Praėjo visi 2008 metai, tad nusprendėme suvesti techninių metų pasiekimų „balansą“ bei paprognozuoti, ko galime tikėtis 2009 metais. Mus domina įvairios technikos sritys, tad kiekvienai skirsime po nedidelį gabalėlį šio straipsnio. Visus domina, kas bus – juk krizė. O mes būsime optimistai ir nekreipsime į tai dėmesio – juk progresas turi būti, kad ir kokios būtų tam sąlygos.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)



Pirma dalis – staliniai kompiuteriai ir jų komponentai

Pastarųjų metų tendencija – stalinių kompiuterių pardavimo kiekių mažėjimas, o nešiojamųjų – didėjamas, buvo neišvengiama. Kai tik nešiojamieji kompiuteriai tapo pigesni nei 3000–4000 litų ir bet kuriam naują kompiuterį perkančiam žmogui atsirado galimybė rinktis, prasidėjo nešiojamųjų kompiuterių bumas. Taip, jie mažesni, lengvesni, taupesni ir galų gale jie nešiojami. Bet nukritę stalinių kompiuterių pardavimo rodikliai nesumažėjo tiek, kiek padidėjo nešiojamųjų paklausa. Tai puikiai paaiškina NK šiemet daryti stalinių kompiuterių už 1400 litų ir nešiojamųjų už 2000 litų testai.

Sukomplektavę bet kurį testinį stalinį kompiuterį su ekranu, gautume beveik tokią pačią kainą, kaip ir testuotų nešiojamųjų „brolių“. Neginčijamas pirmųjų privalumas – didesnis ekranas, lankstumas, galimybė tobulinti. O nešiojamieji pasižymi nedideliu svoriu ir galimybe veikti be elektros tinklo.

Bet testai parodė, kad dar vienas neginčijamas stalinių kompiuterių privalumas – sparta ir grafinės sistemos našumas. Taigi jei norėsite žaisti nors vieną iš naujų kompiuterinių žaidimų, turėsite du pasirinkimus – stalinį kompiuterį arba gerokai brangesnį nešiojamąjį. Jei kišenė stora, rinksitės mobilumą ir galią viename korpuse. Bet didžioji tokių pirkėjų dalis lieka ištikimi staliniams kompiuteriams.

Tad drįstame teigti, kad kitąmet stalinių kompiuterių prekyba nemažės, o gal net kiek padidės. Klausiate kodėl? Ogi todėl, kad nemaža dalis Lietuvos šeimų jau turi nešiojamąjį kompiuterį, o supratę, kad jis gali, deja, ne viską, be to, jo nedideliame ekrane žiūrėti naujausią filmą nėra taip jau patogu ir smagu, rinksis stalinį variantą.

Procesoriai

Kaip ir anksčiau, čia kovoja „Intel“ ir AMD. Šiuo metu laimi „Intel“, bet 2009 metų pradžioje AMD pristatys naujos kartos „Phenom II“ procesorius, kurie pagaminti taikant 45 nanometrų technologiją ir, teigiama, bus gerokai spartesni. „Intel“ taip pat nesnaudžia ir rinkai pateiks „Core i7“ bei „Core i5“ šeimos procesorius su atnaujintais branduolių „smegenimis“.

Jei AMD nesukūrė kažko išties unikalaus, greičiausiai turėsime dar vienus „Intel Core“ technologijos viešpatavimo metus. Kiti procesorių gamintojai, užimantys varganą rinkos dalį (pavyzdžiui, VIA), į kasdienius kompiuterius vargu ar įsiskverbs. Tiesa, pirmi žingsniai yra, ypač nebrangių interneto kompiuterių rinkoje.

2008 kompanijai AMD buvo pokyčių metai: iki tol procesorius gaminusi savose gamyklose Vokietijoje, atskyrė procesorių kūrimą bei jų gamybą ir patikėjo tai dviems įmonėms, o vėliau technine puse užsiimančią dalį pardavė Artimųjų rytų investuotojams. Pasak AMD, kelių gamyklų išlaikymas buvo ekonomiškai nenaudingas (prisiminkime, kad „Intel“ turi keliasdešimt tokių gamyklų), o naujoji sistema leis AMD visą dėmesį skirti lustų kūrimui ir tobulinimui.

Procesoriai, be jau įprastų dviejų ar keturių, gali turėti šešis ar daugiau branduolių, nes technologiškai tai yra įmanoma, bet ekspertai tokias tendencijas linkę vertinti atsargiai, mat kiekvienas papildomas branduolys suteikia ne tik pliusų, bet ir minusų. Gali atsitikti taip, kad vis didėjantis branduolių kiekis teiks vis mažiau naudos. Revoliucijų šiame sektoriuje galime tikėtis nebent iš nanotechnologijų, bet jų 2009 metais dar vargu ar sulauksime.

Vaizdo plokštės

Šioje arenoje 2008 metais įvyko šis tas nauja. Iki tol nemažai metų buvusi spartos lyderė, „Nvidia“, užleido savo pozicijas aršiausiam konkurentui ATI. Lietuvos vartotojai vis dar labiau pasitiki „Nvidia“ produktais – inerciją ir įpročius sunku pakeisti, bet 2009 gali būti lūžio metai, ypač jei ATI pavyks išsaugoti turimą privalumą.

Žinia, kad ATI metų pradžią pasitiks su naujais „Radeon“ gaminiais („HD 5870“), o „Nvidia“ – naujais „Geforce“ („GTX 295“), nestebina nieko – juk tai natūralus progresas. Bet 2009 galime sulaukti kelių įdomių pokyčių, mat kuo toliau, tuo intensyviau vyksta procesoriaus ir vaizdo lusto simbiozė. Procesorių gamintojai galvoja kaip jį aprūpinti funkcijomis, anksčiau buvusiomis tik vaizdo lustų prioritetu – tai liudija faktas, kad jau „Core i7“ šeimos procesorių naudotojai galės paleisti kompiuterį ir žaisti žaidimus (jei tokį lėtumą galima vadinti žaidimu) net neturėdami vaizdo plokštės ar jai sugedus!

Na, o grafinių sprendimų gamintojai suprato, kad kompiuteriu žaidžiama ar dirbama su grafika ar animacija ne visą laiką, todėl laužo galvą, kaip išnaudoti milžiniškus grafinių procesorių resursus, kai jie neapkrauti grafiniu darbu. Viena iš technologijų – „Nvidia Cuda“ – jau sėkmingai diegiama ir tobulinama. Jos esmė – dalies procesoriaus funkcijų perkėlimas vaizdo lustui.

Tokios technologijos pranašumus netruko įvertinti superkompiuterių gamintojai, mat vienas nedidelis kompiuteris su keletu procesorių bei keliomis grafinėmis plokštėmis su specialia programine įranga sugebėjo pasiekti tokį rezultatą, kurį normaliomis sąlygomis pasiekia keliskart daugiau procesorių jungiančios kompiuterinės spintos. Taigi abi pusės – tiek procesorių, tiek vaizdo lustų gamintojai, nesnaudžia ir bando du komponentus sulipdyti į vieną visumą, tad nenustebkite, jei netolimoje ateityje pirksite kompiuterį su procesorium ir grafine sistema „du viename“.

Standieji diskai

Šiemet standieji diskai pasiekė ir perkopė labai svarbią psichologiškai vieno terabaito ribą. Naujausi pasiekimai leidžia pirkėjams pasiūlyti pusantro ar net daugiau terabaitų talpos diskus. Daugiau didelių pokyčių šių diskų stovykloje neįvyko, bet visi gamintojai su nerimu stebi kitos stovyklos – flash atmintinių technologija paremtų, vadinamųjų SSD diskų naujienas.

Metų pradžioje kelių ar keliasdešimt gigabaitų talpos SSD diskas buvo retenybė ir prabanga, bet didėjantis tokių produktų poreikis ėmė taip sparčiai mažinti technologinio proceso kainas, kad metų pabaigoje matome jau ir 128 bei 256 gigabaitų talpos SSD diskus. Tiesa, tokių produktų kainos baugina.

Jei paskaičiuosime, kokiais tempais krenta flash atmintinių kainos ir kokias septynmyliais žingsniais auga jų talpa, galėsime suprasti standžiųjų diskų gamintojų nerimą. Kai talpiu standžiuoju disku vadinome 80 gigabaitų gaminius, flash atmintukai buvo vos 64 ar „net“ 128 megabaitų talpos. Dabar nebenustebsite turėdami 8 gigabaitų ar talpesnius USB atmintukus, o tai yra 40 ir daugiau kartų talpiau. Na, o standieji diskai, pasiekę 1,5 terabaito talpą, per tą patį laiką padidėjo tik 20 kartų. Skirtumas akivaizdus. Jei taip ir toliau ... O jei dar pridėsime atsparumą smūgiams...

Tad ko galime tikėtis iš SSD diskų – aišku: patikimumo, spartos, populiarumo, talpos didėjimo ir kainos mažėjimo. Na, o įprastų diskų gamintojams teks pasistengti labiau. Pirmas kelias – rinką turėtų pasiekti hibridiniai diskai, jungiantys SSD ir įprastų standžiųjų diskų gerąsias savybes. Kitas kelias – skaitymo ir rašymo spartos didinimas, kurį galima pasiekti didinant diskų sukimosi greitį.

Šiuo metu dauguma diskų apsisuka 7200 kartų per minutę, bet rinkoje yra ir 10 000 per minutę besisukančių gaminių, pavyzdžiui, „WD Raptor“. Taip pat nereikia pamiršti, kad serverių diskai jau senokai sukasi 15 000 kartų per minutę ir tai nėra galutinė riba. Tiesa, spartesnį diską pagaminti yra kur kas brangiau nei talpesnį, tad čia vien gerų norų neužteks.

Pagrindinės plokštės

Šioje srityje naujienų nėra labai daug. Pagrindinių plokščių rinka gamina tai, ką gauna. Turi naują „Intel“ lustą, gamini plokštę su juo. Tai greičiausiai nekis ir kitąmet, nebent pasirodytų pirmi procesoriaus ir vaizdo lustų hibridai, kurie turėtų gana stipriai pakeisti esamą gamybos dizainą. Bet tik tiek. Aišku, kad metų pradžioje turėsime gausų naujų gaminių antplūdį, mat pasirodys „AMD Phenom II“, „Intel Core i7“ ir „Core i5“. Beje, pastarosios dvi šeimos turės skirtingus procesoriaus lizdus, tad pagrindinių plokščių pasiūla bus tikrai gausesnė.

Atmintinė

Planuojama, kad 2009 metais DDR3 standarto operatyvioji atmintinė išstums iki šiol labai populiarią DDR2, bet tai gali pavykti tik vienu būdu – drastiškai mažinant kainas. Turint omenyje, kad dėl per 2008 metus smarkiai kritusių DDR2 atmintinių pardavimo kainų visi gamintojai patyrė nuostolių ir žada gerokai sumažinti gamybos mastus, taip sukeldami deficitą ir tikėdamiesi kainų kilimo, DDR3 kainų kritimo galimybės yra labai ribotos. Na, o jei tai nepasikeis, 2009 greičiausiai bus tik dar vieni DDR2 karaliavimo metai.

Optiniai įrenginiai

2008 metai jau įėjo į istoriją kaip naujos kartos standartų „Blu-ray“ ir HD-DVD karo pabaiga. Šis karas baigėsi „Sony“ kūrinio „Blu-ray“ pergale ir „Toshiba“ gaminio HD-DVD pasitraukimu iš tolesnės kovos. Iš pradžių atrodė, kad „Sony“ belieka tik džiaugtis ir sėkmingai tęsti pradėtą darbą, bet realybė privertė apmąstyti „Toshiba“ pasitraukimo motyvus.

Pasirodo, tai, kad nebeliko konkurento, nepadėjo „Sony“ parduoti kur kas daugiau leistuvų. Jei „Sony“ neturėtų žaidimų konsolės „PlayStation 3“, kuri parduodama su integruotu „Blu-ray“ leistuvu, jų pardavimo rodikliai iš viso būtų labai nedideli. Tiesiog vartotojai nepasiruošę mokėti už naujus diskus ir leistuvus, nes jiems užtenka DVD kokybės, o kaina skiriasi keliasdešimt procentų.

Čia ekspertų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad pagerinti DVD ir kitokie alternatyvūs optiniai kaupikliai išnaikins ir „Blu-ray“, kiti teigia, kad 2009–2010 metai bus „Blu-ray“ bumo laikas. Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip labai „Sony“ nori „prastumti“ savo naująjį standartą ir kiek pinigų ji pasiryžusi tam paaukoti.

Beje, ekspertai, teigiantys, kad „Blu-ray“ standartas neišgyvens, žino ne tik tai, kad pardavimo kiekiai iki šiol nėra tokie, kokių galima būtų tikėtis. Jie žino ir tai, kad „Microsoft“ ir „Toshiba“ dirba prie naujesnio DVD standarto, iš dalies ar visiškai suderinamo su esamais leistuvais, bet teikiančio kur kas daugiau galimybių. Taip pat nereikia pamiršti komunistinės Kinijos ambicijų – ji turi savo HD diskų idėjų ir žada gaminti juos ir įrenginius už panašią į DVD kainą. Jei nors vienai kompanijai pavyks pasiekti savo, „Blu-ray“ galimybės užkariauti žmonių simpatijas išties atrodo miglotai.

Ekranai

Tai, kad kineskopiniai monitoriai metų pradžioje dar stovėjo kai kurių parduotuvių lentynose, lėmė tik kainų skirtumas. Metams besibaigiant galime drąsiai pasakyti – jų era baigėsi, o LCD monitoriai paėmė viršų. Kaina per metus krito gana regimai ir dabar monitorius su 19 colių ekranu gali kainuoti 400 litų ar dar mažiau. Prieš metus kaina buvo apie 500–600 litų.

Kas nauja mūsų laukia 2009 metais? Visų pirma energiją taupanti LCD ekranų apšvietimo technologija. Įprastą švietimo būdą pakeis LED apšvietimas, be kitų privalumų, pvz., didesnio šviesumo, pasižymintis ir mažesnėmis energijos sąnaudomis. Be to, yra tikimybė, kad prekybos lentynose atsiras ir kitokių technologijų plokščiųjų ekranų. Paprastas vartotojas vargu ar puls tuo džiaugtis, nes akimi bus sunku atskirti vieną vaizdą nuo kito, bet technologiškai tai gali leisti sutaupyti tiek lėšų, tiek energijos.

Taip pat nereikia pamiršti ir dar vienos naujovės – elektroninio popieriaus, kurį sukurti bando ne viena kompanija pasaulyje. Gal ne 2009 metais, bet netolimoje ateityje „Lietuvos rytą“ ar „Vakaro žinias“ pirksime tik vienąkart, nes tai bus lankstus laikraščio formato ekranas, kasdien internetu ar kitu būdu pateikiantis naujausią laikraščio numerį. Žinoma, teks prenumeruoti – nemokamas juk būna tik sūris pelėkautuose. Kol kas su šiomis technologijomis tik eksperimentuojama, bet komerciniai produktai irgi jau ruošiami.

Korpusai ir maitinimo šaltiniai

Ši sritis, mūsų manymu, išgyvena stagnaciją. Prieš penkerius metus „Intel“ garsiai šaukė apie naują BTX formatą, kuris geresnis, šaltesnis ir kitoks „-esnis“. Metai bėga, o ATX taip ir liko ATX, tik kasmet pasipildo tai kokiu nauju laidu, tai nauja jungtimi, tai dar kokiu nedideliu patobulinimu, pavyzdžiui, vamzdžiu šaltam orui į procesoriaus aušintuvą tiekti. Taigi, naujovių nedaug, o ir kitąmet stebuklų tikėtis neverta – gal ir atsiras koks CTX standartas, bet kad tokie dalykai sunkiai populiarėja – jau matėme.

Antra dalis – nešiojamieji kompiuteriai ir jų atmainos

2008 metai nešiojamųjų kompiuterių gamintojams buvo tikrai neblogi – parduoti milijonai naujų kompiuterių, leidžiami šimtai naujų modelių, pristatyta nauja „Centrino“ platformos karta, pažymėta skaičiumi „2“. Na, o visa kita kaip ir anksčiau: lėtesnį procesorių keičia spartesnis, vieno branduolio lustą – dviejų ar daugiau branduolių „broliukas“.

Kiek įdomesnė diskinės sistemos sritis, mat nešiojamiesiems kompiuteriams nėra labai aktuali didelė disko talpa (kuri šiemet pasiekė 500 gigabaitų), bet kur kas svarbiau yra atsparumas smūgiams. Taigi čia SSD tipo diskai su įprastais kovoja dar aršiau nei stalinių kompiuterių mūšio lauke. Vis dažniau į „Premium“ klasės nešiojamuosius kompiuterius dedami tik SSD diskai arba jų pirkėjui suteikiama galimybė rinktis tarp įprasto ir SSD disko. Žinoma, kaina kol kas ne SSD pusėje.

Tai, kad nešiojamieji kompiuteriai lengvėja, spartėja ir naudoja vis mažiau energijos, nes diegiamos vis naujesnės, tobulesnės technologijos, – nenuostabu. Ko galime sulaukti kitąmet? Ogi miniatiūrinių atominių elektrinių analogų. Tai baterijos, kurių viduje vyksta cheminė reakcija.

Tokios baterijos gali užtikrinti nešiojamojo kompiuterio darbą parą ar net ilgiau, o įkrova gali trukti vos kelias minutes. Iki prekybos lentynų ši technologija dar neprasibrovė, bet prototipai (beje ne tik kompiuteriams, bet ir mobiliesiems telefonams) jau sukurti ir bandomi. Gal ateis laikas, kai išmesite savo mobilųjį telefoną ne dėl to, kad jis nebeįsikrauna, bet dėl to, kad tiesiog tapo nebemadingas, o krauti per naudojimo laiką jį teko vos kelis kartus...

2008 metai, o jei tiksliau 2007–2008 – naujo nešiojamųjų kompiuterių segmento – interneto kompiuterių (angl. netbook) atsiradimo ir klestėjimo pradžios metai. Tai, kad keletą metų puoselėjamos nekomercinės pigaus nešiojamojo kompiuterio trečiojo pasaulio šalims idėjos taps tokiu atradimu net ir labai turtingose šalyse, matyt, nesitikėjo niekas.

Bet šio segmento pradininkė „Asus“ neprašovė pro šalį ir užčiuopė aukso gyslą. Pardavimų kiekio palyginimas: 2007 metais buvo parduota mažiau nei milijonas tokių mažylių, o juos siūlė tik „Asus“; 2008 metais rinkoje debiutavo begalė naujų įvairiausių gamintojų modelių, o jų parduota net 14 milijonų!

Dabar vargu ar rasite stalinių ar nešiojamųjų kompiuterių gamintoją, neturintį savo gaminių sąraše „Asus Eee PC“ analogo. Džiugu, kad antroje metų pusėje atsirado ne tik egzotiškų modelių, skirtų pasiturintiems bei stilingiems pirkėjams, bet ir paprastesniųjų modelių kainos pradėjo „tirpti“. Aišku viena – šis segmentas 2009 metais tik augs, ypač turint omenyje krizę, kuri šiems mažiems kompiuteriams turi veikiau teigiamą nei neigiamą poveikį.

Keista, kad ta, kuri užčiuopė aukso gyslą – bendrovė „Asus“, metų pabaigoje buvo išstumta iš pardavimo lyderės pozicijos kur kas vėliau į šią rinką atėjusios „Acer“ bendrovės. Beje, šios dvi bendrovės parduoda daugiau nei 68 proc. visų interneto kompiuterių pasaulyje („Acer“ – 38 proc., o „Asus“ – 30 proc.). Kiti konkurentai kol kas tenkinasi gerokai kuklesniais skaičiais: trečioje vietoje esanti HP turi vos 5,8 proc. rinkos, o ketvirtoji MSI – 5,7 proc. Nesunku suskaičiuoti, kad kitiems gamintojams (o jų ne viena dešimtis) lieka visai nedaug.

Visagalis internetas

Nors tai atrodo ir nelabai susiję su technika bei jos prognozėmis, bet taip nėra. Žinoma, didžiausią įtaką internetas daro telekomunikacijų rinkai, kurioje atsiranda vis naujesnių, pažangesnių duomenų perdavimo laidiniu ir belaidžiu būdu metodų. Tačiau taip pat internetas daro įtaką ir naujų technikos sričių atsiradimui bei senųjų plėtrai. NK puslapiuose rašėme apie bendrovės „Logitech“ „Squeeze“ serijos gaminius, kurie atlieka žadintuvo, radijo imtuvo bei vietinio tinklo muzikos grotuvo funkcijas.

Kuo toliau, tuo daugiau namuose turėsime įrenginių, prijungtų ar bent jau pageidaujamų prijungti prie interneto ir leidžiančių pasinaudoti vis naujomis interneto galimybėmis. Ne išimtis ir interneto kompiuteriai, įrodę, kad dar yra neišnaudotų kompiuterijos rinkų, ir ne tik antraeilių, kuriose galima būtų parduoti kelis vienetus unikalaus produkto, bet ir masinių, pardavimo mastus skaičiuojančių milijonais vienetų ir milijardais litų.

Taigi gerų visiems mums 2009 metų, kuriais sulauksime ne vienos naujovės ar atradimo!

Naujajame "Naujosios Komunikacijos" numeryje skaitykite:

Taivaniečiai kyla užkariauti pasaulio Nešiojamasis namų pramogų įrenginys

Vangus mokslo slėnių startas

Pasitinkame ekonomikos viesulą, arba 5 IT rinkos prognozės

Ketvirtoji „Nano“ karta

Naujos televizorių mados – 2008–2009 m. sezonas

Solidumas ir praktiškumas, kurie kainuoja

Milijardai pelių – ant mūsų stalų

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (1)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (6)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (110)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (31)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (14)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...