Pakalbinome E. Gubiną apie astrologiją ir kitus daugeliui sunkiai suvokiamus dalykus.

Ar šiuolaikiniam žmogui sunkiau tikėti Dievu, astrologija, stebuklais?

– Dievu žmogus pradeda tikėti dažniausiai, kai kažkas gyvenime įvyksta nepalankaus, kai kažką norisi gauti ir, ko gero, mažiausias kiekis žmonių pradeda Dievu domėtis nesavanaudiškai, kai jaučia Jam dėkingumą ir kai nori pažinti patį Dievo asmenį. Tada kai tiesiog iškyla klausimai kas aš ir iš kur aš atėjau?

Kalbant apie astrologiją, tai aš asmeniškai niekada netikėjau horoskopais, parašytais žiniasklaidoje, nes tai labai retai atitinka tikrovę, bet jeigu žiūrint pagal individualius atvejus, tai visai kas kita. Astrologija – tai praktinis mokslas, todėl, ar žmogus kažkuo tiki, ar ne, jis gali pasakyti tik patikrinęs tai praktiškai ir tada pasidaryti išvadas.

Lygiai taip pat ir su stebuklais, jeigu žmogaus gyvenime jų buvo, jis jais tikės… nors stebuklas yra gana plati sąvoka. Asmeniškai aš sutinku savo gyvenime daug tikinčių žmonių, nes jie jau turi patirtį, ne tik sentimentus.

Esate tikintis Dievu. Ar astrologija neprieštarauja bažnytiniams kanonams?

– Aš studijuoju vedų astrologiją, kuri Rytų kultūroje, pvz. Indijoje, visada buvo ir yra neatsiejama dalis nuo religinių švenčių ir Dievo. Vedų astrologija sanskrito kalba vadinama Džiotiš – kas reiškia šviesa. Džiotiš – tai mokslas apie dangaus šviesulius. Šis mokslas nušviečia sąmonę ir padeda nukreipti žmogų teisingu keliu. Planetos ir žvaigždės – tai Dievo kūriniai, kurie padeda suprasti likimą, kodėl žmogus čia atėjo, kokios užduotys ir pamokos jo laukia. Todėl šis mokslas tikrai neprieštarauja Dievui.

Pats esate aplankęs ne vieną šalį. Kaip manote, ar kiekviena šalis turi savo skirtingą energiją?

– Taip, kiekvienoje šalyje galima pajusti skirtingą nuotaiką ir energiją. Negaliu teigti, kad visoje šalyje taip, bet Amerikoje daugiau žmonės kalba apie darbą ir pinigus. Vakarų kryptis susijusi su Saturno planeta, kuri atsakinga už darbą, todėl ir žmonės ten taip sunkiai dirba, kad net ne visada turi laiko pagalvoti apie gyvenimo prasmę. Neseniai teko lankytis Indijoje, tokiuose miestuose kaip Vrindavanas ir Govardanas, tai ten galima pajausti daugiau dvasinės energijos, dažnai atrodo, kad ten laikas sustojo ir dauguma žmonių kalba apie Dievą.

Ne sykį buvote atvykęs į Londoną. Kaip apibūdintumėte šį miestą? Ar įmanoma žmogui dideliame mieste rasti ramybę ir harmoniją?

– Man yra tekę gyventi kurį laiką Londone tuo metu, kai gyvenime ieškojau savęs ir savo pašaukimo. Asmeniškai man buvo sunku, nes tie atstumai labai išbalansuodavo. Visai kas kita, kai atvykstu į Londoną skaityti paskaitų, tuomet pas mane būna tokia labiau turisto nuotaika.

Viskas priklauso nuo to, kokia žmogaus sąmonė, todėl man asmeniškai atvažiuoti į Londoną patinka susitikti su klausytojais, bet gyventi nenorėčiau, nes labai daug triukšmo ir skubėjimo, o tai išbalansuoja.

Dideliame mieste harmoniją atrasti kur kas sunkiau nei gamtoje, bet ir ten yra tokių vietų kur renkasi harmonijos ir ramybės ieškantys žmonės, todėl tokioje kompanijoje galima jausti ramybę.

Ar egzistuoja būdai, padedantys atvykus į svečią šalį emigrantams joje lengviau prisitaikyti?

– Žvelgiant iš astrologijos ir chiromantijos pusės yra ženklai horoskope ir delnuose, kurie rodo, kaip žmogus jausis užsienyje. Vieniems rodo, kad žmogus kur kas geriau jausis svečioje šalyje, nei gimtinėje, o kitiems – atvirkščiai. Todėl tiems kuriems rodo, kad žmogui gyvenimas užsienyje gali būti nelabai palankus, reikės daugiau įdėti pastangų, kad prisitaikytų.

Žmogui svarbu turėti bendraminčių ir artimųjų ratą. Jeigu jis galės su kažkuo pasidalinti savo džiaugsmu ir išgyvenimais, tai žinoma galės jaustis geriau ir svečioje šalyje.

Lietuvių tauta pasižymi susikaustymu, tam tikru įtarumu bendraujant su kitais žmonėmis. Iš kur atsiranda neigiamas nusiteikimas prieš žmogų, jo gerai nepažįstant? Ar galima tai įveikti?

– Viskas priklauso nuo žmogaus sąmonės, kokia energija joje vyrauja. Neišmanymo energija susijusi su baime, įtarumu, pavydu. Aistros energija – su troškimais, o dorybės – su laime. Kuo daugiau žmogaus gyvenime bus dorybės energijos, tuo daugiau laimės, o tuo pačiu ir mažiau negatyvo.

Kada žmogus keičia savo vidų, savo pasaulėžiūrą (tai vyksta užsiimant meditacija, klausantis paskaitų, skaitant knygas), tada keičiasi palaipsniui ir žmogaus išorinis gyvenimas. Keičiantis sąmonei žmogus ieško daugiau pozityvo, pavyzdžiui, kaip bitė, kuri ieško nektaro. Tada žmogus mažiau ieško š..., pavyzdžiui, tai kas domina musę. Tokiu būdu žmogaus gyvenime keičiasi aplinka, pomėgiai, draugų ratas, gyvenimas ir likimas.

Ar tikite bendravimu per atstumą. Kaip tai būtų įmanoma paaiškinti?

– Paaiškinti tai, ko nematome plika akimi, ne visada lengva, bet kaip pavyzdys – bevieliai telefonai. Laido nėra, o galima bendrauti būnant vienoje pasaulio pusėje su kita. Taip ir mintys, žodžiai, informacija irgi sklando eteryje. Kas turi intuiciją arba kam duotas toks matymas, tas gali pajausti subtilesnius dalykus, kurių vien plika akimi nepamatysime.

Nuo ko priklauso žmogaus likimas – nuo jo paties minčių, pasirinkimų, atsitiktinumų, aplinkinių žmonių? O gal jis nuo paties žmogaus apskritai nepriklauso?

– Likimas prasideda nuo noro gauti kažkokią naudą. Kai atliekame kažkokius veiksmus, gauname atlygį. Kokios mūsų mintys, žodžiai, veiksmai, toks ir atlygis ateina. Tai labai svarbu suvokti jau nuo mažų dienų, kad tai, kas išeina iš mūsų, tai nepradingsta kažkur bedugnėj. Viskas turi grįžtamąjį ryšį, o jeigu žmogus to nesuvokia, tai jis elgiasi neatsakingai tikėdamasi, kad už savo veiksmus nesusilauks jokio atlygio.

Likimo dėsniai aiškina, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Šiame gyvenime pagal Rytų filosofiją daugiausia atoveiksmių mes gauname iš savo praeitų gyvenimų. Tai vadinasi prarabdha karma, kas reiškia, tai ką pakeisti labai sunku arba neįmanoma. Pavyzdžiui mūsų tėvai, šalis kur gimėme, chroninės ligos ir pan.

Tačiau yra tokie dalykai kaip mūsų įpročiai, charakteris, norai, ir visa tai mes keisti galime. Pakeitus juos pasikeis ir mūsų likimas. Blogi veiksmai visada pagilina mūsų blogąsias savybes, o bandymas suprasti savo prigimtį, gyvenimo prasmę, užsiėmimas meditacija ir malda gali mūsų likimą pakeisti.

Kas gali paskatinti emigrantus optimistiškiau žvelgti į ateitį ir išlaikyti santykį su tėvyne?

– Linkiu siekti išminties, nes būtent ji padeda rasti ramybę tikėjimą ir laimę. Verta išmokti šiame gyvenime visuose matyti mokytojus. Vieni mus moko blogų pavyzdžių, o kiti gerų, todėl svarbu mokėti atsirinkti. Verta išmokti būti dėkingiems likimui ir Dievui už tai ką turime šiandien, už pozityvias pamokas ir už negatyvias, kad jų nekartotume. Verta mokytis – pamatyti kituose gera ir negalvoti, kad aš geriausias. Linkiu ko geriausios kloties.