Tačiau yra gera priemonė, kaip kompensuoti chronišką neišsimiegojimą: padidinkite valandų skaičių (turime omenyje miegojimo valandų skaičių).

JAV Nacionalinis miego fondas (angl. National Sleep Foundation) rekomenduoja kas naktį miegoti nuo septynių iki devynių valandų – tiek organizmui reikia, kad užtektinai pailsėtų. Kuo daugiau valandų miegosite, tuo geriau – ypač smegenims.

„Huffington Post“ pateikia 6 priežastis, kodėl reikia kuo daugiau miegoti, ir kodėl miegas gerina smegenų veiklą bei atitinkamai gyvenimo kokybę.

1. Miegas gerina psichinę sveikatą.

Kuo anksčiau eisite miegoti, tuo jūsų psichinė sveikata bus geresnė. Tyrimai parodė, kad ilgalaikis neišsimiegojimas gali sustiprinti depresijos simptomus. Miego stoka taip pat gali sustiprinti stresą ir nerimą. Jei nerimas trukdo užmigti, išlipkite iš lovos ir pamedituokite arba rašykite dienoraštį – išliejus nerimą, užmigti bus lengviau.

2. Kokybiškai išsimiegant gerėja atmintis.

Miegas padeda kovoti su nemaloniais senėjimo simptomais.

Tyrimai parodo, kad kokybiškai išsimiegant, protas net ir vyresniame amžiuje išlieka aiškus, o atmintis nesilpnėja. Pailsėjusiam protui daug lengviau prisiminti užduotis, faktus ir žmones bei jų vardus.

3. Išsimiegojus pagerėja nuotaika.

Žinome, kad alkis neretai sukelia susierzinimą ar pyktį, o kaipgi miegas? 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtame tyrime teigiama, kad neišsimiegojusiam žmogui sunku kontroliuoti emocijas. Net palyginti neutralūs dirgikliai, kurie normaliomis sąlygomis nesukelia pykčio, gali suintensyvėti, kai trūksta miego. Kuo daugiau miego – tuo geresnė nuotaika.

4. Lengviau priimti teisingus sprendimus.

Dar viena priežastis, kodėl reikia išsimiegoti: tyrimas parodė, kad tai, ar mes išsimiegoję, ar neišsimiegoję, gali turėti įtakos mūsų sprendimams. Mokslininkai išsiaiškino, kad pasąmoninis mąstymas – kuris labai primena miegą – padeda priimti geresnius sprendimus. Logiška – juk ir šiaip paprastai vengiame priimti svarbius sprendimus, kai esame pavargę.

5. Lengviau susikaupti kasdienėje veikloje.

Jei nesugebate prisiversti išsimiegoti savo labui, miegokite dėl darbo. Tyrimai parodo, kad kokybiškai išsimiegojus, dieną lengviau išlikti budriems ir energingiems, todėl sugebame geriau atlikti visus būtinus darbus nei neišsimiegoję. Net trumpai nusnūdę dieną, po to lengviau susikaupiame.

Miegas taip pat gerina mokymosi ir užduočių sprendimo gebėjimus.

6. Miego metu smegenys išsivalo.

Kad namai būtų švarūs ir tvarkingi, iš jų išnešame šiukšles, o miegas pašalina šiukšles iš mūsų smegenų. Neuromokslas teigia, kad miegant mūsų smegenys išsivalo nuo šiukšlių, tai yra, nuo prisikaupusių kenksmingų toksinų. Ko gero būtent todėl mes taip gerai jaučiamės pabudę po kokybiško miego.

Miego trūkumas skatina nutukimą

Miegas itin svarbus emocinei žmogaus gerovei. Nuolatinis nuovargis daro įtaką gebėjimui įsisavinti informaciją – darosi sunku įsiminti faktus, detales bei susikoncentruoti, o miego sutrikimų sukelta prasta nuotaika ilgainiui gali išsivystyti netgi į depresiją.

„Kasdienis miego trūkumas gali sukelti ir rimtų fizinių sutrikimų pvz., nutukimą, širdies ligas ar diabetą. Organizmui trūkstant miego sutrinka normali hormonų pusiausvyra, todėl gali padidėti apetitas, kuomet norisi riebaus ir kaloringo maisto. Miegas taip pat padeda kūnui atsistatyti ir palaikyti gerą kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį.

Tyrimais įrodyta, kad suaugusiems, dažniausiai miegantiems mažiau nei penkias valandas per naktį, rizika susirgti diabetu pastebimai išauga. Vis dėlto miego poreikis kiekvienam žmogui yra individualus – normaliam organizmo funkcionavimui, vienam gali prireikti 9-10 val., o kitam vos 5 val.“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Viena iš pagrindinių nemigos priežasčių – stresas. Jei nepavyksta su stresu susitvarkyti savarankiškai, bet vaistų vartoti nesinori, vaistininkė pataria išbandyti vaistažoles: melisas, mėtas, valerijoną, apynius, ramunėlės ir netgi krapus.

„Vis dėlto vertėtų nepamiršti, kad vaistažoles taip pat reikia vartoti saikingai, nes padauginus galime sau ir pakenkti. Ilgalaikiam streso kontroliavimui taip pat naudingi magnio preparatai, palengvinantys nerimo ar dirglumo simptomus. Magnis mažina centrinės nervų sistemos sujaudinimą ir organizmo jautrumą išoriniam poveikiui. Magnio preparatus rekomenduojama vartoti 2 mėnesius 2 kartus per metus – elemento įsisavinimas bus efektyvesnis, jei jis derinamas su vitaminu B6.“, – pataria R. Janulytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)