Pažvelkime į istoriją ir išsiaiškinkime, dėl ko gamta apdovanojo žmones skirtingų spalvų akimis.
Pasirodo, atliekant archeologinius tyrimus nustatyta, kad pirmykščiai Žemės gyventojai buvo rudakiai.
Viskas pasikeitė, kai kartą Žemė susidūrė su kometa ir pakeitė savo orbitą, o kartu ir pasikeitė ir klimatas.
Prasidėjus ledynmečiui žmonių populiacijai iškilo grėsmė – rudakių žmonių gyvybinės energijos nebepakako tam, kad žmonijos išlikimui ir populiacijos didėjimui užtikrintų.
Ekstremaliomis aplinkybėmis gyviems organizmams išlikti padeda mutacija. Dėl mutacijos atsirado ir nauja energingesnių žmonių rūšis.
Jie lengvai pradėdavo naują veiklą, imdavosi atsakomybės už kitų žmonių likimus.
Jų akys buvo fantastiškų šaltų spalvų: pilkos, žydros, mėlynos.
Pilkakių žmonių energijos perteklius buvo atsvara rudakių žmonių energijos trūkumui, o tai užtikrino ne tik žmonių išlikimą naujomis klimato sąlygomis, bet ir populiacijos didėjimą.
Bėgo tūkstantmečiai. Dėl rudakių ir mėlynakių žmonių santuokų atsirado žmonių, kurių akys buvo kitų atspalvių: žalios, pilkai rudos, pilkai žalios, žaliai rudos ir netgi pilkai žaliai rudos...
Laikui bėgant žmonės užmiršo apie ledynmetį – žmonija prisitaikė prie naujų gyvavimo sąlygų.
Visgi įdėmiai patyrinėjus šiuolaikinius pilkakius ir rudakius nesunkiai galima įžvelgti du žmonių tipus, kurie elgiasi skirtingai: pirmieji siekia veikti, o antrieji – gauti.
Kitaip sakant, pirmieji siekia išeikvoti energijos perteklių, o antrieji priešingai – kompensuoti energijos stoką kitų žmonių sąskaita. Pirmuosius mes pavadinsime „potencialiais donorais“, o antruosius – „potencialiais vampyrais“.
Žmonėms, kurių akys yra mišrios spalvos: žalios, pilkai rudos ir kt. – būdinga sudėtinga energetinė orientacija: jų negalima pavadinti nei donorais nei vampyrais.
