Apsiginklavusi Senovės Graikijos receptais, maisto produktais ir pagrindiniais maisto gamybos principais, ji pasiryžo patiekti ant stalo sveikus ir skanius patiekalus. M. Benardis šioje vietoje cituoja Hipokratą: „Tegul maistas bus tavo vaistai“.
„Viskas, kas patiekiama ant stalo, turi įtakos jūsų kūnui“, – Hipokrato perfrazuoja knygos autorė.
Štai aštuoni senovės graikų įkvėpti M. Bernardis patarimai, kuriais turėtume pasinaudoti kiekvienas. Jie padės paruošti sveikesnius patiekalus, pagerinti santykį su maistu ir galbūt net atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų.
1. Visada valgyti pradėkite nuo salotų
„Ant graikų stalo visada pirmiausia patiekiamos salotos“, – teigia M. Benardis. Tiesą sakant, graikai tradiciškai taip dievina salotas, kad senovėje jos dažnai buvo patiekiamos kaip desertas!
„Pagrindinis salotų tikslas – sužadinti apetitą prieš pagrindinį patiekalą“, – toliau aiškina maisto ekspertė. Be to, valgydami salotas pradėsite skrandį pildyti daržovėmis, o tai apsaugos jus nuo persivalgymo valgant pagrindinį patiekalą.
Ant M. Benardis stalo niekada nerasite gatavų salotų užpilų buteliuose, ji visada jį daro pati iš kelių sveikų ingredientų: „Nuo senų laikų salotų užpilas vis dar tebėra alyvuogių aliejaus, acto, žolelių, citrinų sulčių, druskos ir medaus derinys“.
O įdomiausia kalbant apie salotas yra tai, kad populiarias alyvuogių, pomidorų, agurkų, fetos sūrio ir svogūnų salotas visas pasaulis vadina graikiškomis, tačiau patys graikai jas vadina kalamatos arba kaimietiškomis salotomis.
2. Maisto gamybą paverskite patyrimu
Pernelyg dažnai įtemptas grafikas verčia mus pakeliui į namus nusipirkti kažką paruošto ar telefonu užsakyti kažką į namus. Ir nors negalėsite nuolat atsitraukti nuo savo įsipareigojimų, kad paruoštumėte ir mėgautumėtės naminiu maistu, siekis tai daryti gali padėti atsikratyti įtampos ir sąmoningiau žiūrėti į tai, ką valgote. Pati M. Benardis tam apibrėžti turi sąvoką „agapi“.
„Agapi yra džiaugsminga ir harmoninga būsena, kurioje nėra jokio chaoso, – aiškina knygos autorė. – Graikų kultūroje maisto gaminimas yra dvasinis patyrimas, kuris labai švenčiamas ir gerbiamas. Maisto gaminimas susieja mus su savimi, su kitais žmonėmis, su gamta“.
M. Benardis skatina žmones ruošiant maistą kurti džiaugsmingą nuotaiką: „Šokti, groti muziką, dainuoti… leiskite kartkartėmis pasirodyti savo vidiniam vaikui ir nežiūrėkite į maisto ruošimą pernelyg rimtai“.
Tai reiškia, kad metas padėti receptų knygas į šalį ir leistis į eksperimentų pasaulį. „Malonumą ir džiaugsmą iš maisto ruošimo galima gauti tada, kai nestokojama humoro, – sako moteris. – Leiskite maistą ruošti savo pojūčiams ir patys nuspręskite, kiek patiekale norite naudoti vieno ar kito ingrediento – neleiskite receptams diktuoti kiekio matavimų“.
3. Valgio metu atsijunkite nuo visko
M. Benardis primena, kad ne mažiau svarbus ir valgymo procesas. „Taip pat labai svarbu valgio metu praktikuoti meilę ir „agapi“, – teigia ji. – Manau, kad valgant nepagarbu atsakinėti į skambučius ir žiūrėti televizorių, ypač jeigu tai darote valgydami ne vieni. Tai sutrikdo harmoniją ir energijos tekėjimą, taip pat laiką, kurio reikia pasimėgauti maistu kuris galiausiai pamaitina ir gydo mūsų kūną ir sielą“.
Sąmoningas maisto valgymas ir dėmesio sutelkimas į priešais jus esantį patiekalą padeda sustiprinti sotumo jausmą ir valgymo teikiamą malonumą.
4. Pasikliaukite žolelėmis
Atidžiau pažvelkite į jos receptus ir nesunkiai įsitikinsite, kad M. Benardis yra žolelių gerbėja. Vienokių ar kitokių galima aptikti beveik kiekviename jos patiekale, ne vien tame, kuris pavadintas „Šviežių žolelių salotos“.
„Žolelės yra puikus būdas pagerinti patiekalų skonį be papildomų kalorijų, – įsitikinusi maisto ekspertė. – Aš dedu žolelių į arbatas, troškinius, desertus, salotas, graikiškus pyragus su įdaru, sriubas, lėtai virtas daržoves, taip pat mėsos patiekalus, žuvį, vištieną, kuri netrukus bus kepama ar ruošiama ant grotelių“.
Ir kadangi šviežios žalios žolelės yra puikus dalykas, nebijokite į jas pažvelgti kūrybingai. „Aš taip pat jomis pagardinu druską su citrinų žievelėmis, paskui šia druska gardinu savo patiekalus, – atskleidžia savo paslaptį M. Benardis. – Arba kartais jas kepu skrudintuvėje ir naudoju kaip garnyrą, taip pat gardinu jomis savo alyvuogių aliejų ir fetos sūrį“.
5. Žalumynai tinka su viskuo
„Lapiniai žalumynai graikų maisto ruošime labai svarbūs, – teigia M. Benardis. – Kai vaikystėje gyvenau Graikijoje, prisimenu daugybę išvykų į kalnus kartu su močiute, kurių metu rinkome įvairius laukinius žalumynus, kuriuos paskui dėdavome į salotas, gardinome jais troškinius ar paprasčiausiai virdavome, apipildavome alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis“.
Senovės Graikijoje jie buvo naudojami medicininiais tikslais, tačiau ir šiandien graikai vartoja daug laukinių žalumynų, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Vaikai netgi mokomi atpažinti skirtingus laukinius žalumynus. Nepriklausomai nuo to, ką ruošiate, visada atsiras vietos lapiniams žalumynams – įmeskite saują jų į sriubas, tirštuosius kokteilius, omletus, salotas.
6. Vartokite sveikus produktus ir žinokite, iš kur jie atkeliavo
M. Benardis papasakoja istoriją, kaip į putėsius įtraukė vieną mėgstamiausių savo ingredientų – mastikmedžio dervą. Ši derva išgaunama iš medžio, kuris gali būti auginamas tik Graikijoje, mat jeigu žmonės bando auginti jį kažkur kitur, jis miršta. Nors dauguma mūsų negalime pasigirti savo kieme augančiu egzotišku medžiu, šios istorijos moralas toks – rinkitės produktus pagal savo gyvenamąją vietą ir sezoną.
„Pirmasis būdas, kaip atrandu savo ingredientus – apsilankau vietos ūkininkų turguose, kuriuose parduodami įvairūs sezoniniai ekologiški produktai mažesnėmis kainomis nei parduotuvėse“, – patirtimi dalijasi maisto ekspertė.
Vėliau šiuos ekologiškus produktus ji papildo pirktais maisto prekių parduotuvėse, kuriose galima įsigyti importuotų graikiškų ir europietiškų prekių. Tad tikrai verta pasinaudoti M. Benardis patarimu ir planuoti savo mitybą taip, kad ji derėtų prie jūsų vietovės sezono. Taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir turėsite galimybę paįvairinti meniu ir išbandyti naujus ingredientus.
7. Tegul bus paprasta
Pamirškite perdirbtus maisto produktus, kuriuose ingredientų sąrašo pabaigos nematyti. M. Benardis įsitikinusi, kad „kiekvienas patiekalas turi būti paprastas: pagamintas su trupučiu aliejaus, žiupsneliu druskos ir kmynų“.
Toks grįžimo prie esmės požiūris netrukus teigiamai atsilieps jūsų piniginei, sveikatai ir liemens apimčiai.
„Graikų kulinarijoje ingredientai naudojami saikingai ir paprastai, jie nenustelbia kitų sudedamųjų dalių, – tikina žinovė. – Tikslas yra pasiekti harmoniją ir pusiausvyrą, kad suskambėtų kiekvienas ingredientas“.
8. Įdėkite šiek tiek sūrio
Balanso ir paprastumo taisyklė galioja ir daugelio pamėgtiems pieno produktams. Daugelyje graikiškos virtuvės patiekalų aptiksite fetos sūrį. Jis suteikia sūraus skonio ir puikiai dera prie šviežių žolelių ir sezoninių daržovių jūsų lėkštėje. Fetos sūris pasirūpins, kad jūsų patiekalas teiktų daugiau malonumo ir neleistų jums įsismaginus pulti prie dubens makaronų su sūriu ar riebios picos.
9. Nepamirškite įvyniojimo
„Senovės graikai buvo apsėsti vyniojimo, – teigia M. Benardis. – Jie įvyniodavo grūstą maistą, pavyzdžiui mėsą ar bulves“.
Nors tai graikai daryti pradėjo dar prieš atsirandant šakutėms ir šaukštams, šį gudrų sprendimą galima išnaudoti ir šiais laikais vien jau tam, kad suvalgytume daugiau žalumynų. Graikijoje vyniojimui tradiciškai naudojami vynuogių lapai, tačiau tam puikiai tinka ir kopūstų lapai ar paprasčiausios lapinės salotos.
10. Mėgaukitės desertu, bet tik pačių darytu
„Platonas manė, kad maistas turi būti paprasto skonio ir rašė, kad „net saldainiai turėtų skambėti savo paprastumu“, – sako M. Benardis. Tai reiškia, jokių pyragų, sausainių ar ledų su kilometriniu sudedamųjų dalių sąrašu. Taip, graikai neapsieina be desertų, tačiau juos dažniausiai gaminasi patys.
„Mano namuose valgymą vainikuodavo desertas. Tai galėjo būti paprastas šviežias sezoninis vaisius, jogurtas su medumi, riešutai ir cinamonas, ar kažkas sudėtingesnio, pavyzdžiui, baklava“, – prisimena knygos autorė.
Toks supratimas šiek tiek skiriasi nuo to, kaip dauguma mūsų suvokiame desertą: silpnumo akimirką paskubomis nuryta bandelė ar spurga. Jei jau kalbame apie desertus, reiktų laikytis graikų sampratos – leiskite sau pasimėgauti, tačiau tik tuo, ką pasigaminate patys. Tai reiškia, jokių bandelių ar spurgų biure ar milžiniškų torto gabalų per draugų gimtadienius. Tai leis ne tik kontroliuoti desertų kiekį, bet ir padės išvengti nereikalingo perdirbto maisto. Raskite laiko naminiam desertui paruošti ir atsisėdę ramiai pasigardžiuodami suvalgykite savo kūrinį.
