Praėjusių metų gruodį Vilniaus jėzuitų gimnazijoje įrengta pirmoji Baltijos šalyse eksperimentinė išmanioji klasė. Joje mokymui naudojami darbastaliai su klaviatūromis, elektroninė lenta, specialios krovimo stotys, „Galaxy Note 10.1“ planšetiniai kompiuteriai.
Internete jau prieinamos vaizdo pamokos – taip kaimo mokyklos mokiniui ar emigrantui pasiekiama, pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus pedagogo vedama pamoka. Kovo pabaigoje Vilniaus Taikos progimnazijoje atidaryta aktyvioji klasė. Tokioje klasėje pamoka vedama derinant skaitmeninį mokomąjį turinį ir įprastus vadovėlius, įvairias užduotis mokiniai atlieka ne tik pratybų sąsiuviniuose, bet ir interaktyvioje lentoje, o tai, kaip pavyko suvokti pamokos turinį, pasitikrina atsakydami į klausimus išmaniaisiais telefonais. Nuo šiol tokios pamokos vyksta trijose, o nuo gegužės mėnesio – dar šešiose Vilniaus mokyklose.
– Kaip vertinate tokią mokyklos kaitą?, – DELFI paklausė R. Prakapo.
– Mokykla nėra išimtis – lygiai taip, kaip ir į mūsų kasdienį gyvenimą, taip ir į mokyklą pakankamai intensyviai skverbiasi informacinės technologijos (IT). Kai kuriose mokyklose įgyvendinant įvairius projektus, į ugdymo procesą bandoma integruoti naujas technologas.
Spaudoje jau buvo keletas pranešimų apie mokiniams skirtus planšetinius kompiuterius, interaktyvias klases ir pan. Vis dažniau kalbama apie elektroninius vadovėlius, kitas elektronines mokymo priemones. Reikia pastebėti, kad tai nėra visiška naujovė. Daugelis tikriausiai senokai naudojasi elektroniniais žodynais. Taigi tai pakankamai natūralus procesas.
– Kokios tai turi įtakos mokymo kokybei?
Vertinant šį reiškinį iš pedagoginės psichologijos perspektyvų galima būtų tik spėti, kad elektroniniai vadovėliai gali skatinti mokinių motyvaciją juos naudoti dėl juose galimo didesnio vaizdumo ar interakcijų. Tačiau šiai dienai tai įrodančių patikimų tyrimų neturime.
Tvirčiau galima būtų kalbėti apie „įtakas“, jeigu turėtume konkrečių tyrimų rezultatus. Remiantis mokslininkų su studentais atliktais tyrimais, esminių mokymosi rezultatų prasme skirtumų nenustatyta.
– Lietuvoje jau yra mokyklų, kurios savo darbe nebenaudoja knygų – jose viską pakeitė planšetės. Gal iš mokyklų ateityje išnyks tradicinės knygos? Jei taip, tai kada?
– Šioje vietoje norėčiau pailiustruoti 2012 m. Turkijos mokslininkų E. Durano ir B. Ertuğrulo paskelbto tyrimo duomenis. Apklausus 143 pradinių klasių mokytojus apie elektroninių knygų perspektyvas, 39,2 proc. mokytojų manė, kad tai neišvengiama, tačiau 67,8 proc. apklaustųjų to tikrai nenorėtų. Tai, manyčiau, susiję su mūsų įpročiais, o pastarieji kinta lėtai. Manau, kad popierinės knygos dar ilgai tarnaus besimokantiesiems.
– O gal mes per daug teoriniame lygmenyje kalbame – Lietuva nėra turtingas kraštas, naujausios IT kainuoja, gal visa taip ir liks keliose miesto mokyklose?
– Dauguma IT sprendimų šiandien mokyklas pasiekia per įvairių projektų veiklas. Sunku pasakyti, kaip bus pasibaigus įvairiems projektams. Viliuosi, kad mokytojai ir mokyklos nebus palikti be pagalbos.
– Kokius pavojus dėl plintančių IT įžvelgiate – gal tai ir lemia, pavyzdžiui, krintantį raštingumą?
– Lituanistai jau kiek anksčiau yra atkreipę dėmesį į tam tikras sąsajas tarp menkėjančio raštingumo ir IT naudojimo. Aš norėčiau šioje vietoje atkreipti dėmesį į kitas galimas grėsmes. Pirmiausia tai mokinių sveikata, ypač regėjimas.
Elektroniniai vadovėliai ar kitos elektroninės mokymo priemonės prieinamos tik elektroninių skaityklių, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar kitų techninių įrenginių pagalba. Klausimas – kiek jie visi yra šiuo metu saugūs ne tik vyresnių, bet ir pradinių klasių mokiniams? Galima manyti, kad tie, kurie yra „brangesni“, „modernesni“, „naujausi“ yra saugesni. Tačiau šioje vietoje matyčiau kitą galimą grėsmę – mokinių segregaciją, ypač ankstyvojoje paauglystėje. Naivu tikėtis, kad mokykla pasirūpins, kad visi naudotųsi vienodo modelio įrenginiais elektroninių vadovėlių skaitymui.
Leidyklos vadovė: IT perspektyvos mokykloje – sudėtingos
„Šiandien mokyklose nėra pakankamai technologinės įrangos. Be to, mokykloms nėra aiški ir skaitmeninio turinio bei programinės įrangos įsigijimo teisinė bazė. Mokyklų finansavimas susietas su mokinio krepšeliu, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mažėja finansavimas, todėl sudėtinga kalbėti apie perspektyvas šioje srityje“, – sako vadovėlius leidžiančios bendrovės „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
Pasak elektroninius vadovėlius leidžiančios bendrovės direktorės, turėtume kalbėti ne tik apie vadovėlius, o apie visą mokymosi komplektą, kurį sudaro vadovėliai, pratybos, testai, papildoma mokymosi ir metodinė medžiaga, interaktyvios pamokos ir panašiai. „Mokymasis neapsiriboja vien tik vadovėlio perskaitymu. Nesvarbu, ar jis popierinis, ar skaitmeninis. Vadovėliuose pateikiama pagrindinė informacija, metodinė pagalba mokantis, nuorodos į papildomus – literatūros ir internetinius – šaltinius. Prie vadovėlio mes rengiame skaitmeninį mokymo(si) turinį, kuris padėtų mokytojams kūrybiškai mokyti, o mokiniams mokymasis būtų įdomus, leistų pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų“, – aiškina pašnekovė.
J. Nacevičienės teigimu, „Šviesa“ jau turi sukūrusi interaktyvų mokymosi turinį – Aktyviąsias pamokas – 30 proc. visų mokomųjų dalykų. Bendrovė siūlo ir Aktyviosios klasės sprendimą. Tai, sako direktorė, pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas, naujausias technologijas bei mokymus, kaip tas technologijas tikslingai taikyti ugdymo procese.
