Nickas Holonyakas, bendrovės „General Electric“ konsultantas, 1963 m. sukūrė šviesos diodą (LED: Light-Emitting Diode), kurie kompiuteriams suteikia paprastą ir nebrangų būdą perduoti informaciją, praneša "Popular Mechanics".
Mokslininkė
© Corbis
Nuo jų kuklios naudojimo pradžios kišeniniuose skaičiuotuvuose šviesos diodai dabar labai išplito – nuo raudonos švieselės, žyminčios, kad kava yra verdama, iki 90 metrų aukščio „Reuters“ afišų lentos Times Square sankryžoje Niujorke.

1964 m. - nepilotuojami lėktuvai

Nepilotuojami skraidantys aparatai pirmą kartą buvo naudojami Vietnamo karo metu. Tuomet skraidė 1000 „AQM-34 Ryan Firebee“ lėktuvų. Pirmieji šio 9 m ilgio lėktuvų modeliai 1962 metais buvo sukurti vos per 90 dienų.

Šiais lėktuvais atlikta daugiau nei 34 000 žvalgybos užduočių. Sėkmingas tokių lėktuvų tarnavimas paskatino kurti dabar sėkmingai naudojamus nepilotuojamus skraidančius aparatus.

1964 m. - muzikos sintezatorius

Robertas Moogas sukūrė pirmą elektroninį sintezatorių, taip pažengdamas nuo elektrino prietaiso iki muzikos instrumento. R. Moogo išradimas ne tik skleidžia geresnį garsą nei kiti sintezatoriai – jį taip pat galima kontroliuoti klavišais, o ne perforuotomis kortelėmis.

Vėlesnis elektroninės muzikos išpopuliarėjimas buvo labai svarbus žingsnis kuriant kompiuterių garso technologijas, mobiliuosius telefonus ir buitinę garso įrangą.

1969 m. - dūmų jutiklis

Randolphas Smithas ir Kennethas House‘as užpatentavo naminius baterijomis maitinamus dūmų jutiklius. Vėlesnių modelių veikimo pagrindas buvo bene pigiausia eiliniams vartotojams tinkama atominė technologija: gabalėlis americio-241. Šio elemento radioaktyviosios dalelės generuoja silpną elektros srovę. Jei į patalpą patenka dūmų, jie nutraukia elektros srovės tekėjimą ir įjungia signalizaciją.

1969 m. - krūvio sąsajos įtaisas

„Bell Labs“ inžinieriai George‘as Smithas ir Willardas Boyle‘as išrado krūvio sąsajos įtaisą (charge-coupled device - CCD), kuris gali užfiksuoti netgi šviesą, šį įtaisą pasiekiančią vos vieno fotono per minutę intensyvumu.

G. Smitho ir W. Boyle‘o aparatas suteikė galimybę užfiksuoti netgi labai blankius vaizdus, o tai yra naudinga astronomijoje. Šiais laikais CCD plačiausiai naudojami skaitmeniniuose fotoaparatuose, kuriuose naudojami CCD masyvai, sudaryti iš milijonų aktyvių taškų.

1970 m. - skaitmeninė muzika

Pacific Northwest nacionalinės laboratorijos (JAV) mokslininkas Jamesas Russellas išrado pirmą skaitmeninę-optinę įrašymo ir atkūrimo sistemą, kurioje garsas fiksuojamas 0 ir 1 eilutės pavidalu, o lazeriai nuskaito dvejetainė kodą, įrašytą šviesai jautrioje plokštelėje.

J. Russellas nesugebėjo įtikinti muzikos pramonės panaudoti jo išradimą, bet praėjus dvidešimčiai metų „Time Warner“ ir kiti kompaktinių diskų gamintojai buvusiems J. Russello darbdaviams – bendrovei „Optical Recording“ – dėl patentinių teisių pažeidimo turėjo sumokėti 30 mln. JAV dolerių.

1971 m. - sportiniai bateliai raižytu padu

Oregono universiteto bėgimo treneris Billas Bowermanas paaukojo savo pusryčius, norėdamas pagerinti treniruojamų atletų rezultatus, kuomet į žmonos vaflių keptuvę pridėjo gumos, taip pagamindamas lengvus raižytus padus bėgimo bateliams.

Po trejų metų B. Bowermano bendrovė „Nike“ pradėjo prekiauti bateliais „Waffle Trainer“, kurie tučtuojau išpopuliarėjo.

1972 m. – elektroninis užvedimas

Įmonė „Chrysler“ tapo elektronikos pradininkai automobilizme, savo gaminiuose įtaisydami ne mechaninę, o elektroninę užvedimo įrangą. Vėliau atsirado elektroninė užvedimo laiko kontrolė, elektroninis degalų matuoklis bei daugybė kitų įmantresnių patobulinimų.

Šiais laikais automobiliuose yra elektroninė bėgio keitimo taškų kontrolė, apsaugos nuo stabdžių užsiblokavimo sistema, traukos kontrolės sistema, vairo stiprintuvai ir elektroninis oro pagalvių valdymas.

1973 m. – magnetinis rezonansas

Visi sutinka, kad magnetinio rezonanso tyrimo metodas – nuostabus išradimas, tačiau iki šiol nesutariama, kas yra šio metodo išradėjas. Fizikos reiškinys, kurio pagrindu veikia visi magnetinio rezonanso aparatai – atomų magnetinis rezonansas – įvairiems mokslininkams 1944 ir 1952 metais „padovanojo“ Nobelio premijas.

Daugelis žmonių mano, kad metodo pritaikymo medicinoje autorius yra Raymondas Damadianas, apie savo pasiekimą paskelbęs 1973 metais, kuomet magnetinio rezonanso aparatas pirmą kartą buvo panaudotas sveikiems audiniams atskirti nuo vėžinių. Tačiau 2003 metais Nobelio medicinos premija atiteko Peteriui Lauterburui ir Peteriui Mansfieldui už jų „esminius atradimus“. Iki šiol karštai ginčijamasi dėl to, kas buvo labiausiai vertas šios premijos.

1960 m. – GPS

GPS pradininkė - sistema „Transit“, buvo sukurta apie 1960 m., kad palengvintų atominių povandeninių laivų navigaciją. O 1978 m. buvo iškeltas pirmasis šiuolaikinės „Navstar“ Pasaulinės pozicionavimo sistemos (Global Positioning System - GPS) palydovas.

Tačiau tik 2000 m. JAV prezidento B.Clintono įsakymu leista naudotis nesujauktais GPS signalais ne karinėms reikmėms. Dabar nebrangūs rankiniai GPS įrenginiai asmens buvimo vietą gali nustatyti 3 metrų tikslumu.

1981 m. – skenuojantis tunelinis mikroskopas

Skenuojančio tunelinio mikroskopo (STM) adatėlę judinant objekto paviršiumi ir matuojant elektros srovę, tekančią adatėle, mokslininkai sugebėjo stebėti paviršius pavienių atomų tikslumu.

STM mikroskopas yra toks tikslus, kad mato ne tik atomus – jis taip pat gali jais manipuliuoti, sudaryti iš jų tam tikras struktūras. Už mikroskopo sukūrimą IBM mokslininkai Gerdas Binnigas ir Heinrichas Rohreris apdovanoti Nobelio premija, šis išradimas paspartino nanotechnologijų vystymąsi.

1984 m. – identifikavimas pagal DNR

Molekulinės biologijos specialistas Alecas Jeffreysas sumanė būdą kur kas efektyviau išanalizuoti daugiau nei 3 mlrd. taškų žmogaus DNR sekoje, nei tų dalių, kurios parodo didžiausius skirtumus tarp žmonių palyginimą. Jo metodą greitai įsisavino teisėsaugos specialistai, tokiu būdu išteisinę neteisingai apkaltintus žmones ir nustatę tikruosius nusikaltėlius.

1985 m. – polimerazių grandininė reakcija

Biochemikas Kary Mullis išrado metodą, kuriame panaudojant fermentus, greitai ir nebrangiai sukuriama milijonai nedidelio DNR kiekio kopijų. Nesvarbu, kokia maža ar kiek išdžiūvusi kraujo dėmelė bebūtų, teismo medikai dabar gali pasigaminti pakankamai genetinės medžiagos DNR identifikuoti.

Naudojantis šiuo metodu, mokslininkai gali padauginti nepastebimus ŽIV genetinio kodo pėdsakus ir ligą diagnozuoti kur kas anksčiau nei įprastiniais metodais.

Bus daugiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (2)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (107)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (30)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...