Žinantieji vertingąsias šio augalo savybes kuo skubiau surenka visą derlių, nes gali nutikti taip, kad kitais metais žydėjimo metu šalnos pakąs augalą ir jis visiškai nederės.
Lesa tik paukščiai
Prie namų citrinvytį auginanti Vaida Sutkutė guodėsi, kad praėjusiais metais augalas puikiai derėjo, o šiais metais kekėse yra vos po kelias uogas. „Augalas niekada nebuvo tręštas, genėtas. Toje pačioje vietoje auga jau 15 metų. Gal galėtumėte paaiškinti, kas jam nutiko?
Girdėjau, kad citrinvyčio uogos labai vertingos. Norėčiau sužinoti, kokių vertingų medžiagų jos turi ir kaip jas galima būtų vartoti“, – klausė moteris. Ji iš citrinvyčio uogų daranti sirupą. Toks gėrimas ne tik pakelia kraujospūdį, bet ir stiprina imunitetą.
Būtinos atramos
VU Botanikos sodo darbuotoja Gintarėlė Jurkevičienė sakė, kad kininis citrinvytis – laukinis augalas.
„Mūsų kolekcijoje jis auga jau seniai. Visada dera. Vienais metais gausiau, kitais – mažiau, tačiau be uogų būna tik tais metais, kai pakanda labai stiprios pavasarinės šalnos. Kininis citrinvytis – Tolimųjų Rytų gyventojas, todėl jo vegetacija prasideda anksti pavasarį. Rudenį jis anksčiau nei kiti augalai numeta lapus. Prastai mezga uogas, kai žydėjimo metu skraido nedaug vabzdžių apdulkintojų“, – aiškino mokslininkė.
Citrinvyčiai atsparūs šalčiams, todėl žiemai nereikia jų pridengti. Vienintelis rūpestis pasodinus citrinvytį – rasti tinkamas atramas. Neturėdamas kur vyniotis augalas nedera, o vėliau – visai sunyksta. Tinkamiausia vieta kininiam citrinvyčiui – pietrytinė arba pietinė pusė.
Lengvai dauginamas
Pastebėta, kad citrinvyčiai geriau dera saulėtoje vietoje. Ypač mėgsta puveningas, nesunkias, laidžias vandeniui, bet nesausas dirvas.
„Dauguma citrinvyčio šaknų išsidėsčiusios negiliai, vos 10 cm gylyje, todėl sodinant jį patartina neužberti šaknies kaklelio, stengtis nepurenti žemės aplink augalą. Naujoje vietoje pasodintas citrinvytis ima sparčiai stiebtis į viršų tik suformavęs šaknų sistemą. Tad reikia kantriai laukti mažiausiai dvejus metus“, – pabrėžė pašnekovė.
Citrinvyčiai dauginami ir sėklomis. Nuėmus derlių, sėklos apdžiovinamos kambario temperatūroje, paskui negiliai sėjamos į purią ir derlingą žemę. Gerai įsišaknija ir anksti pavasarį prilenktos citrinvyčio atlankos. Birželio mėnesį šiltnamiuose arba pridengus agroplėvėle galima dauginti žaliaisiais auginiais.
Suveikia po pusvalandžio
Tai, kad šviežios ir džiovintos citrinvyčio uogos bei sėklos nuo seno vartojamos kaip stimuliuojantys ir tonizuojantys vaistai, žinoma nuo senų senovės. Jų suvalgius dingsta nuovargis, jaučiamas energijos antplūdis. Tolimųjų Rytų gyventojai į tolimas ir varginančias keliones būtinai pasiimdavo džiovintų citrinvyčio vaisių.
Citrinvyčio uogose yra daug šizandrino – smarkiai tonizuojančios medžiagos. Jis pradeda veikti po pusvalandžio, poveikis juntamas net 4–6 val. Bandymais įrodyta, kad citrinvyčio preparatai stiprina centrinės nervų sistemos refleksinę veiklą, stimuliuoja kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemos veiklą.
Uogose yra iki 20 proc. organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno) ir tik 1,5 proc. – cukraus, todėl vaisių minkštimas palyginti rūgštus. Be to, jame yra mineralinių druskų ir vitamino C (sėklose – iki 33 proc.).
„Taigi auginantieji citrinvyčius turėtų nepatingėti prisiskinti vertingų uogų, nederėtų jų palikti paukščiams sulesti. Dažnai tenka matyti tokį vaizdą. Spėju, kad taip yra todėl, kad žmonės nežino vertingų šio augalo savybių,“ – sakė G.Jurkevičienė.
Gydomosios savybės
Tradicinėje kinų medicinoje kininio citrinvyčio preparatai dažniausiai vartojami kaip jaunystės eliksyras. Nustatyta, kad uogų preparatai veiksmingai saugo nuo kai kurių rūšių vėžio, gydo kepenų ligas ir valo organizmą.
Kininių citrinvyčių preparatai skatina kepenų ląstelių regeneraciją, stabdo riebalų oksidaciją kepenyse. Uogų ekstraktas padeda sutelkti dėmesį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Paruošimaas ir dozavimas
Nuo pervargimo
Šaukštą susmulkintų citrinvyčio sėklų užpilti stikline verdančio vandens ir 1–2 val. palaikyti šiltoje vietoje. Perkošti ir gerti po šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Esant fiziniam ir protiniam nusilpimui
Šaukštą šviežių arba sausų kininio citrinvyčio uogų užpilti 250 ml verdančio vandens, palikti nusistovėti 2 valandas, tada nukošti. Gerti po 2 šaukštus 4 kartus per dieną.
Sergant mažakraujyste
10 g susmulkintų kininio citrinvyčio sėklų bei 20 g vaisių užpilti 70 laipsnių stiprumo spiritu ir palikti nusistovėti 20 dienų, paskui antpilą nukošti. Gerti po 20–30 lašų (su vandeniu) prieš valgį arba 4
valandas po valgio.
Patariama 2 kartus per dieną išgerti po pusę gramo sausų kininių citrinvyčių sėklų.
Magnolinių šeimos vijokliniai krūmai – kininiai citrinvyčiai ( Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.) – jau seniai auginami mėgėjų soduose. Šis augalas paplitęs mišriuose Tolimųjų Rytų miškuose, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose.
Citrinvyčio stiebas ilgas, iki 4–8 m ilgio, tamsiai rudas, sumedėjęs, lapai elipsiški, su rausvais lapkočiais, žiedeliai smulkūs, balti ir kvapūs. Vaisiai – raudonos, sultingos, rutuliškos uogos, susitelkusios į ilgesnes ar trumpesnes kekes. Kiekvienoje uogoje – dvi sėklos.
Citrinvyčiai žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o uogos prinoksta rugsėjo pabaigoje. Jų kekės ant šakų lieka kyboti iki žiemos. Visas augalo dalys turi eterinio aliejaus. Patrynus jo šakeles, pakvimpa citrina.
