Traukiniai, lėktuvai ir laivai, žinoma, išliks. Tik jie taps greitesni, komfortiškesni ir kelionės jais bus daug saugesnės.
Ženkliausiai pakis automobiliai, kurie bus ekologiški ir nekels jokio triukšmo. Viena tokia mašinėlė jau išrasta: kompanija „General Motors“ Detroito automobilių salone pristatė modelį „Sequel“. Vietoj vidinio degimo variklio šiame automobilyje įrengtas reaktorius, ir dėl jo mašina varoma elektroenergijos. Na, o „Audi“ koncernas sugalvojo automobilį, kuris numato kliūtis daug greičiau nei jo šeimininkas. Ir visa tai dėl specialių sensorinių daviklių, kuriais jis nusagstytas iš visų pusių.
Ateities automobiliai ne tik pasižymės visomis aukščiau išvardytomis savybėmis, bet ir pabudins snustelėjusį vairuotoją, o pasiklydusiam parodys kelią. Stovėjimo aikštelėje svajonių mašinėlės rikiuosis automatiškai, beje, ir važiuos be jokių šeimininko pastangų: pagrindinių kelių paviršius bus nusėtas davikliais, kurie siųs informaciją kompiuterinei sistemai, galinčiai koreguoti maršrutą. Tad dama už vairo galės nieko neveikti, o tik mėgautis multimedijos malonumais: kinu, internetu, video-diskusijomis su širdies draugu.
Tačiau dabar truputį sugriausime šią idilę: po kelių dešimtmečių asmeninis automobilis taps pačiu tikriausiu prabangos simboliu - visų pirma dėl nežmoniškų kamščių. Greičiausiai mes judėsime komfortabiliais maršrutiniais taksi.
Už tai pačios turtingiausios automobilių savininkės keliaus jais… danguje. „Skraidančių“ automobilių sistemos jau pradedamos įgyvendinti keliose amerikiečių kompanijose. Kai kurie skraidančių mašinų modeliai itin panašūs į dulkių siurblius. Žinoma, kainuos jie brangiau nei šiandien vertas „Bentley“, tačiau valdyti juos sugebės kiekvienas, nes šias prabangias susisiekimo priemones kontroliuos autopilotai.
Kur gyvensime
Dėmesio: ateina tikras rojus tinginėlėms! Paskutinė naujiena: viena brazilų kompanija sukūrė vonią su iškalbingu pavadinimu „Smart Hidro“. Štai kaip ji pasiruošia šeimininkės sugrįžimui - prisipildo reikiamos temperatūros vandeniu, kuris dvelkia maloniu aromatu. Apie pageidaujamą vandens temperatūrą ir aromato kvapą šeimininkė įrenginiui gali pranešti telefonu arba internetu - ši gudri vonia tikrai viską supras.
Kompanija „Electrolux“ išrado šaldytuvą, kurio durys ne tik rodo kiną, bet ir gali tarnauti kaip distanciniu būdu valdomas monitorius.
Tokių išmaniųjų daikčiukų kasdien atsiranda vis daugiau, o ateityje jie susiburs į draugišką „Smart Home“ kompaniją. Kaip šiandien SMS žinutėmis susirašinėjame su draugais, taip rytoj bendrausime su indaplove ar skalbimo mašina.
Raktai „protingiems“ namams visiškai nereikalingi - jie atpažins savo šeimininką pagal pirštų antspaudą arba pagal „čipą“ - identifikatorių (plačiau apie tai truputį vėliau), kuris bus įsiūtas po šeimininko oda. Ateities buitinė technika už jus išvirs kavą, pusryčiams paruoš patiekalą pagal receptą iš interneto, parodys mėgstamą filmą, paragins eiti sportuoti ar miegoti. Prieš miegą jūs nusiraminsite užuodę lavandų aromatą, o prabusite pajutę maloniai aštrų greipfrutų dvelksmą. Žinoma, prie lovos jau lauks ir natūralios šių vaisių sultys.
Kuo skambinsime
Jau šiandien itin populiarėja tendencija „viskas viename“. Ateityje mobiliojo telefono funkcijos neribotai išsiplės. Šis daikčiukas taps visagaliu transformeriu, sugebančiu virsti kondicionieriaus ar skalbimo mašinos valdymo pultu, kompasu-navigatoriumi, televizoriumi, darbo knyga.
Lankstų įrenginio displėjų bus galima pratęsti iki standartinio knygos dydžio, o paskui ir vėl sutraukti. Štai kodėl mobilusis telefonas ateityje visiškai atstos šiandien įprastus kompiuterius. Klaviatūros jam nereikės: ji taps virtuali. Vienas mygtuko paspaudimas ir 102 klavišų atspaudai pasirodys ant bet kurio paviršiaus. Iš šalies tai atrodys maždaug taip: sėdi žmogus ir stuksi sau ant stalo. Beje, štai tokią stebuklingą klaviatūrą jau yra sukūrusi Izraelio firma „VKB Inc“.
Kuo mokėsime
Ką tik japonų mokslininkai pasigyrė, kad jau gali saugoti elektroninę informaciją ant žmogaus nago lazeriu išraižius mažučius paveikslėlius ir numerius. Kalbama ne apie ateities manikiūrą ar meną ant kūno, vadinamąjį „body-art“, o technologijas, leisiančias pakeisti kreditines korteles.
Tiesa, „mikročipus“, kuriuose užkoduota informacija apie jūsų sąskaitos likutį, bus galima slėpti laikrodyje, papuošaluose ar sagose. „MasterCard“ korporacija jau išmėgino kaip veikia mikroskopinės „PayPass“ kortelės, tik dar nežino kur jas kišti - ar į parkerį, ar į auskarus. O galbūt priimti patį radikaliausią sprendimą ir siūti jas tiesiog po oda. Poodinę kortelę nei pavogsi, nei nepamesi!
Kaip ilsėsimės
Mokslininkai tik ir laukia momento, kai galės paskelbti, jog žmogus gali gyventi be miego. Sapnologai (specialistai, tiriantys sapno prigimtį) iki šiol negali paaiškinti, kodėl žmogus miega. Juk suteikti kūnui poilsį galima ir pusvalandį pagulėjus ant sofos, o protas net ir miego metu visiškai nepailsi. Tiesa, miego metu išsiskiria gyvybiškai svarbūs hormonai, pavyzdžiui, augimo hormonas, kuris leidžia vaikui augti, o suaugusiųjų organizme perdirba riebalus. Dėl miego per dieną sukaupta trumpalaikė informacija susiguli ir tampa ilgalaike.
Manoma, kap po penkiasdešimties metų mokslo dėka visus miego privalumus bus galima įsisavinti budrumo stadijoje. Daugelis su didžiausiu malonumu atsisakys miego, kad tik nebūtų nutraukta jų aktyvi veikla. Žinoma, bus ir „konservatorių“, kurie be miego neįsivaizduos savo gyvenimo. Būtent pastarųjų dėka atsiras prabangios sanatorijos, kuriuose miego naktis kainuos tikrai nemažus pinigus, tiesa, virtualius.
Žmonija pasidalins į miegančiuosius ir amžinai veiklius. Tarp šių grupių nuolatos vyks forumai bei diskusijos elektroninėje spaudoje bei popieriaus plonumo televizijos ekrane.
Ko bijosime
Ateitis be „čipų“ neįsivaizduojama. Ir viskas dėl amerikiečių ADS kompanijos, kuri jau šiandien gamina „VeriChip“ įtaisus. Ryžių kruopelės dydžio įtaisas įsiuvamas po oda taip švelniai, kad nelieka net jokio rando. „Čipe“ galima užkoduoti visą informaciją apie jo nešiotoją: vardas, sąskaitos likutis, sveikatos duomenys ir net pomėgiai bei skoniai. Įsivaizduokite, jūs atėjote į restoraną ir padavėjas iš karto žino, kad negalite pakęsti garstyčių, o riešutai jums kelia alergiją.
Apskritai, „čipų“ atsiradimo istorija siejama su asmenybės identifikacija. Jau nuo 1987-ųjų juos įsiuva gyvūnams (kad nepasimestų), o nuo 2002 m. ir žmonėms - visų pirma gelbėtojams ir invalidams. „BrainGate“ „čipas“ įvestas į paralyžiuotas 24-erių metų amžiaus amerikiečio smegenis, atliko tikrą stebuklą. Jaunas žmogus gali pats įsijungti televizorių, skaityti elektroninį paštą ir netgi žaisti kompiuteriu.
Po dviejų dešimčių „čipai“ - implantai taps įprastu dalyku. Neregiai dėl jų praregės, kurtieji - girdės, o sveikieji galės sekti vienas kitą. Iš vienos pusės tai pliusas - nei vaikas, nei gyvūnėlis nepasimes miesto džiunglėse. Iš kitos pusės dėl „čipizacijos“ ženkliai sumažės asmeninio gyvenimo privatumas.
Jau negalėsite pasakyti sutuoktiniui, kad einate į sporto klubą, o išties - į prekybos centrą išleisti nemenką sumelę šeimos pinigų. Už tai, kai tik rinkoje pasirodys „čipai“, ne mažiau už juos paklausūs bus ir jų duslintuvai. Štai kodėl vedybų sutartyse atsiras ir toks punktas: „Pasižadu neskaityti sutuoktinio buvimo vietos koordinačių be jo sutikimo“.
Ką vilkėsime
Mados srityje nepaprasto populiarumo susilauks NASA audiniai, kurie net karščiausią dieną neleis žmogui prakaituoti. Indų kilmės dizaineris Sundaresanas Džajaramanas jau šiandien yra sukūręs marškinėlius, kurie matuoja šeimininko pulsą, spaudimą, temperatūrą ir netgi siunčia duomenis medikams. Vokietijoje išrastas audinys su teigiamai įelektrintais jonais. Iš jo gaminama patalynė, gebanti gydyti alerginius odos susirgimus.
Italų mados namų „Corpo Nove“ dizaineriai sukūrė palaidinę tinginėliams: per karštį rankovės susitraukia, o kai pradeda šalti - sugrįžta į pradinę padėtį. Honkongo politechnikos universiteto mokslininkai išrado audinį, kuris pats išsivalo įvairaus pobūdžio dėmes. Šis audinys padengtas nykštukinėmis titano dalelėmis, dėl kurių purvas tiesiog ištirpsta.
Na, o Kinijoje didžiausio populiarumo sulaukė liemenėlės, skleidžiančios aukštą įtampą. Pasirodo, jos skirtos auklėti įkyrius gerbėjus!
Kaip gydysimės
Medicina po dvidešimties metų laikysis ant dviejų banginių. Pirmasis - tai įvairiausi implantai (mikroskopiniai kaip „čipai“ ir didesni - pakeisiantys susidėvėjusius organus ar kaulus). Antrasis banginis - genų inžinerija. Žmogaus genas jau nuskaitytas, ir nors jis dar iki galo neiššifruotas, medikams jau yra aišku kas kaltas dėl daugelio mūsų bėdų. Tai genai - mikroskopinės plytukės, iš kurių susideda DNR.
Jau ištirtas genas, turintis polinkį į tukimą, agresiją, širdies ligas, alkoholizmą, neištikimybę. Šiandien gydytojas gali tik perspėti pacientą, kad jis nešioja vienokius ar kitokius genus, o ateityje dėl genų inžinerijos metodų bus galima „taisyti“ blogus genus arba net pakeisti juos gerais. Beje, užteks tik vieno vizito pas genetiką ir jūsų vyras iš lovelaso taps rūpestingu šeimos židinio sergėtoju.
Genetinis testavimas ateityje bus privalomas, taip pat ir genetinis pasas bus daug svarbesnis už tarptautinį. Pagal šio paso duomenis vaistininkas kiekvienam individualiai gamins vaistus, kosmetologas - kurs kremus, kurie saugos jūsų jaunystės grožį. Štai kodėl ir jaunystė bus beveik amžina dar ir dėl to, kad kosmetologams į pagalbą atskubės gerontologai (specialistai, tiriantys senėjimo procesą). Tikima, kad kiekvienas 2025-aisiais galės nusipirkti priemonių, stabdančių senėjimą ir prailginančių gyvenimą net iki 150 metų.
Stulbinanti naujiena moterims: mes daugiau negimdysime! Ne, ne žmonija neišnyks, tik visus devynis vadinamuosius nėštumo mėnesius kūdikis gyvens dirbtinėje perregimoje polimerinėje gimdoje. Šioji tobulai imituos motinos kvėpavimą, širdies dūžius ir bus prijungta prie dirbtinio maitinimo aparato. Tėvai galės lankyti vaiką ir stebėti kaip jis auga, žodžiu, tampa tikru žmogumi.
Žinoma, atsiras moterų, kurios tokį kūdikių „gaminimo“ metodą laikys nežmonišku (šiuose žodžiuose tikrai yra tiesos) ir ryšis kūdikius nešioti bei gimdyti pačios. Apie tokias herojes rašys knygas ir suks dokumentinius filmus.
Ką valgysime
Dirbtinė mėsa - ne sojos surogatas, o tikra mėsytė, į kurią taip smagu suleisti dantukus - jau šiandien ruošiama Amerikoje „New Harvest“ asociacijos restoranuose. Tiesa, toks bifšteksas kainuoja apie 3000 dolerių.
Artimoje ateityje mėsa bus „auginama“ fabrikuose: prie pagrindo iš natūralių mėsos ląstelių „priklijuos“ polimerų ląsteles, kurios ir perims natūralaus prototipo savybes. Atskirai bus galima „auginti“ išpjovas, karbonadus, ir net kiaulienos ir jautienos mišinius. Padažų tokiai mėsytei nereikės, nes ji jau kvepės pievagrybiais ar vaisiais.
Tik įsivaizduokite: vietoj skerdyklų - modernūs fabrikai. Jokio kraujo! Tokiuose fabrikuose būtinai atiras darbo dizaineriams, kurie rūpinsis gardžiųjų polimerų prekine išvaizda.
Apie ką kalbėsime
Žinoma, kad apie nanotechnologijas - atomų ir molekulių manipuliacijas. Jau egzistuoja ateities nanorobotų prototipas - mažesni už milimetrą „vabaliukai“, galintys bet kur prasmukti. Jei reikės, toks „vabaliūkštis“ lengvai „padarys ekskursiją“ po žmogaus organizmą, tikrindamas jo sveikatos būklę. Reikės, įlįs į kompiuterį ir jį pataisys. Būtent dėl nanotechnologijų visi mus supantys daiktai bus sunkiai šiandien suvokiamo mažumo ir plonumo. Televizorius - ne storesnis už popieriaus lapą, automobilio variklis - kaip antpirštis. O dabar trumpai apie ateities stomatologiją - atėję pas dantų gydytoją jūs nematysite, negirdėsite ir nejausite kaip vyks visas gydymo procesas.
Vietoj epilogo
Tai štai, gyvensime mes ilgai, atrodysime jaunai, rengsimės technologiškai, apsipirkinėsime distanciniu būdu, turėdami „čipus“ seksime meilužius ir… jausime nostalgiją praeičiai.