Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo istorija apie pamesta vestuvinį žiedą. Tuokėmės mes pernai vasarą, ir vyras pareikalavo, kad mūsų vestuviniai žiedai butu stori (mat solidžiau atrodo).
© Shutterstock nuotr.

Aš visus metus zyziau ir prašiau, kad nupirktu man plonytį, nes su tuo šunta pirštas. Ir vestuviu metinių proga mes nuvažiavome ir nusipirkom sau komplektą naujų žiedų, ir sakėm šventint į bažnyčią eisim butent metinių dieną.

Žiedai nupirkti guli, o mes su senaisiais nuvažiavom prie jūros ilsėtis. Nesakyčiau, kad tas žiedas man buvo laisvas, bet.. Patepiau vyrą aliejum ir einu į jūra atsigaivinti... Pamerkiu rankas ir jaučiu, kaip banga nuplovė žiedą. Pradėjau panikuoti, verkti, bet ką tu ten jūroj rasi??? Banga, banga, banga... Ir žiedo nebėra... Labai išgyvenau, bet teko susitaikyt, žiedo nebėra. Grįžom namo, pasišventinom jau nupirktus žiedelius, ir puikiai nešiojasi... Bet to tikrojo, kurį užmovė bažnyčioje, nebėra... Gaila.

Aneta

***********

Draugas atsiuntė Jūsų nuorodą ir šypsenėlę, pagalvojau kad jis eilini sykį pokštauja, bet po to prisiminiau savo istoriją apie pamestą vestuvinį žiedą ir nutariau parašyti.

Tai įvyko prieš keturis metus.

Vieną saulėtą vasaros dieną pažįstami pakvietė musų šeimą į jų sodybą, kuri įsikūrusi gražioje netoli Kapčiamiesčio esančioje vietovėje. Atvykę į vietą ir pasistatę palapines, iš sodybos savininko gavome pasiūlymą prisidėti prie sodybos aplinkos tvarkymo. Kas griebė dalgį, kas trimerį, kas benzininį pjūklą ir - pirmyn.

Pasibaigus talkai sugalvojau pasivaikščioti po sodybą su metalo ieškikliu, kurį kažkada buvau isigijęs ir kartais laisvo laiko praleidimui įšeidavau po laukus pamedituoti. Tad nutaręs ką nors pajieškoti sodybos kieme, nusiėmiau vestuvinį žiedą ir pasidėjau kažkur mašinoje.

Paklausit, kam nusiėmiau žiedą? Aišku, ne dėl kažkokių prietarų ar nepatogumų, bet paprasčiausiai kai kažką randi žemėje ir imi į rankas, kad praskanuoti pro detektorių, tai nuo pašalinių metalinių daiktų gali nesuprasti, ar tai radinio signalas, ar tai turimo kokio nors metalinio daikto.

Na, pradėjau iš po žemių traukti tai seną surudijusią arklio pasagą, tai kamštelį nuo degtinės, tai folijos skiautę nuo cigarečių pakelio, vienu žodžių, visokio šlamšto. Baigiau misija ir susidėjau detektorių į automobilį, tik vat bėda pasidėto žiedo tai nerandu. Iki vakaro purčiau visą mašiną, išsitraukęs detektorių apieškojau viską aplink automobilį, bet žiedo nei kvapo. Susitaikiau su mintim, kad jo jau neberasiu.

Šiais metais, tai yra po keturių metų, vėl gavau pakvietimą vyktį į tą sodybą. Na, ir proga buvo, nes vis neramino mane vestuvinio žiedo likimas. Tad susirinkau daiktus, šeimą ir, aišku, detektorių, ir pirmyn. Atvykęs į vietą ir nieko nelaukęs susirinkau detektorių ir pirmyn. Na, galvoju gal ne žiedą, bet kokį kamštelį tai tikrai išlupsiu.

Daviau vaikams kastuvėlį, pats paviršium vedžioju metalo ieškiklį ir staiga, kad sucyps, kad sugros. Aš į detektoriaus ekranėlį žvilgt, na rodmenys įtartini, nei tai folija ne tai kamštelis. Vaikams daviau komandą kasti čia. Pirmas žemės grumstas į paviršiu, tuščia, antras grumstas tuščia, trečias grumstas ir staiga mano akys nušvito. Į žemes įaugusį pamačiau blizganti ratuką, žiedas pirma mintis. Vaikai nuvalė, padavė man ir pamačiau savo meilės, ištykimybės simbolį-vestuvinį žiedą. Tad nenuostabu kad yra toks posakis: kur pamesi ten ir surasi.

Vladimiras V.

*****************

Mes su vyru krikštyjome giminaičių dukrytę. Būtų buvusi graži krikšto puota, jei ne mano pamestas žiedas, kuris šventės scenarijų pakeitė visapusiškai. Dieną žiedelis tikrai blizgėjo ant mano piršto, o grįžus į šventės vietą, po bažnyčios, po foto studijos ir sustojimo gamtoje, pastebėjau, kad žiedo nėra. Tuo momentu ne balius buvo galvoje.

Su vyru grįžome į bažnyčią- ji užrakinta. Tarsi pametę galvas, nulėkėme į foto studiją. Ten gal trejos vestuvės susigrūdę, o mes su vyru šniukštinėjame po sijonais, po kėdėm. Negali sakyti, kad žiedo ieškai. Neradome. Jau prietemoje nuvažiavome ir į mišką. Rasti miško aikštelėje žiedą- misija
neįmanoma. Tuo tarpu visi kviestiniai svečiai išvertė visą restoraną. Surado netoliese gyvenančius vaikus, kurie buvo užtvėrę kelią ir prašė saldainių. Aš jiems juos dalinau.Gal netyčia tas žiedas nusimovė beimant iš krepšio saldainius ir gal jis pas juos? Deja.

Į puotą grįžome prieš vidurnaktį.Šventė jau ėjo į pabaigą ir be krikšto tėvų. Krikšto dukra ramiai miegojo ir buvo vienintelė, kurios ši istorija visiškai nejaudino.

Žiedas atsirado po mėnesio. Jis buvo surastas nukritęs automobilyje po sėdyne, kuriame aš tą dieną net nesėdėjau. Kas papasakotų, nepatikėčiau. Mistika kažkokia. Visi laikinai tapome kriminalistais ir kiekvienas pateikėme savo versiją, kaip tas žiedas pats nuėjo į kitą mašiną. Manau,
Jūs taip pat turite galvoje savo tiesos variantą, kol jo neatskleidžiau. Tos dienos įvykių eigą atkūrėme minutės tikslumu. Išvada viena: žiedas buvo pamestas foto studijoje. Jau buvome nusifotografavę ir aš rengiau savo krikšto dukrą striukyte, kuri gulėjo ant kėdės išvirkščia puse.Aš
įkišau ranką į rankovę norėdama ją išversti.

Betraukiant ranką, nepajutau, kaip žiedas liko rankovėje. Rankovės apačia sutraukta guma, kuri ir neleido žiedui iškristi. Mergaitę aprengiau ir paėmusi ją ant rankų perdaviau mamai. Jai tada buvo vieneri metukai. Mama su dukra po šios ceremonijos atsisėdo ne į mūsų, o į arčiau stovėjusį draugų automobilį. Vykstant į gamtą, kelyje mergaitė pradėjo snausti ir mama nuvilko striukę, kad mergaitei nebūtų karšta. Čia žiedas ir iškrito.

Giminaičių draugas jį surado tuomet, kai automobilyje užstrigo apsaugos diržo prisegimo mechanizmas. Pasilenkė, mato guli žiedas. Aišku buvo, kad tai tas pats, krikšto dieną pamestas ir ilgai ieškotas žiedas. Reikėjo pasukti galvą, prieš atsakant į klausimą, kaip jis ten atsirado.

Jūratė

***********

Papasakosiu istoriją, kuri nutiko mano tėvams.

Mama savo vestuvini žiedą pametė du kartus. Pirmą kartą vos pamenu, nes buvau maža, užtat girdėjau pasakojant ne vieną kartą.Visa šeima leidome laiką prie ežero. Vasara, karštis. Maudėmės ir maudėmės. Staiga, stovedama vandenyje, mama pasigedo vestuvinio žiedo. Pajuto, kaip jis nuslydo nuo piršto. Toje vietoje, kur ji stovejo, vandens gylis buvo apie 1 metrą, suaugusiems iki juosmens. O ežero dugnas dumblinas dumblinas. Aplink judejimas: maudosi, vaikšto, dar labiau judina dumblą.  Visi puolė ieskoti, tėtis nardyti. O šalia stovinti kažkokia bobulytė vis bumbėjo: „Oi, negerai, negerai, kai vestuvinį žiedą pameta.... negeras ženklas. ....miršta kitas sutuoktinis...“.

Tikrai nepamenu, kas ir ką jai sakė, o gal ir nesakė. Tik pamenu, kad susinervinęs tėtis labai įnirtingai nardė po dumblą ir ieškojo. Nes labai norėjo gyventi ☺. Ir ką manote - po ilgo nardymo ir didelių pastangų surado žiedą.

Kita istorija nutiko maždaug po 20 metų. Mamos pirštai tuo metu buvo kiek suploneję ir žiedas laisvai judėjo. Mama dirbo sode, todėl dažnai žiedą nusiimdavo. Kažkaip rudeniop pasigedo vestuvinio žiedo. Apieškojo visus namus, sodo namelį , klausinėjo pas artimuosius - niekur nėra, niekas nematė. Ilgai ieškojo. Nerado, taip ir pasimiršo... Praėjo žiema, pavasaris. Atejo vasara. Kartą ravėdama agurkus žiūri - ogi kažkas blizga lysvėje. Nuvalė žemes – vestuvis žiedas.

Žydrūnė

*********

Istorijų, kaip buvo pamestas vestuvinis žiedas, yra pačių įvairiausių, kaip ir jų pabaigų. Ar jums yra tekę prarasti vestuvinį žiedą? Kaip? Ar jis atsirado?

DALYVAUKITE konkurse, papasakokite savo istoriją (publikuojamos TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS parašytos istorijos, siųsti iki spalio 5 d.) mums ir gaukite dovanų 150 Lt vertės SOTHYS čekį, kurį galėsite išleisti grožio priemonėms ar procedūrai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (48)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (45)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...