, kuriuo, išskyrus retas išimtis, būtų draudžiami abortai. Įstatymo projekto rengėjų tvirtinimu, pagrindinis tikslas – teisiškai reglamentuoti nėštumo nutraukimo sąlygas, siekiant sumažinti abortų skaičių.

Vyriausybė projektui siūlo nepritarti. Jos išvadose teigiama, kad pataisomis siaurinama moters teisė į privatų gyvenimą, be to, kyla abejonių, ar jos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus.

Europos Sąjungoje abortai draudžiami Airijoje, Lenkijoje ir Maltoje. Kitos ES šalys, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.

Lietuvoje siūlomo priimti įstatymo projekte pabrėžta, kad žmogaus gyvybė nuo pradėjimo yra atskiro žmogaus organizmas. Todėl nėštumo nutraukimas reiškia naujos gyvybės tyčinį nutraukimą, t. y. teisės gimti atėmimą. Visuomenėje yra ir įstatymui pritariančiųjų, ir jam prieštaraujančiųjų.

Būtina pagalbos sistema

Projektą būtina patobulinti, mano Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė: „Valstybė turėtų užtikrinti pagalbą moterims, išgyvenančioms neplanuotą nėštumą, kad jos pirmiausia kreiptųsi ne leidimo abortui, o pagalbos. Ir suteikti tokią pagalbą, kuri padėtų išsaugoti kūdikį.“

Centro vadovės nuomone, kai tokia sistema bus integruota į įstatymo projektą, tada bus galima kalbėti ir apie tai, kokiomis sąlygomis būtų leidžiama nutraukti nėštumą.

Ji įsitikinusi, kad abortai dabar per daug lengvai prieinami: „Moteris gali nueiti į polikliniką kitoje gatvės pusėje, gauti siuntimą nutraukti nėštumą nieko nežinodama nei apie pačią procedūrą, nei apie galimas pasekmes, nei apie pagalbą. Ir pasiryžti žingsniui, kuris nesugrąžinamas.“

Į Krizinio nėštumo centrą kreipiasi besilaukiančios moterys, patiriančios vyro, kuris nenori to kūdikio, spaudimą. Sunku jį atlaikyti, ypač jei moteris nesijaučia saugi, nežino, kaip reikės garantuoti vaikui gerą materialinį ir socialinį gyvenimą. „Bet jeigu ji sulaukia palaikymo iš draugės, mamos ar Centro darbuotojų, jai lengviau įveikti sunkumus“, – įsitikinusi Z. Tomilinienė.

Į Centrą kreipiasi ir nėštumą nutraukusios moterys, nes sunku gyventi su tokia patirtimi. Net praėjus nemažai laiko jos vis skaičiuoja, kiek dabar metų būtų vaikui.

„Jei moteris, turėdama informacijos apie nėštumo nutraukimo žalą, vaiko išsivystymą, pagalbą, vis tiek sako „nenoriu“, yra dar vienas variantas – paaiškinti, kad nauja gyvybė turi teisę gyventi. Ir jeigu tu nenori auginti, to nori kiti žmonės“, – neabejoja Z. Tomilinienė.

Leisti spręsti pačiai

„Apie nėštumo nutraukimo draudimą negali būti kalbos. Pasirinkti turi pats žmogus. Rengiamas įstatymas – politinis dalykas, nei su mokslu, nei su medicina nieko bendro jis neturi, – įsitikinusi gydytoja ginekologė Daiva Keršulytė. – Dabar nėštumą galima nutraukti pirmus tris mėnesius, iki 12-tos nėštumo savaitės. Nebent galėtume kalbėti apie apribojimus – galimybę nutraukti nėštumą iki aštuntos savaitės.“

Gydytoja pastebi, kad yra dvi kategorijos moterų: vienos nieko nežino nei apie komplikacijas, nei apie tokių operacijų pasekmes, nelabai suvokia, ką daro. Kitos puikiai žino, ką daro, sprendimą priima sąmoningai, suprasdamos, kuo rizikuoja.

Nors komplikacijų po abortų procentas labai mažas, bet niekas šimto procentų garantijų neteikia. „Uždegimai, nevaisingumas, mėnesinių ciklo sutrikimai, infekcijos, gimdos traumavimo, pažeidimų tikimybė operacijos metu, suaugimų, galinčių sukelti nevaisingumą, grėsmė, – vardija galimas pasekmes gydytoja ginekologė. – Komplikacijų pasekmės ypač pavojingos negimdžiusioms moterims, kurios dar planuoja susilaukti vaikų.“

Gydytoja džiaugiasi, kad abortų mažėja. Vilniuje per pastaruosius trejus metus jų sumažėjo per pusę ar net daugiau. Miestuose jaunimas apsišvietęs, nėštumą planuoja, bet rajonuose ši problema didesnė.
„Gąsdinimas, kad padaugės kriminalinių abortų, galbūt yra perdėtas. Jei būtų uždrausti abortai Lietuvoje, moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tikriausiai vyktų į kitas šalis, kur tai nedraudžiama“, – svarsto ginekologė.

Jos nuomone, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, prieš nutraukiant nėštumą turėtų būti privalomas pokalbis su specialiai tam parengtu psichologu. Yra moterų, kurios abejoja dėl aborto, o pasikalbėjusios su specialistu galbūt dalis jų pakeistų savo nuomonę.

Nereikalingi vaikai?

„Mes esame už gyvybę. Lytiškumo ugdymo ir rengimosi šeimai programa „Pažink save“ nei smerkia moteris, pasidariusias abortus, nei skatina juos pasirinkti. Mūsų tikslas yra išsaugoti gyvybes, – sako programos „Pažink save“ atstovės Jurgita Dambrauskienė ir Rūta Godliauskaitė. – Reikia stengtis išsaugoti kuo daugiau gyvybių, dėl šio tikslo dirbti su visuomene ir politikais.“

Lietuvoje 2012 m. buvo atlikta 6033 abortai – tai reiškia 17 abortų per dieną arba 1 kas dvi valandas. „Kodėl gyvename visuomenėje, kuriai nereikėjo 6033 vaikų? Kodėl tiek moterų turėjo kentėti fizinį ir psichologinį skausmą ir patirs to pasekmes ateityje?“ – klausia programos „Pažink save“ atstovės.

Šiuolaikinis mokslas sudaro puikias galimybes sužinoti, kaip vystosi kūdikis nuo apvaisinimo. „Gyvybė prasideda nuo pat apvaisinimo momento, kai sukuriamas unikalus chromosomų rinkinys, užtikrinantis genetinę įvairovę ir lemiantis lytį, – vardija argumentus J. Dambrauskienė ir R. Godliauskaitė. – Jis turi skirtingą genetinę informaciją (po 23 chromosomas iš vyro ir moters). Turi atskirą kraujotaką (motinos ir embriono kraujas nesimaišo).“

Kai moteris sužino, kad laukiasi, embrionas jau būna įsitvirtinęs gimdoje su visų reikalingų organų užuomazgomis ir plakančia širdele (mokslininkai teigia, kad ji pradeda plakti 21 dieną po apvaisinimo!), t. y. žmogus, kurio gimimas tampa dideliu stebuklu ir dar didesne paslaptimi.

„Mūsų kultūroje abortas yra socialinis reiškinys, susijęs su materialiniu bei dvasiniu skurdu, nestabiliomis šeimomis ir nesibaigiančiais konfliktais jose, psichologinio saugumo stoka, atsitiktiniais lytiniais santykiais. Abortas nėra medicininė problema, nes nėštumas nėra liga, jis nepriskiriamas jokiam gydymo būdui. Nei moters nenoras turėti vaikų, nei jos ir vyro tarpusavio santykių kokybė nėra medicininė problema, reikalaujanti chirurginio ar medikamentinio įsikišimo“, – įsitikinusios specialistės.

Trūksta įstatymų

Lietuvos medicinos studentų asociacijos nacionalinės reprodukcinės sveikatos ir AIDS komiteto koordinatorė Aistė Mikalauskaitė įsitikinusi, kad problemą reikėtų spręsti ne uždraudžiant abortus, o sukuriant reprodukcinės sveikatos įstatyminę bazę. Be to, jos manymu, abortų sumažėtų natūraliai, jei lytiškumo ugdymas būtų mokyklų programose, juk abortui moteris ryžtasi tik kraštutiniu atveju.

„Mūsų asociacijos nuomone, abortai neturi būti kriminalizuojami ir žmogui turėtų būti palikta teisė pačiam apsispręsti“, – sako A. Mikalauskaitė.

Jos įsitikinimu, prieš atliekant abortą ir po jo moterims turėtų būti suteikta daugiau psichologinės pagalbos, kaip yra daugelyje šalių.

Pavyzdžiui, Olandijoje, kur įstatymai abortų klausimu liberaliausi, abortų skaičius mažiausias. O štai Lotynų Amerikoje, kur abortai uždrausti, labai išaugęs komplikacijų po aborto, moterų kraujo užkrėtimo atvejų skaičius. Tai rodo, kad abortai vis tiek atliekami, bet tai daroma pogrindyje.

Naudinga informacija

Dažniausiai pasireiškiančios emocinės ir psichologinės nėštumo nutraukimo pasekmės:

gailestis, sielvartas;
pyktis, nukreiptas ne tik į negimusio vaiko tėvą, save, bet ir į aplinkinius ar medikus, kurie nutraukė nėštumą;
kaltės jausmas, gėda;
vienišumo ir atsiskyrimo jausmai;
sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir savivertė;
emocinis abejingumas;
naktiniai košmarai arba nemiga;
pasikeitę tarpusavio santykiai su negimusio vaiko tėvu, aplinkiniais;
sumažėjęs lytinis po­-­traukis;
priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų;
mintys apie savižudybę;
valgymo sutrikimai;
depresija ir nerimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (20)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (120)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (215)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (174)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (14)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (1)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (89)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (22)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...